Kauno rajone – aktyvi bendruomenių veikla: suvienijo bendrų tikslų siekis

  • Teksto dydis:

Kal­bant apie bend­ruo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų vaid­me­nį pla­čią­ja pra­sme, moks­li­nė­je li­te­ra­tū­ro­je daž­nai var­to­ja­ma so­cia­li­nio ka­pi­ta­lo są­vo­ka. Ir tai su­vo­kia­ma ne kaip ma­te­ria­li­nis ar fi­nan­si­nis ka­pi­ta­las, o tam tik­ro­je bend­ruo­me­nė­je esan­čių re­sur­sų ak­ty­va­vi­mas. Tai pui­kiai įro­do Kau­no ra­jo­no bend­ruo­me­nių cent­rų veik­la, ku­rios pa­grin­das – vi­suo­me­niš­kas neat­ly­gin­ti­nas dar­bas.

Bend­ra jė­ga

Bend­ruo­me­nių veik­la api­ma ry­šius, san­ty­kius, ku­rie da­ro įta­ką žmo­nių bend­ra­vi­mui ir su­si­tel­ki­mui. Tai ir va­di­na­mo­ji vie­šo­ji gė­ry­bė, to­dėl bend­ruo­me­nių veik­la priei­na­ma ne­prik­lau­so­mai nuo so­cia­li­nio sta­tu­so, pa­ja­mų, iš­si­la­vi­ni­mo, o grįs­ta no­ru veik­ti.

Vos me­tus skai­čiuo­jan­ti Kau­no ra­jo­no bend­ruo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų aso­cia­ci­ja (KRBOS) jau vie­ni­ja 25 bend­ruo­me­nes.

„Iš pra­džių mū­sų bu­vo 20, o iki ru­dens pri­si­jun­gė dar pen­kios. Kam rei­kė­jo kaž­ko­kios or­ga­ni­za­ci­jos, vie­ni­jan­čios ko­ne vi­sas Kau­no ra­jo­no bend­ruo­me­nes? Tie­siog, kad ne­rei­kė­tų po vie­ną ko­vo­ti dėl ko­kių nors bend­ruo­me­nėms rei­ka­lin­gų spren­di­mų. Tu­rė­jo kaž­kas vie­nas at­sto­vau­ti, to­dėl ir su­si­bū­rė­me“, – įsi­kū­ri­mo pra­džią me­na KRBOS pir­mi­nin­kė Eg­lė Juo­za­pa­vi­čie­nė.

Mo­te­ris šyp­te­lė­jo, kad vie­šu šios or­ga­ni­za­ci­jos pa­si­ro­dy­mu ta­po pi­ke­tas prie Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės, kai te­ko pa­sa­ky­ti nuo­mo­nę dėl Kau­no ra­jo­no pri­jun­gi­mo prie mies­to. Kau­no ra­jo­no geog­ra­fi­ja ypa­tin­ga, o tai le­mia ir ga­na skir­tin­gus kiek­vie­nos se­niū­ni­jos ir jo­je esan­čios bend­ruo­me­nės po­rei­kius, ta­čiau yra ir jun­gian­čių da­ly­kų.

Pa­sak E.Juo­za­pa­vi­čie­nės, džiu­gu tai, kad bend­ruo­me­nės ėmė vie­nos iš ki­tų sem­tis pa­tir­ties, ge­rus ki­tų bend­ruo­me­nių pa­vyz­džius tai­ky­ti sa­vo bend­ruo­me­nė­je. „Ypač tai pa­ste­bi­ma įvai­riose edu­ka­ci­jo­se, mo­ky­muo­se. Daug kas sa­ko, kad kai­mui nie­ko ne­rei­kia. Nie­ko pa­na­šaus. Kai pra­de­di ju­din­ti, pa­si­ro­do, ir rei­kia, ir no­ri žmo­nės, nors ta­me kai­me vos 600 gy­ven­to­jų“, – įsi­ti­ki­nu­si E.Juo­za­pa­vi­čie­nė.

Da­li­ja­si pa­tir­ti­mi

Prie sa­vi­val­dy­bės yra bend­ruo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba. KRBOS pir­mi­nin­kė E.Juo­za­pa­vi­čie­nė skai­čiuo­ja, kad to­je ta­ry­bo­je iš dvy­li­kos as­me­nų aš­tuo­ni yra Kau­no ra­jo­no bend­ruo­me­nių ly­de­riai. „Tai dar vie­na prie­mo­nė mums. Juk nuo mū­sų pri­klau­so, ko no­rė­si­me, kaip bend­rau­si­me, ko­kius pa­siū­ly­mus teik­si­me, pro­ble­mas kel­si­me. Sa­kau, kad aukš­tu ly­giu ga­li­me pa­si­sa­ky­ti ir ana­li­zuo­ti vi­sus rei­ka­lus“, – juo­kia­si E.Juo­za­pa­vi­čie­nė.

Kau­no ra­jo­no se­niū­ni­jo­se yra sep­ty­ni kul­tū­ros cent­rai su sa­lė­mis. KRBOS ini­cia­ty­va iki ka­ran­ti­no pa­skel­bi­mo vy­ko su­si­ti­ki­mai su ra­jo­no švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­rių at­sto­vais, kul­tū­ros cent­rų va­do­vais ir vie­tos gy­ven­to­jais, kad pa­tys žmo­nės iš­sa­ky­tų, ko­kie jų lū­kes­čiai.

„Tos sa­va­no­riš­kos bend­ruo­me­nių ini­cia­ty­vos jau pa­kei­tė la­bai daug. Se­niū­ni­jo­se žmo­nės gat­vė­je ėmė pa­žin­ti vie­nas ki­tą, par­duo­tu­vė­je svei­kin­tis. Ta­po ra­miau gy­ven­ti, nes sau­gios kai­my­nys­tės ini­cia­ty­vos vyk­do­mos kar­tu su vie­tos pa­rei­gū­nais. Pad­rą­si­no žmo­nes ne­bū­ti abe­jin­gus, ga­lų ga­le pa­žįs­ta­me vie­ni ki­tų vai­kus – ne­bai­su iš­leis­ti iš na­mų, nes ži­nai, kad kai­my­nas su­žiū­rės“, – kas­die­nį bend­ruo­me­nių veik­los in­dė­lį pa­brė­žė E.Juo­za­pa­vi­čie­nė.

Ji su­grį­žo ir prie pla­čios Kau­no ra­jo­no geog­ra­fi­jos. Jos pa­ste­bė­ji­mu, ne­pai­sant rea­lių at­stu­mų, bend­ra­vi­mo dis­tan­ci­jos ėmė ma­žė­ti, bend­ruo­me­nės ėmė kvies­ti vie­nos ki­tas į sve­čius, da­ly­tis ge­rą­ja pa­tir­ti­mis, bend­rau­ti, pa­dė­ti vie­nos ki­toms.

Su­jung­ti kar­tas

Do­mei­ka­vos se­niū­ni­jo­je esan­ti bend­ruo­me­nė gy­vuo­ja jau se­no­kai. Vie­nas pir­mų­jų bend­ruo­me­nės rū­pes­čiu įgy­ven­din­tų pro­jek­tų bu­vo vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė. At­ro­do, kad bend­ruo­me­nė įgy­ven­dins dar ne vie­ną pa­na­šų pro­jek­tą. Ne­se­niai Do­mei­ka­vos bend­ruo­me­nė lai­mė­jo „Ma­xi­mos“ kon­kur­są „Mes – bend­ruo­me­nė“.

Tra­di­ci­ja: Vals­ty­bės die­ną gie­do­ti „Tau­tiš­ką gies­mę“ Do­mei­ka­vos bend­ruo­me­nė ren­ka­si ant Len­tai­nių pi­lia­kal­nio.

Do­mei­ka­vos kai­mo bend­ruo­me­nės cent­ras gaus fi­nan­sa­vi­mą pro­jek­tui „Do­mei­ka­vos šir­dis – skve­ras, jun­gian­tis kar­tas“. Do­mei­ka­va yra di­džiau­sias kai­mas Lie­tu­vo­je, šiuo me­tu ne­tu­rin­tis ža­lio­sios zo­nos, kur do­mei­ka­vie­čiai ga­lė­tų ak­ty­viai leis­ti sa­vo lais­va­lai­kį.

„No­ri­si su­jung­ti Do­mei­ka­vos kar­tas į vie­ną skve­rą, ku­ris įgy­tų ant­rą kvė­pa­vi­mą ir su­jung­tų se­ną­ją Do­mei­ka­vos kar­tą su nau­ją­ja. Per ke­lis eta­pus ti­ki­mės su­tvar­ky­ti bend­ruo­me­nės reik­mėms ati­duo­tą skve­rą. Tai pri­klau­sys nuo to, koks bus fi­nan­sa­vi­mas. Da­bar pra­dė­si­me įgy­ven­din­ti pir­mą pro­jek­to eta­pą – įreng­si­me vai­kų žai­di­mų aikš­te­lę“, – džiaugs­mo dėl lai­mė­to kon­kur­so ne­slė­pė cent­ro pir­mi­nin­kė Rū­ta But­ku­vie­nė.

Skve­ras ma­ty­ti nuo Van­džio­ga­los plen­to, ku­ris pra­si­de­da Sar­gė­nuo­se,  tę­sia­si per vi­są Do­mei­ka­vą ir yra ties Aukš­čio gat­ve. To­je vie­to­je ir iki šiol bu­vo ža­lio­ji zo­na, se­niū­ni­ja jau ku­rį lai­ką sten­gė­si tą vie­tą pri­žiū­rė­ti, ta­čiau jo­je nie­ko ne­bu­vo.

„Do­mei­ka­vos se­niū­ni­jo­je nė­ra di­de­lis ža­lių­jų zo­nų pa­si­rin­ki­mas. Kai­mas – au­gan­tis, ple­čia­si, in­ten­sy­viai vyks­ta nau­jų na­mų sta­ty­bos. Vis dau­giau šei­mų su ma­ža­me­čiais vai­kais ap­si­gy­ve­na, tai vie­na pa­grin­di­nių pro­ble­mų ir bu­vo, kad nė­ra kur su vai­kais pa­žais­ti. Mes la­bai džiau­gia­mės, kad „Ma­xi­ma“ fi­nan­suos mū­sų idė­ją“, – pir­mo­jo žings­nio rei­ka­lin­gu­mą mi­nė­jo bend­ruo­me­nės cent­ro pir­mi­nin­kė.

Ga­lu­ti­nė vi­zi­ja ge­ro­kai pla­tes­nė nei tik vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė. Bend­ruo­me­nė sva­jo­ja, kad ten dar at­si­ras­tų ir spor­to zo­na suau­gu­sie­siems, ir ra­mes­nė erd­vė, ku­rio­je rink­tų­si do­mei­ka­vie­čiai, sve­čiai, gal dar ne­di­de­lė pre­ky­bos ar mai­nų vie­ta, erd­vė pik­ni­kams, pa­šne­ke­siams, šach­ma­tų tur­ny­rams.

„Vi­soms idė­joms esa­me at­vi­ri. Ka­dan­gi ža­lio­jo skve­ro virs­mas bend­ruo­me­nės reik­mių vie­ta įgy­ven­di­na­mas eta­pais, pa­siū­ly­mai ga­li bū­ti la­bai įvai­rūs ir yra lau­kia­mi“, – do­mei­ka­vie­čius įsi­trauk­ti ra­gi­no R.But­ku­vie­nė.

