Deimantai net gėlėse
Žėrintys deimantai ant rankų, kaklo ir net gėlių puokštėje – kaunietė Ona Rudzinskienė 60-ies metų vestuvių sukakčiai ruošėsi itin atsakingai.
Prieš žengiant į Rotušę, segė su akmenėliais puoštu laivo vairu šalia geltono rožės žiedo sublizgo ir Juozo Rudzinsko švarko atlape.
"Deimantai – geriausi moterų draugai, bet šiandien jais dalysimės", – jaudulio prieš ceremoniją neslėpė aštuoniasdešimtmetė. Paprašyta prisiminti savo su vyru meilės istoriją, kaunietė šyptelėjo – jausmai jos širdį pradėjo kutenti tik po trijų pažinties mėnesių. Juozas išvaizdžią merginą esą pamilo iš karto.
"Pamilo ir nebepaliko. Matyt, kažkas aukščiau už mus taip sudėliojo, – O.Rudzinskienė prasitarė netikėjusi, kad drauge jiems pavyks nueiti tokį ilgą kelią. – Dvylika metų Sibire, kiti gyvenimo sunkumai ir išbandymai – nepasidavėme jiems. Visuomet buvome kartu ir tikėjome priesaika, kurią vienas kitam davėme prieš Dievą."
Dovanos – vaikai
Šeštadienio popietę Rudzinskai į Kauno rotušę žengę ne vieni. Deimantinę porą lydėjo ne tik dukra, sūnus ir būrys jų laime besidžiaugiančių artimųjų – pasitempę ir besišypsantys šalia nekantriai trypčiojo ir ilgamečiai jų bičiuliai Zita su Kazimieru.
Sunku patikėti, bet Maciulevičių pora tądien savo bendro gyvenimo datą taip pat žymėjo deimantais – susipažinę 1956-aisiais ir tų pačių metų spalį susituokę nedidelėje bažnytėlėje Kaune, jiedu toliau gyvenimo keliu eina tvirtai susikibę rankomis.
"Buvo visko, kartais gal stigo ir pagarbos vienas kitam, bet niekada nebuvo minties skirtis ir pasukti į skirtingas puses", – lūkuriuodama, kol civilinės metrikacijos biuro darbuotoja ištars jų vardus, kalbėjo Z.Maciulevičienė. Žvelgdama į ištikimą gyvenimo palydovą, moteris džiaugėsi kartu praleistais metais, o visus tuos, kurie neranda sėkmingo bendro gyvenimo recepto, mokė kantrybės.
"Svarbiausia – niekada nepasiduoti, o sugedusius daiktus – ne mesti, bet taisyti", – senas tiesas dar kartą patvirtino laiminga sukaktuvininkė.
Tradicijos 60-ųjų vestuvių metinių proga dovanoti deimantus ar jais puoštus daiktus nė viena pora nepaisė, o paklausti, kuo vieni kitus nustebino ypatingąją dieną, prasitarė savo dovanas jau seniai atsiėmę.
"Turime mylinčius vaikus, anūkus. Ko daugiau reikia?" – pečiais gūžtelėjo O.Rudzinskienė.
Apsikeitė bučiniais
Nuo pirštų nusimovusios žiedus, pirštais perbraukusios plaukus ir dar sykį dirstelėjusios į veidrodį, neeilinę sukaktį mininčios poros lėtai pakilo į ceremonijų salę.
"To rotušėje dar nebuvo! Dvi poros vienu metu, atlaikiusios gyvenimo išbandymus ir švenčiančios deimantinį jubiliejų. Jūs esate pavyzdys", – deimantines poras sveikino miesto ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius.
Meilės įžadus patvirtinę parašais, apsikeitę žiedais, išklausę jiems skirtą miesto mero Visvaldo Matijošaičio sveikinimą, galiausiai sukaktuvininkai iš K.Ignatavičiaus lūpų išgirdo raginimą prisiminti pirmąjį bučinį. K.Maciulevičius nesnaudė – lūpas priglaudė ne tik prie savo mylimosios, bet ir prie O.Rudzinskienės skruosto. Įkvėptas susirinkusiųjų plojimų, J.Rudzinskas atsakomuoju bučiniu apdovanojo ir savąją, ir bičiulio Juozo žmoną.
"O dabar – "Ilgiausių metų!" – pasidžiaugti keturių kauniečių laime kvietė K.Ignatavičius.
Naujausi komentarai