Kauno plėtros vizija – kompaktiškas ir žalias miestas, išnaudojantis upių pakrančių privalumus

Per pastarąjį dešimtmetį Kaunas gerokai pakeitė savo veidą, o besitęsianti miesto plėtra toliau pina naują jo urbanistinio audinio sluoksnį. Jis ne tik transformuoja miesto erdves, bet ir perbraižo jų ribas, naujam gyvenimui prikelia pamirštas teritorijas. Kokia vizija tinkamiausia tolimesnei Kauno plėtra ir kokios tendencijos jai yra svarbiausios?

Tankesnis miestas – patogesnis ir tvaresnis

Mąstant apie šiuolaikiškų miestų plėtrą nepakanka vertinti atskirų pastatų architektūrinių sprendimų. Tam reikalinga bendra urbanistinė vizija, grįsta darnios plėtros ir tvarumo principais. Tokia vizija apima daugelį aspektų – įskaitant mikrorajonų ir jų santykio su miesto centru koncepciją. Būtent mikrorajonai šiandien dažnai praplečia miesto centro ribas ir tampa gyvybingais traukos objektais.

Šias tendencijas lemia žmonių pasirenkamas miestietiškas gyvenimo būdas. Norima gyventi ten, kur vyksta ir miesto gyvenimas – dirbama, pramogaujama, teikiamos paslaugos. Tai lemia poreikį tankinti miestus, atsisakyti monofunkcinių rajonų, kuriuose vien tik gyvenama, dirbama arba koncentruojama laisvalaikio infrastruktūra. Kaune šiandien taip pat galima stebėti tankinimo procesus, mikrorajonų artėjimą prie centro, atsirandantį skirtingų funkcijų persipynimą. Tai yra išties sveikintina tendencija.

Kai žmonės gyvena labiau koncentruotai, arčiau miesto širdies, jie mažiau važinėja automobiliais, mažiau teršia gamtą ir mažiau laiko praleidžia spūstyse, turi geresnes galimybes gauti visas reikiamas paslaugas, naudotis laisvalaikio infrastruktūra. Tai atitinka šiandien urbanistinei plėtrai vienais svarbiausių laikomus tvarumo ir darnos su aplinka tikslus.

Tikslas – gyvybingas ir žalias miestas

Tankesniame ir kompaktiškame mieste vyrauja universalios daugiafunkcinės urbanistinės struktūros, o intensyviu estetiškos architektūros užstatymu siekiama efektyviai ir ekonomiškai išnaudoti miesto teritorijas bei infrastruktūrą.

Dėl to svarbiausi kompaktiško miesto prioritetai yra perimetrinis gatvės užstatymas, pastatų pirmuose aukštuose įrengtos komercinės patalpos, kuriose teikiamos smulkaus verslo paslaugos – pavyzdžiui, medicinos, grožio, prekybos, maitinimo ir pan. Taip pat siekiama sukurti tankų pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, užtikrinti gerą susisiekimą viešuoju transportu, suteikti miestiečiams kokybiškas viešąsias erdves ir skatinti tankų teritorijų apgyvendinimą. Būtent šiuos prioritetus atitinkančią plėtrą norėtųsi matyti Kaune.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Daugiausiai potencialo – upių pakrantėse

Prie miesto tankinimo procesų ir gyventojų grįžimo arčiau miesto centro Kaune pastaraisiais metais bene labiausiai prisideda dešiniojoje Neries krantinėje, anapus senamiesčio, plėtojamos teritorijos. Šioje vietoje bendrovės „YIT Lietuva“ vystomas „Piliamiesčio“ kvartalas jau spėjo tapti viena patraukliausių vietų gyventi Kaune. Kartu projektas atspindi vieną iš pagrindinių Kauno privalumų ir didžiausią potencialą jo urbanistinei plėtrai turinčių ypatumų – upių pakrantes.

Jau turbūt 30 metų architektai atkreipia dėmesį į tai, kad Kaunas yra prie didžiausių Lietuvos upių, jų santakos, tačiau gyvenimo palei jas dar trūksta. Žmonės turi ateiti prie vandens, gyventi prie jo, pakrantėse turi vystytis paslaugų infrastruktūra, atsirasti įvairių veiklų. Dabartinė miesto struktūra vaikštant senamiestyje neleidžia pajusi, kad esi prie upių. Jos yra pernelyg izoliuotos. Su „Piliamiesčio“ plėtra situacija ėmė keistis, tačiau, galimybių šiuo požiūriu dar tikrai daug, todėl, manau, kad artimiausioje ateityje miesto plėtra koncentruosis būtent Neries ir Nemuno pakrantėse.

Šiose teritorijose turėtų vystytis šiuolaikiškos kompaktiško miesto urbanistinės zonos. Tiek vizualiai, tiek funkciškai itin svarbi yra dešinioji Neries krantinė. Tai yra artimiausia Kauno centro plėtros teritorija, galinti duoti impulsą ir aplinkinių sklypų konversijai bei vystymui.

Urbanistinės vizijos paieškoms – atviras konkursas

„Piliamiesčio“ kvartalas dešiniojoje Neries krantinėje statomas nuo 2015 metų. Per tą laiką čia iškilo 14 modernių daugiabučių, įrengtos naujos rekreacinės erdvės, sutvarkyta Neries krantinė, kurioje įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, apžvalginis amfiteatras su vaizdu į miesto senamiestį. Kvartalo vystymą lydi ir aplinkinės infrastruktūros plėtra. Miestas ateityje planuoja dešiniąją Neries krantinę su Kauno centru sujungti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltu, kuris dar labiau suartins ir integruos šias miesto dalis.

Tolimesnei kvartalo plėtros vizijai išgryninti praėjusių metų pabaigoje Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius kartu su teritoriją vystančia bendrove „YIT Lietuva“ paskelbė atvirą architektūrinį konkursą. Jis neabejotinai bus naudingas šios miesto dalies plėtrai.

Atviri architektūriniai konkursai NT investuotojui suteikia galimybę pritraukti daugiau profesionalių architektų, gauti daugiau ir įvairesnių projektinių pasiūlymų. Taip padidinama tikimybė sukurti labiausiai vietai ir kontekstui tinkamą projektą. Rimti architektūriniai konkursai reikalauja papildomų investicijų, tad ne visi investuotojai ryžtasi tam numatyti biudžetą ir dažnai nusprendžia pasitikėti tik vieno architekto sprendimais. Visgi atvirų architektūrinių konkursų Kaune sparčiai daugėja, o tai yra geras ženklas aktyviai besivystančiam miestui.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Originalios ir prie aplinkos derančios vizijos paieškos

Šiandien vystytojai supranta originalių idėjų svarbą, ieško naujų sprendimų, leidžiančių išsiskirti iš konkurentų ir prisidedančių prie šiuolaikiško, tvaraus ir gyventojų poreikius atitinkančio miesto kūrimo. Atviras konkursas – pats geriausias būdas tokias idėjas rasti.

Konkursų naudą rodo ir ligšiolinė praktika – pavyzdžiui, jau minėto „Piliamiesčio“ plėtra. Ji taip pat rėmėsi atviro architektūrinio konkurso metu atrinkta ir išgryninta kvartalo koncepcija. Prie jos dirbo 7-8 architektų komandos. Šio darbo rezultatą šiandien mato visi kauniečiai. Kvartalas tampa viena iš Kauno vizitinių kortelių ir pritraukia vis daugiau gyventojų bei komercinių veiklų.

Naujojo architektūrinio konkurso laimėtojai paaiškės jau vasario mėnesį. Juos išrinks komisija, kurią sudaro bendrovės „YIT Lietuva“ komanda bei visuomenei žinomi architektai. Pirmų trijų vietų laimėtojai pasidalins 16 tūkst. eurų prizinį fondą.

Visgi svarbiausia tai, kad geriausio projekto autorių vizija prisidės prie šiuolaikiško Kauno kūrimo. Toks yra pagrindinis tikslas ir lūkestis organizuojant atvirą architektūrinį konkursą. Lietuvoje yra tikrai puikių architektų komandų, galinčių pasiūlyti išskirtinių idėjų Kaunui, tad komisijos laukia išties nelengva užduotis išrinkti geriausią iš jų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Antanas

Antanas portretas
Nejuokinkit! Visiems miesto gyventojams priklausančios erdvės, aikštės, skverai, pakrantės patyliukais ar triukšmingai palaipsniui privatizuojamos, užstatomos (ar dalyvavo miesto gyventojai bent vienoje apklausoje, kurioje būtų domimasi jų nuomone apie tas statybas !??), pelnas pasidalijamas siaurame ratelyje... O kad nekiltų "komplikacijų", rašomi ir platinami smegenis pudrinantys tekstai apie vizijas ir panašiai.

dar

dar portretas
Prie Nemuno ir Neries upių namai turėtų žemėti,kad neužstotų gražių vaizdų toliau nuo upių esantiems namas, o dabar,susidaro įspūdis,bus didžiuliai griozdai prie pat upių,užstojantys beveik visą vaizdą ?

nuomonė

nuomonė portretas
Manau,tas naujų daugiabučių kaišioimas į esamų mikrorajonų kiemus, iį žaliasias zonas prastina gyvenimo kokybę-daugiau triukšmo,daugiau automobilių,dulkių, mažiau saulės, mažiau žaliųjų plotų.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių