- Šarūnė Kutinskaitė - Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
-
Kauno žydai pagerbė savo gelbėtojus
Kauno žydų bendruomenė surengė žydų gelbėtojų pagerbimo vakaronę. Šios tradicijos laikomasi jau daugiau nei dvi dešimtis metų.
Gretos vis mažėja
Gelbėti žydus – gerus kaimynus, iš matymo pažįstamus ar visiškai svetimus ryžosi toli gražu ne kiekvienas lietuvis. Tie kurie tai darė, žinojo, kad rizikuoja savo ir savo artimųjų gyvybe. Nepaisant to žydus priėmė į savo namus, slėpė nuo piktų akių, dalijosi maisto kąsniu. Gelbėtojų vardai – specialioje garbės sienoje, esančioje Teisuolių sode Izraelyje ir išgelbėtųjų širdyse. Vedina dėkingumo jausmo, saujelė išgelbėtų žydų jau daugiau nei dvidešimt metų buriasi prie vieno stalo tam, kad prisimintų savo didvyrius, kuriuos vadina aukso fondu.
„Labai gaila, bet gretos retėja. Anksčiau, prieš dvidešimt metų, mums nereikėdavo galvoti, ką pakviesti, nes gelbėtojų – guvių septyniasdešimtmečių buvo daug. Dabar yra keli. Vienas sunkiai susigaudo, kito nebuvo kam atvežti“, – Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas džiaugėsi kita karta – vaikais, kurie matė, kaip jų tėvai gelbėjo žydus ir anūkais, kuriems istorijas perdavė seneliai.
Gercas Žakas/Vilmanto Raupelio nuotr.
Anot G. Žako, labai svarbu ne tik prisiminti Holokausto tragedijos aukas, bet ir pagerbti bebaimius žmones, kuriems reikėjo kur kas daugiau drąsos nei žudikams, spaudžiantiems pistoleto gaiduką.
„Todėl labai tikiuosi, kad ši graži tradiciją tęsis dar labai ilgai“, – G. Žakas pabrėžė, kad Kaunas yra vienintelis miestas, rengiantis tokias gelbėtojų pagerbimo vakarones.
Suvedė ligoninė
Į gelbėtojų pagerbimo vakarienę, kuri prieš metus vyko panašiu laiku toje pačioje vietoje – geros muzikos namuose „Punto Jazz“, susirinko daugiau nei dvidešimt išgelbėtų žydų arba juos gelbėjusiųjų artimųjų. Vienas tokių – Eimantas Mitkus, pasidalijęs savo tėvų istorija ir šūsnimi nuotraukų, kurias traukė iš švarko kišenės. Vienose – jo tėvai Stanislovas ir Leokadija Mitkai, kitose nuotraukose – moteris, kurią sutuoktiniai išgelbėjo.
„1937-aisiais metais tėtis sunkiai susirgo ir pateko į žydų Bikur Holim ligoninę Kaune, kur susipažino su jį slaugiusia sesute Rita Krokaite. Kai pasveiko, Ritos jis nebuvo sutikęs iki pat 1943 metų“, – versdamas vieną nuotrauką po kitos, Eimantas prisiminė savo tėvų žygdarbį. Po nacių įvykdytų „akcijų“ Kauno gete, S. Mitkus susirado Ritą ir pasiūlė jai savo pagalbą. Tų pačių metų spalį Rita, kurios tikrasis vardas ir pavardė Rele Krok, apsirengusi lietuvės valstietės rūbais, pabėgo iš geto. Eimantas pasakojo, kad žydaitę jie paslėpė savo namuose Tilžės gatvėje. Namo rūsyje ir mansardoje įrengė slėptuves.
Priėmė kaip ženklą
Tradiciškai, žydų gelbėtojų padėkos vakarienės nepraleido ir Tito Masiulio, žuvusio sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto, mama Vitalija Krivickienė. Jos tėvai Adomas ir Bronė Gecevičiai išgelbėjo Vilijampolės geto žydaitę Tikvą, kurią vėliau visi vadino Teklyte.
„Kokia istorijos pradžia?“ – V. Krivickienė mintimis grįžo į 1943-ųjų gegužę, kai prie jos mamos pribėgo žydų darbininkas ir ėmė maldauti, kad ši išgelbėtų jo vaiką. Bronė esą sutriko ir atsakė, kad prieš tai turi pasitarti su vyru.
„Mano mama našlaitė, tėtis augęs Čiobiškio vaikų namuose, todėl pakalbėję jiedu suprato, kad toji mergaitė tarsi ženklas, kad metas atiduoti skolą“, – V. Krivickienė pasakojo, kad jau kitą vakarą tėtis „gyvojo ryšulėlio“ lūkuriavo sutartu laiku prie tvoros. Grįžtantį namo jį sustabdė nacių sargybinis ir tik lemtingumo atsitiktinumo dėka nežvilgtelėjo į mažylę. Kelias savaites sutuoktiniai bandė išlaikyti paslaptį, galiausiai paprašė giminaitės, kad ši laikinai priglaustų Teklytę. Tuo metu jie patys išnuomojo savo butą, atleido tarnaitę ir susirado naują būstą netoliese. Į jį kiek vėliau parsivežė ir Teklę. Iki to laiko mergaitė jau buvo išmokusi kalbėti lietuviškai, todėl visi galvojo, kad ji – trečioji Gecevičių dukra, tik kažkodėl labai nepanaši į pirmas dvi.
Vieną dieną jis paprasčiausiai negrįžo namo, o po poros metų medžiotojo šuo miške aptiko dingusiojo palaikus.
Rūpinosi kaip dukra
Prie padėkos stalo ketvirtadienio popietę sėdo ir ponia Liuba. Tik moters istorija kiek kitokia – ne ji, o ją gelbėjo lietuviai. Pastarųjų vardai iš atminties išsitrynė, bet Žiogų pavardė esą iki šiol labai daug reiškia.
„Pamenu, tada dar buvau maža mergaite. Tėtį su broliais atskyrė, vėliau sušaudė. Mamą, mane ir dar tris seseris išvežė į Kauno getą“, – moteris pasakojo, kad iš ten jų ketvertukas išsibarstė po visą Kauną.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Mamą priglaudė vieni lietuviai, seseris – kiti, o mažoji Liuba pateko pas Žiogus. Jiedu buvo bevaikiai, todėl mergaitę mylėjo ir rūpinosi kaip savo tikra dukra.
„Aš ir pati juos vadinau tėvais. Taip reikėjo, kad niekam nekiltų įtarimų“, – ponia Liuba neslėpė apmaudo dėl tragiško likimo, kuris vėliau ištiko jos vadinamąjį tėtį. Vieną dieną jis paprasčiausiai negrįžo namo, o po poros metų medžiotojo šuo miške aptiko dingusiojo palaikus. Iškasus juos paaiškėjo, kad tai – Liubos gelbėtojas, geradaris Žvirblis.
„Jis turėjo batus, kuriuos ženklino specialiu raudonu ratuku. Pagal tai ir atpažinome“, – moteris pasakojo, kad palaidojus palaikus Varnių kapinėse, ji nuolatos ten lankosi ir lenkiasi žmogui, kuris išsaugojo jos gyvybę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?31
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste3
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms11
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų67
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose32
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...