Kauno „Žalgirio“ arenos kaimynų paieškos

Architektai ir aktyvūs kauniečiai užvirė diskusiją, kaip turėtų atrodyti svarbiausia miestiečių laisvalaikio vieta pretenduojanti tapti Nemuno sala. Diskusijos organizatoriai vis dar laukia idėjų, o kai kurie pasiūlymai realybe gali tapti jau artimiausiu metu.

Sala – idėjų daržas

Nuo uosto ir paplūdimio iki apžvalgos rato ir golfo. Nuo vietos iškyloms ir pirtims iki aikštelės jogai ir aptvaro šunų dresūrai. Pasiūlymai, kas turėtų atsirasti Nemuno saloje, pasipylė lyg iš gausybės rago, tačiau visi jų autoriai sutinka, kad ši vieta turi tarnauti visų amžiaus grupių kauniečių poreikiams. Ir kad joje turėtų dominuoti želdiniai ir sporto aikštynai.

„Sala suteikia labai daug galimybių, todėl visus kviečiame teikti pasiūlymus, pasidalyti mintimis, kaip padaryti šią salą dar patrauklesnę, kaip pritraukti žmones praleisti čia laisvalaikį, kokius renginius čia galima organizuoti“, – kalbėjo „Žalgirio“ areną valdančios bendrovės „Kauno arenos“ direktorė Angelė Dementavičiūtė.

Šiuo metu sala yra lyg padalyta į dvi dalis. 10 ha plotas skirtas „Žalgirio“ arenai, kita dalis – 20 ha – nearti žali laukai, kuriuose ir siūloma savo idėjas daiginti architektams ir visiems kitiems aktyviems žmonėms.

Pritrauks miesto centrą

Dar sovietmečiu buvo parengtas ne vienas projektas, kaip miestiečių interesams panaudoti Nemuno salą. Tačiau sumanymai kūnu nevirto. Paskutinis rimtesnis bandymas salai suteikti viziją vyko prieš keletą metų. Tada skelbtam konkursui buvo pateiktas ne vienas dėmesio vertas projektas. Jie nebuvo įgyvendinti, bet ir neužmiršti. Vakar suorganizuotame pasivaikščiojime po Nemuno salą dalyvavo dviejų anuomet daugiausia pritarimo sulaukusių projektų autoriai: architektai Šarūnas Kiaunė ir Rimvydas Palys.

Š.Kiaunė viliasi, kad kada nors į dangų ims stiebtis kitame Nemuno krante esantys kvartalai.

„Kai Nemunas bus apstatytas iš abiejų pusių, natūraliai Nemuno saloje esantis parkas įgaus didesnę vertę“, – įsitikinęs Š.Kiaunė.

R.Palio konkursui pateiktas projektas buvo drąsesnis. Jis siūlė per salą iškasti naują kanalą, praplatinti senąjį, padaryti vietos uostui. Šalia jo pristatyti pastatų.

„Miestas turi ateiti prie upės. Dabar būdami saloje esame kaip kaime: matosi ožkos, šunys ir kažkur toli bažnytkaimis“, – savo sumanymą gynė R.Palys.

Klausia visuomenės nuomonės

Š.Kiaunė ir R.Palys salos pakrantes įsivaizduoja šiek tiek skirtingai, tačiau sutaria, kad jos vidurys turi būti paliktas žalumai ir įvairiems žmonių užsiėmimams. Sala turėtų tapti centriniu miesto parku, o kaip jis turėtų atrodyti, leista nupiešti visuomenei.

„Drįsčiau teigti, kad Lietuvai trūksta parkų visai šeimai. Reikia įrengti aikščių paplūdimio tinkliniui, futbolui ant smėlio, žaidimo aikštelių vaikams, treniruoklių“, – kalbėjo pasiūlymų Nemuno salos parko sutvarkymui pateikusios Lietuvos sporto universiteto studentų grupės atstovas Julius Liaudanskas.

Į vakar surengtą diskusiją su pasiūlymais atvyko ne tik architektai, bet ir lietuviškos pirties, golfo, futbolo, tinklinio gerbėjai. Visi jie mano, kad Nemuno saloje vietos galėtų atsirasti ir jų pramogoms.

„Mes patys viską padarysime. Tik duokite leidimą“, – prašė Lietuvos golfo federacijos prezidentas Rolandas Dovidaitis.

Pionieriai – ekstremalai

Aktyvaus laisvalaikio aikštynams įrengti Nemuno saloje jau uždegta žalia šviesa. Šio mėnesio pabaigoje į Kauną iš užsienio atvyksta ekstremalaus pasivažinėjimo dviračiais aikštelių įrengimo žinovas, kuris aikštę pramuštgalviams dviratininkams ketina įrengti per keturias dienas. Ekstremalaus sporto aktyvistai miesto paprašė vienintelio daikto – vienos įdubos Nemuno saloje. Aikštę savo lėšomis įrengs viena garsi tarptautinė kompanija, kuri aikštelėje suorganizuos gal tik vieną renginį ir išvyks, o statinį paliks kauniečių ekstremalų poreikiams. Gal ne tik kauniečių.

„Aplenksime ne tik Vilnių. Niekur kitur Lietuvoje tokios rimtos trasos nėra“, – žadėjo vienas iš projekto autorių Tadas Janulevičius.

Siūlo nestatyti tiltų į niekur

Diskusijoje ne kartą girdėjosi siūlymai statyti tiltus į Žemąją Fredą. Tai ne tik priartintų šį rajoną ir Aleksotą prie Kauno centro, bet ir sumažintų automobilių statymo problemas vykstant dideliems renginiams.

Tačiau Š.Kiaunė mano, kad nebūtina skubėti. Tiltai reikalauja daug investicijų ir kol kas vestų į niekur. Dabar užtektų susikoncentruoti ties smulkesnėmis investicijomis, kurios greitai duotų naudos.

„Kauno arenos“ direktorės pavaduotoja Giedrė Mikaitienė buvo viena tų, kurie atkreipė dėmesį į problemas, kurias būtų galima išspręsti be didelių investicijų: Nemuno saloje akivaizdžiai trūksta šiukšliadėžių, prastos takų dangos. Trūksta ir suoliukų, apšvietimo.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovas Svaigedas Stoškus teigė, kad išties Nemuno salai iki visiško jos pritaikymo visuomenės poreikiams trūksta labai nedaug. Jam pritarė ir savivaldybės tarybos narė Gintarė Skaistė.
„Netiesa, kad saloje niekas nevyksta. Tikrai kažkada čia buvo tik šuniukų vedžiojimo vieta. Tačiau salos veidas pasikeitė, atsirado arena, takai. O mes jau seniai kalbėjome, kad Santaka turėtų būti skirta romantiškiems pasivaikščiojimams, o Nemuno sala taptų aktyvaus laisvalaikio zona“, – kalbėjo G.Skaistė.

Reikia tirti gruntą

„Prie upės gyvena tūkstančiai žmonių ir jie negali įmerkti kūno į vandenį? Nesveika“, – buvo kategoriškas R.Palys. Apie paplūdimio būtinybę saloje kalbėjo ir kiti diskusijos dalyviai, tačiau jų entuziazmą šiek tiek atvėsino savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Pernai Kauno paplūdimiuose normas peržengiančios taršos neužfiksuota, tačiau šalia Nemuno salos kone kasmet galima pastebėti vandenį padengiančią skalūnų alyvos plutelę, kurios šaltinis – netoli esanti dar sovietmečiu užteršta teritorija.

„Galimose paplūdimio vietose tyrimų nesame darę, bet greičiausiai mėginiai neatitiktų higienos reikalavimų. Todėl pirmiausia reikėtų sutvarkyti užterštą teritoriją, iš kurios ši tarša sklinda“, – kalbėjo R.Savickienė.

Pati sala kažkada buvo pramoninė teritorija su nemaža tarša. Tą galvoje privalo turėti ir kiti Nemuno salos parko vizijų kūrėjai.
„Reikia atlikti grunto tyrimus, nes jis gali tikti ne visiems želdiniams. Todėl nereikia dabar per daug fantazuoti, o pirmiausia išsiaiškinti, ar tai įmanoma“, – svarstė Nemuno salą želdinių sala rekomenduojančios paversti Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos vykdomoji direktorė Ingrida Vainauskienė.

Kviečia aktyvius verslininkus

Diskusijoje dalyvavę pesimistai teigė, kad reta iš pasiūlytų idėja įgaus kūną, nes nesulauks finansavimo.

„Visais laikais miestus statė pirkliai. Reikia surasti verslininkus, kurie siūlytų idėjas, ir viskas bus gerai“, – į būgštavimus ranka numojo R.Palys. Kaip puikus verslo ir savivaldybės bendradarbiavimo pavyzdys ne kartą paminėta „Žalgirio“ arena.
Architektas R.Palys pusiau juokais pabrėžė, kad svarbiausia, jog valdininkai netrukdytų.

Savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pabrėžė, kad reikia kuo greičiau patvirtinti vieną viziją, kuria vadovaujantis ir būtų įrengiami aikštynai, statomi būtiniausi pastatai.

„Jei to nepadarysime, bus taip, kad teks leisti įrengti po vieną objektą ir bus visiška netvarka. Procesai būna negrįžtami, todėl Nemuno saloje reikėtų veikti labai atsargiai. Nusistačius aiškias gaires, būtų galima drąsiai viską leisti, kas joms neprieštarauja“, – kalbėjo N.Valatkevičius.

Vakar nutarta steigti darbo grupę, kuri toliau darbuosis išryškinant idėją.

Savo pasiūlymus ir idėjas, kaip sutvarkyti Nemuno salos parką, siųskite e.paštu namai@diena.lt.