Neries pakrantėje, Jonavos g., aptiktas kanalizacijos vamzdis užminė mįslę aplinkosaugininkams. Jie priversti aiškintis, kokios įmonės teršia aplinką. Baisiausia, kad neaišku, kiek laiko fekalijos tekėjo į Nerį.
Pribloškiantis radinys
Maždaug ties 260-uoju pastatu Jonavos g. kitoje pusėje, menkaverčiais krūmais apaugusiu šlaitu leidžiantis Neries link, teka upeliukas. Ne itin skaidrus ir ne itin malonų kvapelį skleidžiantis vanduo čiurlena ne iš kokių nors paslaptingų gelmių, o iš tvarkingai išvesto nuotekų vamzdžio.
Gal ir būtų taip tekėjęs dar daugelį metų, jei ne ketinimai ant Neries upės kranto statyti privatų Reabilitacijos centrą. "Valant sklypą ir buvo pastebėta, kad į lietaus kanalizaciją, kuri įteka į Nerį, teka fekalijos", – pasakojo įgaliotas statybos atstovas Saulius Račiūnas.
Prie upeliuko ateina pasimaitinti žvėreliai. Sklypą tvarkę vyrai čia ne kartą matė stirnas, greičiausiai atkeliavusias iš Kleboniškio miško.
Vizija su kvapeliu
Atrastasis fekalijų upeliukas gerokai atvėsino Reabilitacijos centro statytojų vizijas. "Mes jau ir su miesto Urbanistikos skyriaus specialistais derinome, kaip čia sutvarkyti teritoriją iki pat Neries. Įrengti pasivaikščiojimams skirtą vietą – su suoliukais, takeliais", – dėstė S.Račiūnas.
Būsimojo Reabilitacijos centro kaimynystėje turėtų iškilti SPA centras. Dvigubomis kaimynų pastangomis ir buvo planuojama sutvarkyti ne tik privačias teritorijas, bet ir šabakštynu virstančią valstybinę žemę ir skirti ją ir miestiečių, ir centrų klientų reikmėms.
Tačiau čia tvyrantis tvaikas pristabdė projektus.
Pamiršo perduoti?
Nuotekų ir kanalizacijų tinklus prižiūri bendrovė "Kauno vandenys". "Taip mes gavome raštą apie tą vamzdį ir dabar aiškinamės situaciją. Jis yra nuvestas iš įmonių teritorijos per gatvę. Mes savo aprašuose jo nerandame", – kuriozišką situaciją aiškino bendrovės Tinklų skyriaus vadovas Vytautas Rudys.
Akys krypsta į vieną didžiausių šalyje žaliuzes ir ritinines užuolaidas gaminančią bendrovę ir baldų gamintojus, tačiau teršėjai kol kas dar nenustatyti.
Neatmetama prielaida, kad kažkada buvo padaryti lietaus vandens išleistuvai iš įmonių teritorijų. Galbūt keitėsi įmonių priklausomybė ir pastatai privatizuoti dalimis, o vamzdis – vienas ir niekieno.
"Kauno vandenys" kontroliuoja vandens išleistuvus, kuriuos priklauso jiems prižiūrėti. Pagal pirminę informaciją šio vamzdžio "Kauno vandenys" savo aprašuose kol kas neranda ir jo neprižiūri. Svarstoma, kaip atsitiko, kad Kauno savivaldybė pamiršo šį nuotekų išleistuvą perduoti "Kauno vandenų" priežiūrai.
Sąmokslas ar klaida?
V.Rudys patvirtino, kad rastas vamzdis tikrai yra lietaus kanalizacija. Neatmetama galimybė, kad kai buvo privatizuojami atskiri korpusai, prie lietaus kanalizacijos galėjo prijungti ir buitinių nuotekų vamzdį. Rado šulinį, rado kanalizaciją, per daug nesigilino, atsiskyrė nuo bendros kanalizacijos ir prijungė, kad būtų mažiau problemų. Pataupė, ir tiek.
"Kauno vandenų" specialistai atsakymus galės pateikti tik peržiūrėję senuosius archyvus. Dabar tai tik prielaidos, o teršalai ir toliau maitina Nerį ir jos pakrantes. Aplinkosaugininkai apie šią situaciją kol kas visai nieko negalėjo pasakyti.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriuje apie Nerį fekalijomis teršiantį vamzdį iš viso nieko nebuvo girdėję, tačiau Aplinkos pasaugos skyriaus vedėją pavaduojantis Aleksandras Beliavičius garantavo, kad aiškinsis, kas teršia Nerį ir jos pakrantes.
Netikėtumų pakrantė
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente raštas apie taršą užregistruotas dar praėjusią savaitę, tačiau kol kas jokių veiksmų nesiimta. Atsakymui surašyti valdininkai turi nustatytą 20 darbo dienų terminą.
"Mes visada tikriname gyventojų skundus. Ir šį skundą tikrinsime", – ramino Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė Simona Brazauskaitė.
Specialistai sutinka, kad buitinė tarša – tai ne pramoninė, ji ne taip matoma. Galima tik spėlioti, kiek ilgai būtų tekėjusios fekalijos į Nerį, jei šiukšlynu virstančioje Neries pakrantėje nebūtų imtasi statybų. Mažesnių ar didesnių įmonių Jonavos g. ne viena, o tvarkoma tik nedidelė Neries pakrantės dalis. Kažin ką rastume likusioje?
Naujausi komentarai