Kauno tarpukario architektūrai tikimasi Europos paveldo ženklo

Išskirtinei Kauno tarpukario architektūrai ketinama siekti Europos paveldo ženklo.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis BNS teigė, kad Europos paveldo ženklas galėtų paskatinti kultūrinius renginius, turizmą, be to, jis galėtų būti privalumas ruošiant europinius projektus.

Jeigu miesto taryba siūlymui pritars, paraiškos forma bus teikiama pirmajam atrankos etapui nacionaliniu lygmeniu. Jame atrinkti objektai vėliau bus perduoti Europos Komisijai.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.

Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.

Kaip rašo architektūros istorikė Jolita Kančienė, Kauno tarpukario architektūra yra fenomenas, neturintis analogų Europoje ir susijęs su intensyviomis statybomis. Pirmuoju lietuviškojo modernizmo pastatu yra laikomas Centrinis paštas, pastatytas 1930-1931 metais.

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras nurodo, jog tarpukariu Europoje plitusias modernizmo idėjas į Lietuvą parsivežė užsienyje studijavę architektai. Lietuvoje modernistinė architektūra įgavo savitą formą, dėl ko yra vadinama kaunietiškąja architektūros mokykla. Kiekvienas iš čia kūrusių architektų turėjo savitą braižą, pasižymintį skirtingomis moderniomis variacijomis.

Europos paveldo ženklo sąrašas kuriamas nuo 2006 metų, į jį Europos valstybės gali siūlyti reikšmingiausius kultūros paveldo objektus ir vietoves, liudijančius kiekvienos šalies, kaip sudėtinės Europos dalies, identitetą, iškilias asmenybes bei istorinius įvykius, atlikusius svarbų vaidmenį tos šalies ir Europos istorijos ir kultūros raidoje.

Į šį sąrašą Lietuva be Kauno modernizmo taip pat yra pasiūliusi įrašyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, Žemaitijos XVIII-XX amžių medines bažnyčias kartu su Kryžių kalnu bei Lietuvos partizaninį rezistencinį judėjimą ir jį atspindintį Genocido aukų muziejų Vilniuje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tam matyt

tam matyt portretas
jei Kauno tarpukario pastatai panašūs į esančius kažkur Europoje, tai joks nusikaltimas, o kaip tik parodo, mūsų architektų skonį ir supratimą, norą lygiuotis į Europą. Ar kas tais laikais pareiškė pretenzijas už kopijas? Matyt, nebuvo taip, kaip rašai, gal tik panašumas. Visi stengėsi pastatyti, suprojektuoti kažką panašaus į akį glostantį pastatą. Jei nepatinka, suprojektuok ir pastatyk dabar gražiau, geriau, ilgaamžiškiau. Nuo to bekraščio pavydo, matyt, vaistų nėra.

klausimas

klausimas portretas
Ir kapines, ir bažnyčią aš būtent google radau. Bažnyčia labai apleista, neatrodo, kad kažkam būtų buvus reikalinga, o dėl kapinių todėl ir klausiu, kaip galima parduoti istorijos ir kultūros paminklą.

matyt

matyt portretas
Jolita Kanciene nebuvo svetur isvaziavus. Visa Kauno tarpukario architektura yra nukopijuota nuo vokieciu. Net Briuselyje yra pastatu, kaip Kauno centrinis pastas ir kt. Neisivaizduoju, kaip galima tiketis gauti pripazinima ishskirtinumui, kai tai dominuoja visoje to meto europos architekturoje?
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių