Kauno pozicija: žemės mokestis neturi atgrasyti investicijų

– Buvusiais laikais miestų teritorijose pristatyta daugybė gamyklų, sandėlių, kurių veikla šiais laikais perkelta toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Griaunami senieji pastatai, stovintys ant valstybinės žemės, keičiama šios paskirtis – statomi biurai, butai, parduotuvės. Kiek logikos už tokį žemės paskirties keitimą apskritai taikyti mokestį? – portalas klausė Kauno miesto vyriausiojo architekto Nerijaus Valatkevičiaus.

– Pirmiausia, tokios pataisos stabdytų plėtrą bei trukdytų įgyvendinti miesto Strateginio ir Bendrojo plano sprendinius. Antra – Kaune nuosavybės teisių atkūrimas iš esmės yra baigtas, todėl iki šiol nežinome, kam šis mokestis yra reikalingas ir kam būtų skirti surinkti pinigai. Trečia – visa tai stums investicijas ir gyventojus į miesto pakraščius, nes ten bus pigiau. Be to, tai stabdys miesto centro atsinaujinimą ir teritorijos efektyvesnį naudojimą. Manome, kad visa tai turėtų būti reguliavimo mechanizmas, o ne atgrasymo investuoti priemonė.

– Ir taip daug teisinių ir teisminių trukdžių išsivaduoti iš miestus darkančių pastatų vaiduoklių, griuvėsių. Ar mokesčių didinimas NT plėtotojams nekelia nerimo, kad apskritai tvarkymosi tempai sulėtės?

– Gali būti, kad verslas pradės taupyti ir tvarkymosi tempai sulėtės. Nugriovus pastatus ar nuomojamą iš valstybės žemės sklypą naudojant ne pagal nuomos sutartyje nurodytą naudojimo paskirtį ir būdą, numatomas valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas. Dėl šios priežasties miesto darną ardantys objektai – merdinčios gamyklos, sandėliai, dirbtuvės – ir toliau liktų Naujamiestyje, Senamiestyje bei šalia esančiose teritorijose. Pastatų paskirties keitimas yra susijęs su papildomais mokesčiais, todėl manome, kad tai neigiamai atsilieptų miesto centro teritorijoms.

– Žemės įstatymo pataisų, pagal vieną variantą numatančių NT plėtotojams iki 75 proc. mokestį, pagal kitą – net 105 proc., už didesnio, nei buvęs pastatas, statybas, teikėjas – Seimo Kaimo reikalų komitetas. Ar miestų žemės, plėtros klausimus teisės aktai neturėtų būti pavesti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui?

Žemės įstatyme numatytas mokestis turėtų būti reguliavimo mechanizmas, o ne atgrasymo investuoti priemonė.

– Miestams svarbiausia, kad jų balsas būtų išgirstas. Patvirtinus esamą tvarką turėtų kilti nekilnojamojo turto kainos, kadangi sumokėtas atlyginimas už galimas statybas nuomojamoje valstybės žemėje taps būsto kainos dalimi, kuri galimai bus „perkeliama“ būsimiems pirkėjams.

– Labai daug visi kalba apie savivaldos stiprinimą. Tačiau realiai nieko dėl to nedaroma. Ar Žemės pataisų rengėjai į diskusijas kvietė Savivaldybių asociacijos atstovus ar bent didmiesčių merus?

– Teikėme pastabas Savivaldybių asociacijai, o ar jos buvo išgirstos, atsakyti negalime. Su numatytais pokyčiais mūsų plėtra stumiama į pakraščius. Tai, kas numatoma mieste, taps papildomu barjeru plėtrai.

– Kaip manote, gal keičiant žemės paskirtį ir užstatymo plotą (aukštį) mokesčių dydžio taikymas, ar apskritai netaikymas, turėtų būti paliktas savivaldybių kompetencijai? Juk jos sėkmingai sprendžia, kokius žemės mokesčius visiems savininkams (nuomotojams) taikyti.

– Savivaldybės turėtų pačios tvarkyti šiuos klausimus. Pastaraisiais metais Kaunas sėkmingai pritraukia naujų investicijų, o tai sukuria naujų darbo vietų, mažina pastatų „vaiduoklių“ skaičių ir apskritai gerina gyvenimo kokybę. Dėl numatytų pokyčių miestą gali ištikti stagnacija, todėl tikrai nesinorėtų, kad papildomi barjerai stabdytų Kauno plėtrą ir naujas galimybes.