Kauno šiukšlių deginimo jėgainė toliau tampo gyventojų nervus

Aistros dėl kiekių

Po Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo pasakymų, jog Vilniuje bus deginama mažiau šiukšlių, o dalis sostinės atliekų keliaus į Kauną, Ramučių gyventojų ir kauniečių kraujas tiesiog užvirė. Ketvirtadienį vykusiame susitikime šis klausimas buvo aptariamas itin ilgai.

„Skaičiavimuose visi kiekiai nurodomi dviejų metų senumo, tad realių kiekių nėra, tiek šiukšlių Kaunas neturi“, – komentavo Ramučių bendruomenės narys Vidas Pocius.

„Tai kol nežinote, ar užteks šiukšlių, tai pastatykite Vilniuje, pažiūrėkite, kaip bus, o dabar stabdykite Kauno projektą“, – Ramučių bendruomenė narys Šarūnas Š.

Kauno kogeneracinę gamyklą stato „Lietuvos energija (51proc. Akcijų) ir bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ (49 proc. akcijų). Renginio metu projekto atstovai bandė įtikinti žmones, jog Premjero išsakytos mintys nėra patvirtintos dokumentais.

„Jokio susitarimo, įsipareigojimo nėra, tik pasiūlymas. Abu objektai – Kauno ir Vilniaus – statomi pagal numatytus projektus. Jei visi taip gerai rūšiuos ir atliekų nebus, kalbėjome, kad elektrinė nekels normatyvų ir degins mažiau“, – sakė „Lietuvos energijos“ atstovė atsakinga už aplinkosaugą Vilija Cidzikienė.

Tačiau toks atsakymas bendruomenės tikrai neįtikino, nes žmonės neišgirdo konkretaus atsakymo, ar bus vežamos šiukšlės iš Vilniaus, ar ne, todėl susirinkimo metu ne kartą buvo reikalaujama stabdyti Kauno šiukšlių deginimo gamyklos statybas. Buvo ir siūlymų kviestis daugiau ekspertų iš užsienio, kad jie įvertintų realią situaciją ir tokių objektų poreikį Lietuvoje.

„Aš pati esu mokslininkė ir žinau, kad galima pakvieti specialistų, kurie įvertintų, ar reikia jėgainių. Be to, visa Europa šiukšles rūšiuoja, o ne degina“, –  tokį vietos gyventojos Irenos pasakymą palydėjo susirinkusiųjų plojimai.

„ES skatina perdirbti, tad atliekų, skirtų deginimui, mažės. O jūs vis tiek statote jėgaines“, – antrino gyventojas.

Kėlė pyktį

Vietos gyventojų kraujas susirinkime virė nuolat. Vieni dalyviai neslėpė nusivylimo ir valdžia, jog niekas negina gyventojų interesų. Ypač daug nepasitikėjimo žmonių balsuose nuskambėjo po to, kai Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio patarėjas išsakė jo poziciją dėl Kauno šiukšlių deginimo jėgainės. Patarėjas tikino, kad V.Pranckietis laikosi pozicijos, kad projektas turi būti vystomas tuo atveju, jei yra aiškūs visi kiekiai. Deja, karavanas eina toliau, projekto niekas stabdyti neketina.

Ne visai aiški gyventojams liko ir Kauno rajono savivaldybės pozicija. „Nenorime, kad būtų vežamos šiukšlės iš Vilniaus. Mes būsime su jumis“, - sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Šukevičius. Tačiau liko neaišku, ką konkrečiai savivaldos organai darys.

„Mes puikiai suvokiame, kad demokratija čia pralaimėjo. Šis projektas nesuderintas su visuomene, prieštarauja ES nuostatomis. Privaloma įsiklausyti į visuomenės nuomonę ir statyti ne šiukšlių deginimo, o rūšiavimo gamyklą“, – sakė iš  Panemunės atvykusi Rūta.

Susirinkime dalyvavę Ramučių gyventojai priminė, kad patys projektu ne kartą domėjosi. Anot vietos žmonių, skirtingos institucijos pateikia skirtingus duomenis dėl Lietuvoje išmetamų atliekų kiekių, todėl negalima vertinti ir paties projekto patikimumo.

„2009 m. Suomijos „Fortum“ savo internetiniame puslapyje buvo paskelbusi, kad jei tris jėgaines Lietuvoje pastatys, tai reikės šiukšles vežti iš užsienio. Kaip pasikeitė dabar, kai sakote, kad tik Lietuvos šiukšlių užteks?“, – stebėjosi projektui priešinantis susirinkimo dalyvis.

„Manipuliuojami kiekiai, nes Europos Komisija pateikė senus duomenis. 2012 metais skiriasi kiekiai ant 100 tūkst. tonų tai, ką aš gavau ir tai, ką skelbia „Eurostatas“. Ar jūs pasitikite tuo, ką jums pateikia institucijos, ar patys skaičiuojate?“, – klausė Ramučių bendruomenės narys Audrius.

Poveikis aplinkai

Ne ką mažesnių aistrų kėlė ir gyventojams nesuprantami išmetamų kenksmingų dalelių skaičiavimai. Žmonės stebėjosi, kad kai kurie matavimai bus atliekami tik porą kartų per metus.

„Klaipėdos projekte matavote, bet Lietuvoje nėra pajėgumų. Yra paskaičiuota pasaulyje, kad medžiagos vis tiek nusėda aplink ir pereina žmonėms. Jei visame pasaulyje taip yra, kaip nebus Kaune?“, – pasisakė Saulius Pakštys, aplinkosaugos klausimais atstovaujantis nevyriausybines organizacijas.

„Deginimas pavojingas tuo, jog reikia žiūrėti, kas lieka po deginimo. Po ilgo laiko kai kenksmingos medžiagos kaupiasi, tai kenkia sveikatai. Mes to bijome. Jūs gi verslininkai, tad stengsitės užpildyti agregatus, todėl ant mūsų vaikų ir anūkų kris tos medžiagos. Norime atrasti alternatyvų. Kokią ateitį jūs mums kuriate? Duok Dieve, kad tų kiekių nepakaktų, nes kuo mažiau degins, tuo geriau“, – sakė kitas Ramučių gyventojas.

„Lietuvos energijos“ atstovai tikino, kad visi taršos rodikliai yra nuolat stebimi. Jei atsitiktų taip, kad išmetami kiekiai viršytų normas, būtų stabdoma gamyba. Tai daroma kompiuteriniu būdu, siekiant išvengti žmogiškosios klaidos. Prabilta ir apie papildomas taršos mažinimo priemones.

„Bus atliekamas privalomas aplinkos taršos monitoringas, kurio metu bus tikrinami išmetami teršalai, nuotekos, triukšmas. Dabar planuojame pradėti papildomus matavimus, atsižvelgiant į jūsų paklausimus. Jei yra viršijimai, ūkinė veikla turi būti stabdoma.

Aplinkosauga – vienas iš esminių projektų. Jėgainėje numatyta deginti nepavojingas komunalines atliekas bei vandenvalų dumblą. Yra nulio rizikos sistema, kai nukrypus bet kokiam parametrui, apie tai pranešama. Emisijos yra nustatytos pagal ES standartus. Atliekų deginimą reikia lyginti kaip alternatyvą sąvartynui, nesa šiukšlės arba važiuoja ten, arba yra paverčiamos energija“, – sakė „Lietuvos energijos“ atstovas Mindaugas Keizeris.

Susirinkimo dalyviai tikino, kad kitose šalyse galbūt viskas veikia puikiai, tačiau Lietuvos pavyzdys rodo ką kita. Žmonės jaučia mechaninio biologinio apdorojimo gamyklos (MBA) bei Marvelės vandenvalos smarvę, todėl nesitiki, kad ir šiukšlių deginimo jėgainė bus padaryta pagal visus aplinkosaugos reikalavimus.

„Taip, gal kitur degina šiukšles ir mieste, tačiau jiems savo šiukšlių užtenka. Be to ten pastato taip, kad gyventojai nekenčia, o čia pastato taip, kad aplinkiniai kentėti turi, kad ir MBA kaminų neįrengė. Tai ką jūs pastatysite?“, – klausė vienas vyras.

Gyventojai bandė įrodyti, kad nėra skaičiuojama ilgalaikė tarša, kuri gyventojams pasireikš po kokių dešimt metų. Galiausiai vienas susirinkimo dalyvi neišlaikė ir rėžė didelio palaikymo, bet kartu ir pasipiktinimo sulaukusį pasiūlymą.

„Tai gal Ramučiuose mums iš karto prašyti vėžio stacionaraus gydymo?“, – sakė Ramučių gyventojas.