Kauno tardymo izoliatorius tinkamas ir bankininkams

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą pripažino Lietuvą pažeidus žmogaus teises ir pagrindines laisves. Teismo sprendimai vis dažniau tampa pagrindu nuteistiesiems prisiteisti žalą, o užsienio valstybių teismams neišduoti nusikaltimus padariusių asmenų atlikti bausmę Lietuvoje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą pripažino Lietuvą pažeidus žmogaus teises ir pagrindines laisves. Teismo sprendimai vis dažniau tampa pagrindu nuteistiesiems prisiteisti žalą, o užsienio valstybių teismams neišduoti nusikaltimus padariusių asmenų atlikti bausmę Lietuvoje.

Ekspertas įvertino

"Gal iš tikrųjų kas antrai tokiai įstaigai turėtų vadovauti moteris?" – netiesioginį komplimentą Kauno tardymo izoliatoriaus direktorei Živilei Mikėnaitei pasiuntė Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.

Prieš dešimt metų renovuotas 150 metų senumo pastatas skirtas suimtiems įtariamiesiems sulaukė ne tik Seimo kontrolieriaus komplimentų. Užsienio ekspertų dėmesio Kauno tardymo izoliatorius (KTI) sulaukė dar prieš keletą metų, kai Generalinė prokuratūra ėmė krutinti garsiųjų žlugusio "Snoro" banko vadovų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko perdavimo Lietuvai procedūrą.

Šiedu turtuoliai teisėsaugos norus apgyvendinti juos mūsų šalies laikino sulaikymo vietose mėgino atremti čia esančiomis nežmoniškomis sąlygomis. Jungtinės Karalystės teismas atsiuntė ekspertą įvertinti KTI siūlomą komfortą suimtiems įtariamiesiems.

Dvi dienas čia viešėjęs ekspertas nerado "Snoro" bankininkus gąsdinančių gyvenimo sąlygų. Po gero eksperto įvertinimo Lietuva įsipareigojo būtent KTI apgyvendinti iš Jungtinės Karalystės pargabentus įtariamuosius bankininkus, kaltinamus iššvaisčius beveik 2 mlrd. litų vertės turto.

Nesiskiria nuo Anglijos

Kol kas nei V.Antonovas, nei R.Baranauskas savo kaliu neišmėgino KTI gyvenimo sąlygų. Tačiau kiti mūsų šalies piliečiai, įtariami Lietuvoje ar Anglijoje įvykdytais nusikaltimais, jau gali palyginti laikino suėmimo sąlygas ten ir čia.

"Čia taip pat kaip ir ten", – nedaugžodžiavo vienas iš Jungtinės Karalystės prieglobsčio į tėvynę pargabentas suimtas lietuvis. Jis nerado jokių nusiskundimų, kuriais galėtų apipilti Seimo kontrolierių A.Normantą.

2014 m. pradžioje Seimo kontrolierių įstaigai suteikti įgaliojimai vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą.

Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtinta Seimo kontrolieriaus teisė bet kuriuo paros metu įeiti į patalpas, kur ištisą parą laikomi asmenys. Lietuvoje veikia per 400 laisvės suvaržymo vietų. Tai ne tik kalėjimai ar tardymo izoliatoriai, bet ir areštinės, psichiatrijos įstaigos, pasienio kontrolės punktai, globos ir pataisos namai.

Skundėsi maistu ir higiena

Seimo kontrolierius A.Normantas susipažino, kokiomis sąlygomis laikomi suimtieji ir nuteistieji Kauno tardymo izoliatoriuje. "Turiu nusiskundimų", – pareiškė nuo 2010-ųjų čia gyvenantis įtariamasis.

"Į dušą veda kartą per savaitę. Maistas baisus. Pažiūrėkite, kas čia per pusryčiai", – mostelėjo ranka į net nepaliestą dubenį. "Perlinių kruopų ir žirnių košė", – ramiai paaiškino KTI direktorė.

Ji taip pat nurodė, kad nusiprausti į dušus KTI gyventojai vedami pagal Kalėjimų departamento nustatytą tvarką. O suimtiesiems tiekiamas maisto racionas pagal kaloringumą prilygsta nepilnamečiui būtinam maisto kaloringumui.

Suimtieji neslėpė, kad, atsisakydami valgyti KTI jiems tiekiamą maistą, nebadauja. Savo pamėgtais produktais apsirūpina vietinėje parduotuvėje. Suimtųjų prižiūrėtojams pateikiamas reikalaujamų nupirkti produktų sąrašas ne vieną pensininką priblokštų įspūdinga savaitei išleidžiama suma – kartais reikalavimai savaitei sunkiai telpa į 500 litų.
Suimtiesiems nedraudžiama kamerose turėti savo televizorių, kompiuterį, tiesa be interneto prieigos. Seimo kontrolieriaus aplankytose kamerose visi šie buities gerovės atributai buvo. Lentynose puikavosi kava, arbata, cukrus, įvairūs prieskoniai, brangūs maisto papildai naudojami sporto salėje laiką leisti mėgstančių vyrų.

Išsiskiria iš kitų

"Iš Kauno tardymo izoliatoriaus sulaukiame nedaug skundų, todėl šios įstaigos veiklą norėjosi palyginti su kitų įkalinimo įstaigų veikla ir įvertinti, kas lemia žmogaus teisių pažeidimų gausą – nepakankamas finansavimas, prasta vadyba ar netinkamas požiūris į žmogų. Problemų, kurios vyrauja kituose tardymo izoliatoriuose, nebuvo pastebėta", – pažymėjo Seimo kontrolierius A.Normantas.

