Kazimiero mugė Kaune: nuo cukrinių gaidelių iki senovinių „samovarų“

Dieną prieš tai siautėję vėjai aprimo, todėl šeštadienį Kazimiero mugės prekeiviai daugiau dėmesio galėjo skirti miestiečiams, o ne pastogių tvirtinimui. 

 Arbata su paslaptimi

Miestas mieste – taip galima pavadinti Kaune, Nemuno saloje, „Žalgirio“ arenos pašonėje šurmuliavusią Kazimiero mugę. Kovo 8-10 d. čia įsikūrė daugiau nei 1 tūkst. dalyvių: bitininkų, kepėjų, kalvių, aludarių, tautodailininkų, liaudies meistrų.

„Ragaukite mano gaminto midaus“, – trečius metus iš eilės apynių, kadagių uogų ir natūralaus medaus gėrimu, pasižyminčiu saldžiu skoniu ir gelsva gintaro spalva, Kazimiero mugės lankytojus svaigino besišypsantis žilabarzdis.

Ankstesniais metais sėdėjęs su kukliu, delno dydžio staliuku, šįsyk vyriškis skleidė kur kas platesnį, o ant jo išdėliojo medinius papuošalus ir

įvairiausiomis istorijomis apipintos garsiosios „Ivan čaj“ maišelius.

„Arbatos paruošimas nėra greitas ir lengvas darbas“, – senolis paslapties neišdavė, o susigundžiusiems pirkti kažką tyliai į ausį šnabždėjo.

Kiek tolėliau nuo jo, pilis iš cukruotų riestainių ir šimtalapių statė Edita iš Alytaus pakraščio. Skanauti džiovintų moliūgų ir svarainių sirupo kvietė saulėgrąžų daigų verslu besiverčianti Indrė

Benevičienė iš Ringaudų. Mentelę su žemaitišku kastiniu praeiviams tiesė Petras iš Ragožių kaimo.

„Parduotuvėje tokio nenusipirksite, – Virsdamas pro prekybinio autobusiuko langą žemaitis negailėjo liaupsių savo produkcijai. – Įdedi sviesto gabalėlį, druskos, grietinės ir suki retsykiais pašildydamas. Pramoniniu būdu maišomi kastiniai, priešingai nei maišyti mediniu šaukštu, praranda skonį ir išvaizdą.“

Nebuvo linkę derėtis

Šiųmetėje Kazimiero mugėje kaip niekad gausiai susirinko svečių iš kitų šalių. Savus gaminius čia pristatė latviai, lenkai, estai, rusai, ukrainiečiai, vengrai ir belgai.

„Gražios jums šventės“, – laužyta lietuvių kalba, už pirkinį jaunuolių porai dėkojo mugės dalyvis iš Latvijos.

Tuo metu jo pagalbininkė minią skrodė su milžinišku mediniu šaukštu, pilnu medumi saldintų migdolų. Maišelį jų, kaip ir gardintų druska, visi norintys galėjo įsigyti 3 eurus. Cukrinius gaidelius ant pagaliuko – už eurą.

„Dar praėjusiais metais buvo pigiau!“, – į pasipiktinusios moters pastebėjimus prekeivis atsakė pečių truktelėjimu, bet ne nuolaida.

Derėtis nebuvo linkęs ir kitas jo kraštietis, prekystalį nuklojęs latviškais kraujiniais vėdarais, rūkytomis vištų išklotinėmis ir kitais mėsgaliais.

„Už 3 eurus gausite tik vėdarų kvapą“, – paprašytas dvidešimties centų nuolaidos, brolis latvis į derybas nesileido.

Kur kas dosnesni pasirodė kaimynai lenkai. Pirkėjai, susigundžiusiais kepsnių kvapais, magaryčių įdėjo rūkyto sūrio pynę. Kitai – nediduką bruknių uogienės stiklainį.

Tokia pat taisykle vadovavosi ir sveriamus maisto produktus pardavinėjusi pora iš Lenkijos.

„Skaniai suvalgykite“, – už papildomus 30 g alyvuogių, sutuoktiniai neprašė atlygio. 

Turgus – ne mugė

Kazimiero mugės prekeivių stalai lūžo ne tik nuo maisto produktų. Visi norintys čia galėjo apsirengti, apsiauti ir buities reikmenų įsigyti.

100 g alpakos vilnos siūlų už 6 eurus arba jau numegztas kojines už dvigubai tiek. Senovinį „samovarą“ už 70 eurų arba molinių puodelių rinkinį už perpus mažesnę kainą. 4 eurais įkainotą velykinę verbą arba medinį šaukštą su 1 euro nuolaida nuo pradinės kainos. Arklio balne įtaisytą veidrodį už triženklę sumą arba odinį platų diržą už 30 eurų.

Nestigo mugėje ir kinietiškų niekalų. Antai vienas prekeivis bruko animacinių personažų atvaizdais ir automobilių ženklais puoštus puodukus, kitas – medicininio metalo papuošalus, trečias žybsinčius ir čypsinčius žaislus.

„Važiavau iš kito miesto galo. Dabar suprantu, kad be reikalo, – Arčiau savęs spausdama rankinę, kad nesusigundytų ilgapirščiai, burbtelėjo kaunietė Vida. – Tos pačios arbatos, riestainiai, chalvos kalnai. Nieko naujo.“

Moteris nusivylė ne tik asortimentu, bet ir vieta. „Žalgirio“ arenos pašonėje įsprausta mugė, anot jos, labiau primena turgų.

„Neliko malonumo vaikščioti, kaip tai darydavau Laisvės alėjoje. Eini ir daužaisi pečiais dėl vienos baronkos“, – ranka mojo ir link išėjimo suko nusivylusi miestietė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

VK

VK portretas
okios bugadelnios seniai bebuvo ,žmonės kaip silkės trynėsi tarp eilių ,bjauriausia buvo pinigų prašytojų -elgetautojų atakos,o jau tų meninių ale kolektyvų meninis lygis -dieve padėk, baubė ,kaukė atrodė baisei ,geriausias bajeris tai,kad padėvėtas šmutkes-sendaikčius iš užsieniaus, pardavinėjo kažkoks šmugelnykas ir kaip tai rišosi su Kaziuko muge paklausus jo jis tik patraukė pečiais-biznius atsakė...Vienu žodžiu organizatoriai -geriau jau jūs teminių mugių daugiau neorganizuokit.....gėdų ,gėda....

Ana

Ana portretas
mieli pardavėjai, kokio aukso dulkėm apibertos salotos, jai dvi gūžės sviestinės salotos (taip tos kurias vasarą auginam daže) paklausus kiek kainuoja, pasakė TIK 14 euro... po to dar stebisi, kad pirkti atsakiau, gi tokios gražios! Gražios, bet gal kol savų sulauksiu apsiribosiu aisbergo salotomis iš parduotuvės...

zelemunčikas

zelemunčikas portretas
Šiemet Kaune Kaziuko mugė tikrai įspūdinga.Prie konteinerių mačiau net ,,skatertj samobranką''.
VISI KOMENTARAI 22

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių