Ketveri metai: be tauškalų ar demokratijos?

Taps patarėju?

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis po paskutinio tarybos posėdžio pastebėjo, kad per ketverius metus darbų padaryta iš tiesų daug, yra kuo pasidžiaugti, tačiau miesto gyvenimas nesustoja, todėl ir ateityje darbų apimtys nemažės. Paklausus, ar jis patenkintas šios kadencijos darbu, atsakymas buvo neigiamas.

"Nesu patenkintas. Jei būčiau patenkintas, atsistočiau ir išeičiau, bet kadangi nepatenkintas, tai liekame toliau dirbti. Visi procesai, kurie dažnai stringa dėl biurokratijos, iš tavęs atima daug laiko ir dažnai tenka muštis, kad pigiau nupirktume. Naują kadenciją užbaigsime tai, ką pradėjome. Bus ir ledo arena prie "Girstučio" baseino, stadiono statybos intensyviai juda, "Mokslo sala" juda lėtai, bet kokybiškai. Koncertų rūmų architektūrinis konkursas jau įvykęs, tačiau pats projektas dar šiek tiek guli stalčiuose, nes dėliojame miesto pinigų srautus", – apie darbų tęstinumą kalbėjo V.Matijošaitis.

Kauno vicemeras Simonas Kairys – vienas iš didelio būrio politikų, nepatekusių į naujos kadencijos miesto tarybą.

S.Kairys įsitikinęs, kad praėjusi kadencija atskleidė Kauno potencialą.

"Man atrodo, kad ši kadencija tikrai buvo išskirtinė, nes laimėjome galimybę tapti Europos kultūros sostine, tarpukario modernizmo architektūra oficialiai įrašyta kandidatu į UNESCO paveldo sąrašą, Kaunas per savo gyvavimą pirmą kartą pripažintas patraukliausia turizmo vieta. Sulaukėme ir išskirtinių asmenybių vizitų. Kaune apsilankė ir popiežius, ir Japonijos premjeras, Nyderlandų karalius. Labai svarbu ir skrydžių pritraukimas, nes kai atėjome dirbti, iš Kauno skraidė tik "Ryanair", o dabar turime ir LOT, ir "Wizz Air" kompanijas, kurios praplėtė geografiją ir pagerino turistų skaičiaus rekordus.

Man labiausiai patiko, kad per šią kadenciją miestas labai tiksliai užčiuopė turinį ir tai pradėjo duoti akivaizdžius rezultatus.

Žiūrint į paprastesnius dalykus, man labai malonu matyti, kad į savivaldybės įstaigas įsiliejo jaunų ir įdomių žmonių, su kuriais tikrai buvo malonu dirbti. Man labiausiai patiko, kad per šią kadenciją miestas labai tiksliai užčiuopė turinį ir tai pradėjo duoti akivaizdžių rezultatų", – savo įspūdžiais dalijosi mero pavaduotojas. Nepaisant per rinkimus patirto fiasko, S.Kairys greičiausiai liks dirbti savivaldybėje ir taps Kauno mero patarėju.

Vos vieną kadenciją miesto taryboje pabuvęs socialdemokratas Darius Razmislevičius tikino, kad šiuos ketverius metus buvo daugiau laisvės reikštis įvairiems specialistams, o ne tik aukščiausiems miesto vadovams.

Vos vieną kadenciją taryboje buvęs D.Razmislevičius atkreipė dėmesį į įvairias iniciatyvas

"Man buvo pirma kadencija. Per rinkimus niekas mūsų neišrinko, tačiau man darbas patiko. Seniau galėjau tik iš išorės stebėti, kaip viskas vyksta, o dabar pats dalyvavau. Man atrodo, kad seniau viskas buvo nuleidžiama iš viršaus, o šią kadenciją daugiau iniciatyvų ateidavo iš skyrių. Aš tai labai palaikau, nes būtent skyrių darbuotojai, o ne trys aukščiausios miesto valdžios žmonės geriausiai žino, kur yra kokios problemos", – teigė politikas.

Pasigedo demokratijos

D.Razmislevičiaus partijos kolega, buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius pastebi, kad šią kadenciją miesto taryba virto tarsi butaforine institucija, o tarybos nario mandato reikšmė sumenko.

"Anksčiau miesto tarybos nario balsas turėjo reikšmę, o dabar jis tarsi pranyksta. Viskas sprendžiama mero kabinete ar savivaldybės administracijoje. Miesto tarybos narys tampa vos ne simboline figūra, ir tai nėra gerai. Miesto taryba turėtų kontroliuoti administracijos veiklą", – pastebėjo buvęs Kauno meras.

Naujos kadencijos miesto taryboje nebus ir dviejų ilgamečių narių bei buvusių merų – Rimanto Mikaičio ir Arvydo Garbaravičiaus.

Jam pritarė opozicijos nariai, kuriems ši kadencija paliko slogias nuotaikas. Jų teigimu, nebuvo paisyta nei kitų tarybos narių, nei visuomenės nuomonės.

"Kadencija buvo išskirtinė, nes buvo mažai demokratijos procesų, mažai tarimosi ir diskusijų. Taryba prarado priedermę tartis bendruomenei aktualiais klausimais. Kiek buvo įvykių, kai bendruomenė net nežinojo apie sprendimus, kodėl tai daroma, nesulaukė atsakymų, todėl kilo daug konfliktų dėl to nenoro kalbėtis. Pačioje taryboje taip pat nebuvo ieškoma geriausio sprendimo tarp kitų narių ar partijų", – pastebėjo konservatorė Edita Gudišauskienė.

E.Gudišauskienė teigė, kad praėjusią kadenciją buvo per mažai demokratijos ir tarimosi su visuomene.

Pusė minutės šlovės

Dar kadencijos opradžioje, "Vieningam Kaunui" suformavus valdančiąją koaliciją, nuspręsta, kad miesto tarybos posėdžiuose klausimus reikia spręsti greitai ir iš esmės, todėl, siekiant išvengti tuščių kalbų, sutrumpintas klausimų ir pasisakymų laikas.

Anksčiau posėdžiai trukdavo visą dieną, tarybos nariai  kiekvienu klausimu galėjo pasisakyti tiek, kiek nori. Ši kadencija pasižymėjo kitokiu požiūriu į darbą. Tarybos narių klausimams skirtas laikas sutrumpintas nuo 60 iki 20 sek., o pasisakymams – nuo 2 min. iki 40 sek.

Kauno meras V.Matijošaitis "Kauno dienai" sakė, kad ši kadencija tikrai buvo išskirtinė, nes pavyko darbus vykdyti konstruktyviai ir produktyviai. Prie to ypač prisidėjo tarybos narių pasisakymų laiko sutrumpinimas. Anot miesto vadovo, sutrumpinus kalbėjimo laiką, neliko vietos politikų šou.

"Nėra buvę kadencijų, kad tarybos posėdžiai baigtųsi per dvi valandas ir nebūtų tuščiažodžiaujama. Mes didinome tempą ir nekalbėjome tuščiai. Yra komitetai, kur visi tarybos nariai gali išsikalbėti, išsibučiuoti ir negaišinti visos tarybos darbo laiko. Pasisakymų sutrumpinimas buvo fantastinis sprendimas", – įsitikinęs V.Matijošaitis.

V.Matijošaitis džiaugėsi, kad šią kadenciją pavyko sumažinti savivaldybės valdininkų skaičių.

Tiesa, opozicijos atstovai tai įvertino kaip bandymą užčiaupti politikus. Tiesa, kai kurie jų, pasibaigus kadencijai, pripažino, kad šis sprendimas buvo itin vykęs, nes sutaupė labai brangaus laiko.

"Man per šią kadenciją įsiminė tai, kad buvo mažai tuščių tauškalų, kitaip, nei būdavo anksčiau. Buvo dirbama ūkiškai ir produktyviai, už tai Matijošaitį ir gerbiu. Sumažinti kalbėjimo laiką buvo ypač geras dalykas, nes seniau kalbėdavome po dvi paras ir prasmės nebuvo, o čia valanda – ir klausimai išspręsti. Daug komitetuose dirbome, o tarybos posėdžio metu tik patvirtindavome arba atmesdavome. Tikrai gera tvarka, kai mažiau kalbame, daugiau dirbame. Aišku, man labai norėdavosi pakalbėti, bet neleisdavo", – juokėsi konservatorių frakcijos narys Kęstutis Mikėnas.

Užtraukė gėdą

Kadencijos metu kilo įvairių diskusijų, opozicijos protestų, kai, nesutikdami su sprendimais, politikai net palikdavo salę. Tačiau pasitaikė ir tokių pasisakymų, dėl kurių buvo jaučiama svetima gėda.

Štai visuomeninio komiteto "Kaunas – kitokia Lietuva" narys Algis Raižys 2017 m. lapkritį vykusiame tarybos posėdyje iš anksto buvo paruošęs kalbą apie "Auros" šokių studiją. Tuomet dauguma tarybos narių liko be žado.

"Kiek teko susipažinti, kolektyvas labai profesionalus, tačiau kiek teko spektakliuose matyti, tai labai profesionaliai pamėgdžioja psichikos ligonių konvulsijas, homoseksualų kažkokius meilės traukulius. Tai gal tikslingiau būtų skirti ne iš Kultūros, o iš Sveikatos skyriaus. – Kilus salėje šurmuliui, politikas nesustojo. – Yra liaudyje apie jos spektaklius pasisakymas. Kai paklausi, kaip spektaklis žiūrovui, atsako, kad norisi pjautis venas išėjus", – tąkart rėžė A.Raižys.

Posėdžių salėje neišdrįsę replikuoti, kolegos politiką sugėdino viešojoje erdvėje.

"Taryboje pasijutau keistokai. Svarstėme klausimą, kuriuo skyrėme atstovą į šokio teatro "Aura" meno tarybą. Kęstučio Pūko judėjimo atstovas A.Raižys skėlė, kad į šios įstaigos meno tarybą reikia deleguoti ne kultūros atstovą, o sveikatos specialistą ar gydytoją, nes, suprask, "Auros" spektakliai spinduliuoja kažkokius nukrypimus (gėjai, virpančios rankos, kūno traukuliai ir pan.) ir ligas po "Auros" pasirodymų.

Nesitikiu, kad kiekvienas supras modernųjį šokį, meną, tačiau norėčiau pastebėti bent vieną dalyką – sunku suskaičiuoti, kiek "Aura" dalyvauja miesto renginiuose, prisideda prie įvairiausių iniciatyvų. Tarybos nario nesu matęs niekur", – po tarybos posėdžio feisbuke tarybos narį gėdino vicemeras Simonas Kairys.

Nėra buvę kadencijų, kad tarybos posėdžiai baigtųsi per dvi valandas ir nebūtų tuščiažodžiaujama.

"Kažkaip pastebėjau, kad šis pilietis, kai jau susikaupia prabilti į tą ruporą, tai kažkaip visada apie pedofilus, iškrypėlius ir dar visokias bjaurastis turi ką pasisakyti. Nors dažniausiai niekas nesupranta, ką tiksliai jis ten bando pasakyti. Regis, kažkas labai rimtų traumelių praeityje turėjęs ta tematika", – išsakytai nuomonei antrino miesto tarybos narys Dainius Matijošaitis.

Iškeliavo į Seimą

Dalis politikų nesulaukė kadencijos pabaigos ir atsisakė tarybos nario mandato. Kauno miesto tarybos sudėtį pakoregavo ir Seimo rinkimai.

Pasidarbavę vos metus, dalis Kauno politikų bandė laimę Seimo rinkimuose ir laimėjo bilietą į Vilnių. Po Seimo rinkimų mieste neliko K.Pūko, jo vietą Kauno taryboje užėmė žmona Lina.

Tiesa, K.Pūko karjera Seime buvo gana skandalinga. Jis įsipainiojo į seksualinio priekabiavimo skandalą ir buvo priverstas gėdiungai trauktis iš parlamento. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas K.Pūką išteisino, tačiau prokurorai apskundė šį sprendimą.

Į Seimą kartu iškeliavo du "Vieningo Kauno" nariai – Aušra Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas, kurie į parlamentą žengė su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Juos miesto taryboje pakeitė Karolis Stribys ir Saulius Vilius Bartaška.

Konservatoriai į Seimą išlydėjo Gintarę Skaistę. Jos vietą taryboje užėmė Remigijus Skilandis. Pernai Seimo nario mandato atsisakė konservatorius  Tadas Langaitis, tad jį pakeitė Andrius Kupčinskas. Vietą Kauno taryboje buvęs Kauno meras užleido Jonui Guzavičiui.