Įau­gu­sios tra­di­ci­jos

Dar tik me­tus Do­mei­ka­vos bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės pa­rei­gas ei­nan­ti R.But­ku­vie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad da­li­mis vis­ką leng­viau įgy­ven­din­ti, kai ma­ty­ti, kad gau­tos lė­šos tiks­lin­gai pa­nau­do­ja­mos, –

leng­viau jų ir ras­ti. Pir­mi­nin­kė sten­gia­si ieš­ko­ti kiek įma­no­ma dau­giau pro­gra­mų ir kon­kur­sų, ku­riuo­se ga­lė­tų da­ly­vau­ti ir gau­ti fi­nan­sa­vi­mą bend­ruo­me­nės idė­joms įgy­ven­din­ti.

Do­mei­ka­va nuo Kau­no mies­to nu­to­lu­si vos ke­lis ki­lo­met­rus, to­dėl bend­ruo­me­nė ne­sio­rien­tuo­ja į kaž­ko­kių ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mą. Bend­ruo­me­nė sa­vo veik­lą la­biau orien­tuo­ja į ža­lių­jų zo­nų pri­tai­ky­mą lais­va­lai­kiui ir rū­pi­ni­mu­si jo­mis.

Pa­sak bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės, do­mei­ka­vie­čiai no­riai jun­gė­si į ak­ci­ją „Da­rom“, ne­pai­sant to, kad šiais me­tais dėl pan­de­mi­jos te­ko ati­dė­ti tvar­ky­mo­si dar­bus.

Gra­žia do­mei­ka­vie­čių tra­di­ci­ja ta­po lie­pos 6 d. vyks­tan­tis „Tau­tiš­kos gies­mės“ gie­do­ji­mas. Ta pro­ga di­de­lė da­lis gy­ven­to­jų ko­pia ant Len­tai­nių pi­lia­kal­nio. Nors jis jau ne Do­mei­ka­vos kai­me, ta­čiau lai­ko­mas vie­na gra­žiau­sių apy­lin­kių vie­tų, yra mėgs­ta­ma vie­tos gy­ven­to­jų.

Do­mei­ka­vos se­niū­ni­ją su­da­ro try­li­ka kai­mų. Pa­sak bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės, griež­tų ri­bų ne­brė­žia­ma, bend­rau­ja­ma, ypač to­kių svar­bių šven­čių me­tu.

Pa­sis­kirs­ty­ti veik­lo­mis

Di­de­lio ren­gi­nių po­rei­kio nė­ra ir ki­to­je vi­sai Kau­no pa­šo­nė­je esan­čio­je Už­lie­džių se­niū­ni­jo­je. „Ren­gi­nių sto­kos ne­jun­ta­me. Juo­kin­giau­sia, kad feis­bu­ko gru­pė­se vi­si triukš­mau­ja, jog nie­kas ne­vyks­ta, nie­kas nie­ko ne­da­ro, o kai or­ga­ni­zuo­ja­me ren­gi­nį, žmo­nių su­si­ren­ka ne­daug“, –

pa­ste­bė­ji­mais per de­šimt­me­tį ak­ty­vios veik­los da­li­jo­si bu­vu­si Už­lie­džių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Lai­ma Pi­li­pa­vi­čie­nė.

Skve­ras: pa­sak L.Pilipavičienės, vals­ty­bi­nės že­mės per­da­vi­mas bend­ruo­me­nei ir ža­lių­jų erd­vių pri­tai­ky­mas – vie­nas ge­riau­sių dar­bų.

Ji iš­sky­rė vos ke­lis vie­tos bend­ruo­me­nės or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­gi­nius, į ku­riuos su­si­ren­ka dau­giau Už­lie­džių kai­mo žmo­nių. Tai va­sa­ros pa­bai­go­je vyks­tan­ti spor­to šven­tė ir Ka­lė­dų eg­lu­tės įžie­bi­mo šven­tė.

„Ma­no ma­ny­mu, ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mu bend­ruo­me­nė ir ne­tu­rė­tų už­siim­ti. Tai Kul­tū­ros cent­rų veik­la“, – sakė bu­vu­si bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė.

Vie­šos erd­vės

Už­lie­džių pro­ble­ma – vie­šos erd­vės. Vi­sur pri­va­čios že­mės, pri­va­tūs ta­ke­liai, vyks­ta in­ten­sy­vios ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to in­ves­ti­ci­jos, o kai­mo bend­ruo­me­nė, pa­sak L.Pi­li­pa­vi­čie­nės, vi­siš­kai ne­tu­ri ga­li­my­bių kaž­ką kur­ti ar veik­ti vie­šo­se erd­vė­se.

Gau­sa: vie­nas ma­siš­kiau­sių ren­gi­nių Už­lied­žiuo­se – spor­to var­žy­bos.

„Per bend­ruo­me­nės gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį pa­ste­bė­jau, kad la­biau­siai pa­si­tei­si­no vie­šų­ erd­vių at­ra­di­mai. Vai­kai ne­tu­rė­jo jo­kio kam­po, kur ga­lė­tų su­si­rink­ti. Kai įren­gė­me aikš­te­lę, pa­si­ro­dė, kad jos ne­pap­ras­tai rei­kia. Vals­ty­bei pri­klau­siu­sių lo­pi­nė­lių paė­mi­mas bend­ruo­me­nės reik­mėms bu­vo ge­riau­sias ir la­biau­siai pa­si­tei­si­nęs žings­nis, ku­rį ga­lė­jo­me pa­da­ry­ti“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si L.Pi­li­pa­vi­čie­nė.

2018–2019 m., bend­ra­dar­biau­jant su se­niū­ni­ja, Už­lie­džiuo­se bu­vo įkur­tas „Švie­sos skve­ras“. Te­ri­to­ri­ja taip pat bu­vo vals­ty­bi­nė.

„Įsi­vaiz­duo­ki­te san­kry­žos žie­dą. Tai Už­lie­džiuo­se bu­vo san­kry­žos tri­kam­pis. Iš vi­sų pu­sių – gat­vės. Ta­me tri­kam­py­je ir įkur­tas „Švie­sos skve­ras“. Se­niū­ni­ja ga­vo lė­šų iš Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės, už ku­rias bu­vo įreng­tas ta­ke­lis, pa­sta­ty­ti suo­le­liai, o bend­ruo­me­nės lė­šo­mis bu­vo ant me­džio ša­kų pa­ka­bin­tos sū­py­nės“, – dar­bo re­zul­ta­tus mi­ni L.Pi­li­pa­vi­čie­nė.

Prie jau pa­mi­nė­tų dar­bų – lau­ko žai­di­mų aikš­te­lė pe­tan­kei. Spe­cia­liai iš­grin­dė, su­ra­šė tai­syk­les ir vi­si no­rin­tys ga­li žais­ti. „Tai to­kios tos vie­šos erd­vės. Vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė­je va­sa­rą bū­na kiek triukš­min­ga, tad vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms la­biau prie šir­dies ra­mes­nis skve­ras“, – pa­ste­bė­ji­mu pa­si­da­li­jo L.Pi­li­pa­vi­čie­nė.

Kad bū­tų stip­res­ni

Iš pir­mo žvilgs­nio ky­lan­čias abe­jo­nes, kad dau­ge­lį kai­miš­ko­sios bend­ruo­me­nės po­rei­kių ga­lė­tų ten­kin­ti ir taip vei­kian­čios ins­ti­tu­ci­jos kaip se­niū­ni­ja, Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės bend­ruo­me­nių at­sto­vai lin­kę neig­ti. Gy­ven­da­mi vie­na­me ar ki­ta­me kai­me, gy­ven­vie­tė­je, jie pa­ste­bi esant tam tik­ros vie­tos ypa­tu­mų ir tik tai vie­tai bū­din­gų pro­ble­mų.

2013 m. įkur­to ir 2018 m. at­nau­ji­nu­sio veik­lą Ra­mu­čių bend­ruo­me­nės cent­ro „Mū­sų tei­sė“ pir­mi­nin­kė Gre­ta Var­nai­tė-Vens­kie­nė pri­mi­nė –  LEZ ple­čia­si, pa­sta­ty­ta at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­myk­la.

„Mū­sų veik­los pra­džia ir bu­vo su­si­ju­si su tuo, kad su­pra­to­me, jog mū­sų nie­kas ne­gi­na, nie­kam mes ne­rū­pi­me, o ži­no­jo­me, kas mū­sų lau­kia dėl at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­myk­los. Pra­lai­mė­tos ko­vos, kad ga­myk­los ša­lia ne­bū­tų, to­dėl pa­si­li­ko­me pri­žiū­rė­to­jų, ste­bė­to­jų, kont­ro­liuo­to­jų veik­lą ir kar­tu sten­gia­mės, kad mū­sų ap­lin­ko­je bū­tų gra­žu – ke­liai, par­ke­liai, žai­di­mų aikš­te­lės“, – sa­ko G.Var­nai­tė-Vens­kie­nė.

Nauda: G.Varnaitė-Venskienė pagal skambučius sprendžia, kad bendruomenės centras reikalingas.

Pir­mi­nin­kė įsi­ti­ki­nu­si, kad bend­ruo­me­nė rei­ka­lin­ga dėl to, kad čia gy­ven­da­mi žmo­nės ge­riau nei kas ki­tas ma­to, ko rei­kia, kaip ga­lė­tų bū­ti ge­riau.

„Ži­nau, kad esa­me rei­ka­lin­gi. Mes vei­kia­me tam, kad Ra­mu­čiuo­se bū­tų ge­ra gy­ven­ti. Mū­sų bend­ruo­me­nė ir bu­vo įkur­ta tam, kad gin­tu­me žmo­nių in­te­re­sus, sie­kiant už­tik­rin­ti šva­rią ir svei­ką ap­lin­ką“, – sa­ko pir­mi­nin­kė.

G.Var­nai­tė-Vens­kie­nė pa­ste­bi, kad vie­tos gy­ven­to­jai skam­bi­na į cent­rą net ir no­rė­da­mi su­ži­no­ti se­niū­nės te­le­fo­no nu­me­rį, pa­si­klaus­ti, kaip elg­tis esant ati­tin­ka­moms si­tua­ci­joms, nes ži­no, kad čia su­lauks konk­re­taus pa­ta­ri­mo. Pa­sak G.Var­nai­tės-Vens­kie­nės, bend­ruo­me­nės cent­ras ir at­si­nau­ji­no veik­lą tam, kad bend­ruo­me­nė bū­tų stip­res­nė.

Ini­cia­ty­vos pa­ste­bi­mos

Bend­ruo­me­nių at­sto­vai ne­sle­pia, kad ap­mau­džiau­sia, jog žmo­nės ne­ski­ria, kas yra bend­ruo­me­nė ir kas se­niū­ni­ja ar ki­tos biu­dže­ti­nės įstai­gos. Bend­ruo­me­nės cent­ras – sa­va­no­riš­ka or­ga­ni­za­ci­ja, vi­suo­me­ni­nė veik­la vyks­ta be jo­kio at­ly­gio. Bend­ruo­me­nių cent­rai vei­kia vie­tos gy­ven­to­jų la­bui.

Tal­ka: Ne­ve­ro­nių tven­ki­nio pa­kran­tę ne­ve­ro­niš­kiai tvar­ko ir žie­mą.

Ne­ve­ro­nių bend­ruo­me­nės cent­ro pir­mi­nin­kė Ok­sa­na Šu­kai­tie­nė sa­ko nuo­lat ra­gi­nan­ti jung­tis, veik­ti ir pra­dė­ti nuo sa­vęs. Šio cent­ro įkū­ri­mas ne­vy­ko for­ma­liai – pir­ma įsi­kū­rė, o tik vėliau ėmė gal­vo­ti, ką veik­ti. Prie­šin­gai – pir­ma pra­dė­jo veik­ti ir tik paskui sa­vo veik­lą įpras­mi­no su­bur­ta sa­va­no­riš­ka or­ga­ni­za­ci­ja.

„Bend­ruo­me­nės cent­ras rū­pi­na­si ne tik sa­vi­mi, bet ir ki­tais. Mus su­vie­ni­jo no­ras pa­da­ry­ti Ne­ve­ro­nis gra­žes­nius. Ne­ve­ro­nys bu­vo ap­leis­ti. Yra gra­žus tven­ki­nys, ta­čiau ir jis bu­vo ap­leis­tas. Su­si­bū­rė­me ke­li žmo­nės, pa­si­kal­bė­jo­me, kad rei­kia po­ky­čių ir rei­kia nuo kaž­ko pra­dė­ti“, – šyp­te­lė­jo O.Šu­kai­tie­nė.

„Pir­mie­ji dar­bai bu­vo su­tvar­ky­ti tven­ki­nio pa­kran­tę. Ap­si­gink­la­vę ne­šio­ja­mo­sio­mis žo­lia­p­jo­­vė­mis, grėb­liu­kais pra­dė­jo­me tvar­ky­ti, rin­ko­me šiukš­les. Vis­kas –

ma­žais žings­ne­liais. Pa­so­di­no­me gė­lių, pa­tys pa­sta­tė­me skel­bi­mų len­tą, ten taip pat pri­so­di­no­me gė­lių, lais­tė­me, ku­rė­me jau­ku­mą, ir, ži­no­ki­te, žmo­nės pa­ste­bė­jo, po tru­pu­tį pra­dė­jo jung­tis prie mū­sų veik­los“, – ki­lu­sį su­si­bū­ri­mo po­rei­kį mi­ni O.Šu­kai­tie­nė.

Pak­ran­tė bu­vo ne Ne­ve­ro­nių bend­ruo­me­nės, ji bu­vo nuo­mo­ja­ma. Neveronių bendruomenės centras kartu su Kauno rajono savivaldybe kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir padėjo bendruomenei atgauti tvenkinio pakrantę Neveronių bendruomenės reikmėms. 

Iš bend­ruo­me­nės cent­ro pi­ni­gų pa­sta­tė liep­te­lį, da­bar jau ir sa­vi­val­dy­bės rū­pes­čiu va­lo­ma pa­kran­tė, o šie­met su­lauk­ta ir se­niū­ni­jos dė­me­sio. Pa­ža­dė­ta su­tvar­ky­ti. „Šie vi­si pa­ste­bė­ji­mai ir mū­sų ini­cia­ty­vų tą­sa ro­do, kad esa­me rei­ka­lin­gi. Dau­ge­lis prie­kaiš­tau­ja, kad nie­ko nė­ra, val­džia nie­ko ne­da­ro. Aš sa­kau, kad vis­kas pra­si­de­da nuo žmo­nių. Kai  pa­tys pra­dė­si­me ne­š­ti po ma­žą kruo­pe­lę, da­ry­ti po ge­rą dar­be­lį, tai ir mus pa­ma­tys, o pra­šy­da­mi leng­viau su­lauk­si­me pa­gal­bos“, – vie­tos gy­ven­to­jus bū­ti ak­ty­vius ra­gi­no Ne­ve­ro­nių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė.

Ar­čiau žmo­gaus

Se­nia­vos bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Ovi­di­jus Jurk­ša yra ir Kau­no ra­jo­no se­niū­nai­čių aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas. Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad ne­se­niai Rau­dond­va­ry­je vy­ko iš­kil­min­gas aso­cia­ci­jos pri­sta­ty­mas ir kal­bė­ta ne tik apie bend­ruo­me­nės svar­bą, bet ir apie se­niū­nai­čio  vaid­me­nį kai­miš­ko­sio­se apy­lin­kė­se.

O.Jurk­ša iš­ski­ria, kad se­niū­nai­čio ak­ty­vu­mas yra pa­grin­di­nė to­kias pa­rei­gas ei­nan­čio žmo­gaus sa­vy­bė. „Pa­dė­ti vie­tos bend­ruo­me­nei, pa­ste­bė­ti ir per­duo­ti se­niū­nui tai, ko jis ne­ga­li pa­ste­bė­ti, iš­girs­ti bend­ruo­me­nės lū­kes­čius, su­pras­ti, teik­ti spren­di­mo bū­dus, iš­pil­dy­ti tuos lū­kes­čius“, – se­niū­nai­čio funk­ci­jas mi­ni O.Jurk­ša.

Jis at­ski­ria, kad bend­ruo­me­nių pir­mi­nin­kas yra tam tik­ros gru­pės at­sto­vas, o se­niū­nai­tis – tam tik­ros konk­re­čios te­ri­to­ri­jos at­sto­vas, ku­rio­je ga­li bū­ti net ke­lios bend­ruo­me­nės. Se­niū­nai­tis ga­li bū­ti ne­tgi tar­pi­nin­ku tarp tų bend­ruo­me­nių.

„Bū­da­mas se­niū­nai­čiu tu­ri sta­tu­są, ga­li veik­ti, drą­siai ei­ti kal­bė­tis su Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vais“, – O.Jurk­ša įsi­ti­ki­nęs, kad se­niū­nai­tis – la­bai rei­ka­lin­gas. Taip, kaip konk­re­čiai bend­ruo­me­nei – ak­ty­vus jos pir­mi­nin­kas.

„Vi­sa­da sa­kau, kad tu­ri atei­ti pas žmo­gų, o ne lauk­ti, kad pas ta­ve atei­tų. Ki­tą kar­tą rei­kia net sto­te­lė­je au­to­bu­so lau­kian­čius pa­kal­bin­ti, kad žmo­nės ži­no­tų, jog jie tau rū­pi“, – svar­bius bend­ruo­me­nių at­sto­vų ir se­niū­nai­čių bruo­žus pa­brė­žia O.Jurk­ša.

Vy­ras šyp­te­lė­jo dėl pa­ste­bi­mo ra­jo­no ir mies­to bend­ruo­me­nių skir­tu­mo – kai­mo bend­ruo­me­nių bend­ra­vi­mas ar­ti­mes­nis, mies­te tai esą sun­ku įsi­vaiz­duo­ti. Ta­čiau ap­si­ri­bo­ti vie­tos rū­pes­čiais O.Jurk­ša ne­ke­ti­na. Bend­rau­jant su ki­tų mies­tų bend­ruo­me­nių at­sto­vais, se­niū­nai­čiais jau kir­ba min­tis su­kur­ti Lie­tu­vos se­niū­nai­čius vie­ni­jan­čią or­ga­ni­za­ci­ją, ku­ri at­sto­vau­tų jiems ir vie­tos gy­ven­to­jams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Živilė

Živilė  portretas
Labai džiugina bendruomenių veikla: iniciatyvos, realūs darbai, projektai, patarimai. Dar smagiau, kai BC veikia kryptingai, "globodami" tam tikrą sritį (ekologija, žaliosios erdvės, socialiai pažeidžiamos grupės ir pan.). Kuo džiaugiuosi asmeniškai, kad iliustruojant šį straipsnį, renginių nuotraukos "paimtos" iš Ramučių kultūros centro organizuojamų renginių :DDD Pirmoji nuotrauka - RKC tradicinis renginys "Pamaitink uodus", II-oji - RKC Domeikavos laisvalaikio salės organizuojamas renginys, skirtas Liepos 6 d.

Norge

Norge portretas
Sveikinu,daug geru planu.Daug ka galima pasienti kartu,reikia tik nenuleisti ranku.Gal vienas is planu,tai bendrauti,pazinti vieni kitus,ramiau gyventi ,tai ir yra darbas.Tiek del vaiku,tiek del suaugusiu gyventoju.Yra patarle:niekas tau i lekste neides,isidek pats.Tad ,sekmes!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių