Apie ugniagesių laukiančias naujoves, darbe kylančius iššūkius, kauniečių sąmoningumą, gaisrų tendencijas ir prevenciją „Kauno diena“ kalbasi su Kauno PGV viršininku, vidaus tarnybos pulkininku Vidu Barausku.

– Kaip pažymėjote šiuos veiklos jubiliejus?

– 210 metų yra visai nemažai, nes, pavyzdžiui, Balstogės ugniagesiai švenčia tik 150 metų. Be to, jau 100 metų esame tame pačiame pastate, nuo pastatymo nekeitusiame savo paskirties.

– Pastatas tikrai išskirtinis, neseniai atnaujintas fasadas.

– Viduje per pastaruosius penkerius metus buvo suremontuota daug patalpų. Ugniagesiai dirba visą parą, tad jiems reikalingos ir maitinimo, ir poilsio patalpos. Jos buvo suremontuotos. Su Kauno miesto savivaldybės pagalba restauravome fasadą. Kadangi tai paveldinis pastatas, negalėjome daryti bet ko. Ekspertai parinko dažų spalvą, koks turi būti apšvietimas ir pan. Net vartai liko tokie, kokie buvo pastačius pastatą.

Durys pagal paveldo reikalavimus turi atsidaryti rankiniu būdu, bet ugniagesiai pripratę, jiems tai nesudėtinga. Būna, kad iš šio pastato net greičiau išvažiuojama nei iš tų gaisrinių, kur durys atsidaro automatiškai.

– Pastaruoju metu atnaujinti ne tik Ugniagesių rūmai, bet ir kitos gaisrinės.

– 3-iosios komandos gaisrinė Elektrėnų gatvėje naujai perstatyta – turime naują, tvarkingą pastatą, atitinkantį visus reikalavimus. 5-osios komandos gaisrinės fasadas taip pat atnaujintas. Remontuosime pagrindinių Ugniagesių rūmų stogą ir vidų.

Kauno regione ne taip seniai atidarėme Kalvarijos gaisrinę, kurią kapitališkai suremontavome JAV ambasados lėšomis. Jie viską finansavo, o mes tik nurodėme, ko mums reikia. Kitos suremontuotos gaisrinės – Kaišiadoryse, Raseiniuose.

Pratybos: ugniagesiai nuolat tobulina įgūdžius įvairiuose objektuose, imituoja ekstremalias situacijas. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

– Vis pasigirsta, kad trūksta ugniagesių. Kokia situacija Kaune?

– Pas mus nėra tokių didelių nesukomplektuotų komandų kaip kituose miestuose. Dabar Kaune turime 375 etatus, dar trūksta 29 ugniagesių. Vyksta kartų kaita, nes dalis išeina į pensiją, tačiau mūsų mieste situacija tikrai geresnė nei Šiauliuose ar Vilniuje. Į Kauną ugniagesiai dirbti atvyksta gal ir dėl bendros nuolat vystomos miesto infrastruktūros.

– Kaip dėl įrangos? Ar jai atnaujinti skiriama pakankamai dėmesio?

– Padėtis tikrai pagerėjo. Aišku, atsiranda naujų technologijų ir norisi turėti pačią geriausią įrangą, tad stengiamės neatsilikti. Ugniagesys visada turi būti saugus, kad galėtų atlikti savo pareigą.

– Kokia situacija dėl gaisrų Kaune?

– Kauno ugniagesiai – labai patyrę. Gaisrus, kurie kilo, mums pavyko gerai suvaldyti.

Kauno ugniagesiai – labai patyrę. Gaisrus, kurie kilo, mums pavyko gerai suvaldyti.

Štai praėjusią savaitę Kauno kogeneracinėje jėgainėje degė apie 100 kub. m šiukšlių. 18 val. buvo patvirtintas 3 PIN (pajėgų išsiuntimo numeris – red. past.), vadinasi, siunčiama daugiau pajėgų ir technikos. Vėliau prireikė ir 4 PIN, nes reikėjo daugiau žmonių perkeliant tas degančias atliekas. Tačiau gamykla moderni ir šiuolaikiška, tad joje veikia stacionari gaisro gesinimo sistema. Be to, tiek gaisrą pastebėję darbuotojai, tiek ugniagesiai greitai reagavo, atliko žvalgybą, sukūrė du gaisro gesinimo barus viduje ir lauke, todėl gaisras neišplito.

Kilus šiam gaisrui svarbu buvo, kad tik gavus pranešimą buvo informuoti Kauno rajono civilinės saugos specialistai ir gyventojams iš karto buvo išsiųsti įspėjamieji pranešimai apie galimą oro taršą. Kiek žinau, dauguma gyventojų tą pranešimą gavo laiku.

Likvidavus gaisrą atliekos dar papildomai perliejamos. Paskutiniai ugniagesiai iš objekto išvyko gegužės 10-osios popietę. Jėgainė šiemet buvo tikrinta ir jokių trūkumų nenustatyta.

Dar vienas didesnių gaisrų pernai kilo įmonėje „Žalvaris“. Tai buvo toks pat pavojingas gaisras kaip Alytuje, tačiau viską pavyko laiku suvaldyti. Kitu atveju padariniai būtų buvę labai liūdni.

Kai kilo tas gaisras, visą Lietuvą sukėlėme ant kojų. Visi Kauno ugniagesiai gesino tą gaisrą, o regiono ugniagesiai tuo metu apsistojo miesto gaisrinėse, ten budėjo ir saugojo miesto žmones. Į Kauną atvyko Prienų, Kaišiadorių ir kitų miestų ugniagesiai.

Šiais metais labai didelių gaisrų nekilo, tačiau gaisruose Kaune jau žuvo trys žmonės. Žuvusiųjų portretas daug metų nesikeičia. Tai apie 60–65 metų amžiaus, socialiai neatsakingas žmogus, vartojantis alkoholį, rūkantis lovoje. Įtakos turi ir pilnatis, ir socialinių išmokų mokėjimo dienos.

Kauno mieste šiemet jau įvyko daugiau kaip 250 gaisrų. Pagrindinės priežastys – neatsargus elgesys. Daugėja šiukšliadėžių gaisrų, kai įmetama nuorūkų.

Verta pažymėti, kad šiemet gaisrų, kuriuos sukėlė išdykaujantys su ugnimi vaikai, buvo vos keli, pernai – šeši. Tai gerėjantis rodiklis. Beveik kasdien tiek šiuose rūmuose, tiek kitose gaisrinėse lankosi vaikai, vyksta pažintinės ekskursijos, prevenciniai mokymai. Kiekvieną šeštadienį gaisrinėse laukiamos šeimos su vaikais – galima susipažinti su ugniagesių darbu, technika, įvairiomis saugumo priemonėmis, kaip elgtis kilus gaisrui ir pan.

– Ugniagesių darbas susijęs ne tik su gaisrais. Gelbėjate ir žmones  įlūžus ledui, ieškote žmonių po vandeniu.

– Turime parengtus 35 narus. Jie vyksta į įvairius incidentus. Neseniai teko gelbėti žmones, kai Nemune apsivertė baidarė. Vyko pasiplaukiojimas, tačiau organizatoriai, matyt, iki galo neaptarė saugumo klausimų, nes Nemune yra vietų, kur srovė didesnė ir nepatyrę irkluotojai gali ten pakliūti. Parplukdėme tuos žmones, mūsų komanda važiavo į numatytą finišo vietą ir domėjosi, ar tikrai visi baidarininkai sugrįžo, nes organizatoriai kažkur dingo, o mūsų nebuvo informavę, kad iš viso toks renginys vyks.

Žvejai – specifiniai žmonės. Nesvarbu, koks oras, jie vis tiek lipa ant ledo. Nuolat jiems aiškiname, kokias saugumo priemones būtina turėti, kada saugu lipti ant ledo. Dabar bent jau smaigus dauguma žvejų turi. Galima pasidžiaugti, kad kai rengėme paskutinius reidus, labai nedaug žvejų kartu su savimi turėjo alkoholio. Čia geroji tendencija.

Priemonės: Kauno ugniagesiai žmones gelbsti su atnaujinta įranga. / Regimanto Zakšensko nuotr.

– Kokia situacija dėl melagingų iškvietimų?

– Būna, bet nedaug, kad tai mums keltų didelį galvos skausmą. Yra atvejų, kai žmones už melagingus pranešimus esame nubaudę.

– Ar kauniečiai išmoko švęsti šventes, ar šis laikotarpis vis dar intensyvus?

– Fejerverkai, žinoma, daro savo. Šiemet buvo neužgesintos pirotechnikos, kuri galbūt buvo ne visai kokybiška, tačiau didesnių gaisrų nekilo. Per šventes tikrai būna daugiau iškvietimų, padaugėja gaisrų atvirose teritorijose.

– Dūmų detektoriai jau keletą metų privalomi. Ar kauniečiai juos įsirengę?

– Daug pasakojame apie detektorių naudą. Yra atvejų, kai jie išgelbėjo vaikus. Šakių rajone namuose buvo du vaikai, broliukas išgirdo suveikusį detektorių ir išvedė sesutę į lauką. Vilkaviškyje, suveikus detektoriui, vaikus išgelbėjo kaimynas.

Yra ir blogų pavyzdžių. Būna, kad įrengiame dūmų jutiklį, bet žmogus toliau rūko lovoje ir detektorius vis suveikia. Tada jis būna nuimamas ar išimami elementai ir detektorius nebeatlieka savo funkcijos.

Lankome socialiai pažeidžiamus žmones, dalijame detektorius. Vien šiemet aplankėme daugiau nei 550 gyvenamųjų būstų ir 45 proc. jų įrengėme detektorius. Rengiame susitikimus ir su bendruomenėmis, miesto atstovais, socialiniais darbuotojais, švietimo įstaigomis. Be to, rengiame įvairias prevencines akcijas, per kurias taip pat aiškiname apie detektorių veikimą.

– Pasitaiko, kad daugiabučiuose nepaisoma priešgaisrinės saugos ne tik neįrengiant detektorių, bet ir užstatant praėjimus, rūsius. Kaip vertinate situaciją daugiabučiuose?

– Daugeliu atvejų situacija gerėja. Rengiame prevencinių akcijų, dirbame su bendrijomis, administratoriais, gyventojais. Be to, vis dažniau patys žmonės praneša, kur bloga situacija, jei kažkas nesitvarko. Patikriname, bendrijų pirmininkai imasi priemonių.

– Gaisrų gesinimas – tiesioginis darbas, bet jam reikia pasiruošti. Kokios vykdomos ugniagesių pratybos? Šiandieniame kontekste galbūt dažniau treniruojamasi su kitomis specialiosiomis tarnybomis?

– Pratybų planas tikrai sudarytas. Kasmet vyksta ne mažiau kaip keturios didelės pratybos. Vykstame į įvairius objektus, kuriuose mokomės, aiškinamės, kaip vykdoma gamyba, koks pavojus, jei į aplinką išsilies cheminės medžiagos, kils gaisras ir pan. Tokios pratybos vyksta ne tik didesniuose objektuose, bet ir gamyklose.

Dabar stengiamės rengti ir civilinės saugos pratybas kartu su įvairiomis institucijomis: policija, greitosios medicinos pagalba, šauliais, Raudonuoju Kryžiumi ir pan., tad tikrai vyksta ir bendras darbas.

Mūsų pareigūnai yra buvę ir Ukrainoje, mokėsi iš ten vykstančių situacijų ir stengiamės patirtį pritaikyti. Aišku, kiekvienas iškvietimas būna vis kitoks. Nebūna vienodų gaisrų.

– Kas dar naujo laukia ugniagesių?

– Dabar turime du labai svarbius projektus. Pirmieji šalyje statysime naują gaisrinę su priedanga. Tai bus pavyzdinis objektas Jurbarke, kuris, tikimės, duos pradžią ir kitų gaisrinių statybai, kartu įrengiant ir priedangą. Šiai gaisrinei numatyta skirti 3,5 mln. eurų ES paramos. Prie finansavimo prisidės ir Lenkijoje esančios Balstogės vaivadijos komendantūra. Dabar vyksta projekto ekspertavimas, o dar šį mėnesį projektas bus pristatytas ES komisijos nariams.

Kitas projektas vykdomas su Balstogės vaivadija, bus perkamos transporto priemonės, cheminės apsaugos priekaba. Šiam projektui numatyta skirti 1 mln. eurų. Šie projektai leidžia atsinaujinti be valstybės lėšų, nes gauname finansavimą iš kitų šaltinių. Norime ir ateityje atsinaujinti, pasinaudodami ES parama.