Nuo šių metų pradžios iš KTI laikomų įtariamųjų Seimo kontrolierių pasiekė penki skundai. O iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus – 14, iš Lukiškių – 72. "Mes raginame pirmiausia problemą spręsti įstaigos viduje, o jei niekas nesikeičia, tada jau skundas keliauja į departamentą, o galiausiai pas mus", – paaiškino A.Normantas.

KTI direktorė Ž.Mikėnaitė patikslino, kad šiemet įstaiga jau nagrinėjo per 10 tūkst. čia laiką leidžiančių įtariamųjų skundų. 186 iš jų pasiekė Kalėjimų departamentą ir tik 5 Seimo kontrolierių.

"Norėtųsi, kad tokios sąlygos, kokios yra Kauno tardymo izoliatoriuje, būtų ir kitose Lietuvos įkalinimo įstaigose", – atviravo Seimo kontrolierius A.Normantas.

Aktuali problema

Dažniausia nuteistųjų nusiskundimai būna dėl teisės bendrauti ar susirašinėti su artimaisiais ribojimo, dėl minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, gyvenamosios aplinkos atitikimo higienos normoms, patalpų įrengimo, maitinimo, apsipirkimo parduotuvėse.

Didžiulė problema įkalinimo įstaigose – sveikatos priežiūros prieinamumas, kurį riboja ne tik reglamentavimo spragos, bet ir pareigūnų veiksmai. Dėl pareigūnų kaltės suimtieji ir nuteistieji neužregistruojami antrinio ar tretinio lygio gydytojo konsultacijoms, laiku nenuvežami į gydymo įstaigas ar dėl netinkamai užpildytų medicininių dokumentų konsultacijos apskritai neteikiamos.

Apibendrinęs skundų tyrimo metu surinktą informaciją, teisinį reglamentavimą, EŽTTeismo bei nacionalinių teismų praktiką, Seimo kontrolierius ne kartą yra konstatavęs, kad bausmės vykdymo ir kardomojo kalinimo įstaigų perpildymo problema Lietuvoje išlieka aktuali. "Dėl labai dažnai taikomos laisvės atėmimo bausmės įkalinimo vietos yra perpildytos, kai kuriose iš jų neužtikrinami net minimalūs higienos normas atitinkantys standartai", – dėstė A.Normantas.

Dvasinis penas

Bene ilgiausiai Seimo kontrolierius užtruko KTI bibliotekoje. "Mes čia ateiname ne tik paskaityti. Čia galime pasikalbėti su bibliotekininke", – kukliai šyptelėjo kartą per savaitę čia galintis apsilankyti įtariamasis.

Per metus izoliatorius įsigyja po kelis šimtus įvairių knygų lietuvių, rusų ir kitomis kalbomis. Taip pat prenumeruojama laikraščių. Iš viso bibliotekoje yra apie 12 tūkst. knygų. "Sunkiausia juos prakalbinti", – šyptelėjo bibliotekininkė. Moteris sutiko kartais atliekanti ir nuodėmklausės, ir psichologės darbą.

Bibliotekoje rengiamos ir filmų peržiūros. Neseniai suimtieji žiūrėjo filmą "Velnio nuotaka", danų filmą "Adomo obuoliai" apie iš kalėjimo grįžusį neonacį ir jį bandantį integruoti į visuomenę kunigą. Biblioteka turi DVD kolekciją su įvairaus žanro filmais tiems, kas kamerose turi vaizdo aparatūrą.

Bibliotekos lentynose puikuojasi ir suimtųjų gaminti Kalėdų atvirukai. "Trečius metus raginame vyrus gaminti atvirukus ir dalyvauti konkurse. Jie kasmet darosi išradingesni, o atvirukai įdomesni. Atvirukų sveikinimams neperkame, o siunčiame darytus suimtųjų", – paaiškino KTI direktorė Ž.Mikėnaitė.

Seimo kontrolieriaus vizitą vainikavo pasivaikščiojimas po uždarus KTI kiemelius. Prieš keletą metų juos išgražino Dailės mokyklos vaikai. Stebėtina, tačiau laisvės apribojimo vietoms būdingų užrašų ar ženklų iki šiol čia neatsirado.

Siektinas pavyzdys

Apsilankęs KTI Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą suimtieji turi teisę tik į trumpalaikius – iki dviejų valandų, pasimatymus, kurie vyksta be fizinio kontakto, stebint pareigūnui.

"Pagal teisinį reglamentavimą suimtiesiems nenumatyta teisė į ilgalaikius pasimatymus, tačiau galime pasidžiaugti, kad Kauno tardymo izoliatorius pasirengęs vykdyti EŽTT sprendimus ir sudaryti galimybes ilgalaikiams pasimatymams", – pažymėjo Seimo kontrolierius.

"Asmenys įkalinami tam, kad nedarytų naujų nusikaltimų ir kad pasitaisytų, o viena iš prielaidų jiems pasitaisyti – atitinkamų sąlygų sudarymas ir atitinkamas pareigūnų požiūris į nuteistuosius", – susitikime su Kauno teisėsaugos įstaigų pareigūnais kalbėjo A.Normantas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rašliavotojai

Rašliavotojai portretas
Kuo skiriasi nusikaltęs bankininkas nuo nusikaltusio santechniko ar nusikaltusio pardavėjo?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių