Keturių konfesijų dvasininkai palaimino Kauną ir jo gyventojus

Ketvirtadienio vakarą Ramybės parke  – Senosiose Kauno kapinėse susibūrė mažiausiai keturių konfesijų tikintieji ir dvasininkai. Pastarieji pagal savo apeigas palaimino miestą ir miestiečius.

Šį Istorijų festivalio organizatorių inicijuotą simbolinį dialogą, atvirumo ir pagarbos, o kartu ir bendrystės palinkėjimo ženklą kurti ir įgyvendinti padėjo musulmonų imamas Abdushukuras Manonovas, stačiatikių diakonas Konstantinas Pankrašovas, evangelikų liuteronų kunigas Saulius Juozaitis ir katalikų kunigas Vilius Sikorskas.

Šiai iniciatyvai buvo patikėta misija kuo daugiau žmonių paskatinti bent pabandyti savyje atrasti  empatiją, užuojautą, bendrų sąlyčio taškų su įvairiais aplinkiniais, o tai „miestui padės tapti tolerancijos ir skirtingų kultūrų susitikimo vieta“.

Skambėjo giesmės įvairiomis kalbomis, prašymai palaiminti "darbą, maistą, gyvenimus", "miestą ir žmones", "gyventojams, visiems mums ir visam pasauliui suteikti motiniškos globos ir Dievo palaimos".

"Galime būti kartu, gerbti, turėti dialogą. Mylėkite miestą ir vieni kitus", – po jautrios ceremonijos sakė festivalio kuratorė Daiva Citvarienė. Savo ruožtu festivalio organizatoriai susirinkusius vaišino duona ir pakvietė dalintis ja bei žinia apie bendrystę. 

"Tikiu, kad į miestą tamsios dienos negrįš. Duona – universalus šventas maistas, įkūnijantis bendrystę. ", – kalbėjo D. Citvarienė.

Festivalio rengėjai pabrėžė, kad vietą pasirinko dėl ypatingos parko erdvės. „Čia sugyvena skirtingos kultūros ir tradicijos, o Senosios Kauno kapinės savo kultūrine įvairove ir istorija yra viena įdomiausių, turtingiausių Kauno vietų. Čia seniau amžino poilsio vietą rado keturių religijų tikintieji, žymiausi Kauno gyventojai“, – teigė rengėjai.

Tai buvo paskutinis festivalio, kurioje programoje – beveik 50 skirtingų žanrų renginių, skirtų šeimoms, žmonėms su negalia, lietuviškai nekalbantiems kauniečiams, jaunuoliams ir senjorams, akcentas.

Festivalio kuratorė D. Citvarienė renginių ciklą apibūdino kaip aštuonių dienų kelionę, kuri oje per ilgą miesto gyvavimą visus lydėjo patyrę Kauno ir Kauno rajono istorijų pasakotojai – muziejų gidai, teatralai, menininkai, pasakoriai.

Būtent tokiu būdu buvo bandoma atskleisti, koks turtingas ir įvairus buvo  ir yra Kauno miestas ir rajonas, bei paklausti, kokios aplinkos norėtume sau ir linkime savo vaikams.

Istorijų festivalis yra „Kaunas 2022” festivalio dalis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Labai gaila-

Labai gaila- portretas
amžini priešai-kryžiuočiai su musulmonais “apsijungė”. Pries kryžiuočių krikščionybe Lietuva buvo didžiausia ir stipriausia (bent jau Europoj), pakrikštijus PER PRIEVARTA, vargšė Lietuvėlė lėtai, bet nuosekliai prarado milžiniškus plotus, Juodąja Jūra, gyventojai dar dabar bėga is to “skęstančio laivo”... Kuo gi cia džiaugtis? Pvz- Kinija, Japonija ir t. t. NEĮSILEIDO kryžiuočių, tai dar dabar išlaikė senąja dvasia ir diduma savo žemių. GARBĖ PATRIMPUI. Velniop kryžiuočius su visom jų pasakų knygom (biblija ir pan.).

grazus renginys, tiktai kodel

grazus renginys, tiktai kodel portretas
Palaiminti Kauno gyventojus Kapinese? Turbut zurnalistai ne taip issireiske. Palaiminimas skiriamas zemei, kurioj palaidoti kaunieciai, arba ju kapavietei, mirusiems, antraste netikusi...

Sveikinu

Sveikinu portretas
Kokios grazios iniciatyvos AČIŪ ORGANIZATORIAI už Jūsų šventas, neįkainojamas iniciatyvas, Jūs esate mūsų stiprybė, prasmė ir džiaugsmas
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

Daugiau straipsnių