„Negąsdina manęs jokios kreivės. Esu su trečiu skiepu, plaunu rankas, dėviu kaukę ir vargo nematau. Nei anksčiau lankiausi, nei dabar nesilankau masiniuose renginiuose, daug laiko leidžiu lauke, sportuoju“, – pasakojo moteris, Rotušės aikštėje laukusi karšto gėrimo.
Kaunietė Vitalija, pro pilį Santakos link traukusi su seserimi, teigė jau du kartus persirgusi šia liga. Pirmą kartą – sunkiai, teko net ligoninėje gulėti. Antrą kartą, praėjus daugiau kaip pusmečiui, pakako pagulinėti namie. „Bet nenoriu trečio karto, todėl saugausi. Va ir nuo jūsų atokiau stoviu“, – kalbėjo pašnekovė, dirbanti prekybos sektoriuje.
Taip, žmonės serga, bet ne taip dramatiškai viskas kaip anksčiau. Reakcijos kitos.
Eglė su dukra Daina, į Kauną, kuriame kadaise gyveno, pasisvečiuoti atvykusi iš Druskininkų, sakė jaučianti, kad jau pradedame susigyventi su koronavirusu ir kad gyvenimas pradeda grįžti į vėžes.
„Dirbu sveikatos sektoriuje. Nepriklausomai nuo COVID-19 susirgimų skaičiaus dabar jau atsiradusi rutina, mažiau ekstremalių dalykų, tvarkos pokyčių. Pradedame visi susigyventi su tuo. Taip, žmonės serga, bet ne taip dramatiškai viskas kaip anksčiau. Reakcijos kitos“, – kalbėjo jauna moteris.
Kelerius metus šeima apsiėjusi be kelionių, šiemet jau ima kurti kelionių planus. Per du pirmuosius karantinus Eglė labiausiai pasiilgo bendravimo, išėjimo į viešas erdves, kavines. „Laisvės“, – patikslino ji.
Buvęs kelionių po Lietuvą ribojimas itin atsiliepė jos pomėgiui. „Aktyviai gyvenu. Mėgstu upėmis plaukioti su kalnų baidare. Žiema – pagrindinis mūsų sezonas Lietuvoje, nes tada vanduo aukštas. Kompanija – iš skirtingų miestų, todėl kai buvo uždarytas laisvas judėjimas, labai pasijautė“, – pasakojo druskininkietė.
Reikia mokėti pastebėti ir džiaugtis tuo, ką turime gero dabar, šią akimirką, o ne verkti dėl to, ko neturime.
Vėliau į pokalbį įsijungęs menininkas Alvydas portalo kauno.diena.lt skaitytojams, darbuotojams ir visiems kauniečiams ėmė linkėti sveikatos ir kuo geresnės nuotaikos.
„Reikia mokėti pastebėti ir džiaugtis tuo, ką turime gero dabar, šią akimirką, o ne verkti dėl to, ko neturime. Mes nematome daug gerų dalykų, nuostabių žmonių, nors jie – prieš pat mūsų akis“, – optimizmu tryško vyras.
„Aišku, reikia saugotis, tausoti save ir rūpintis vienas kitu. Tas jau ir mažiukams aišku“, – pridūrė jis, stebėjęs kaip netoliese ant suolelio bandė atsisėsti du vaikai. Bandė savarankiškai ropštis, bandė vienas kitam padėti, bet be suaugusiųjų pagalbą šįkart neapsiėjo.
Naujausi komentarai