Kauno valdžia sutarė tęsti Kauno pilies rekonstrukcijos darbus. Planuojama, kad šie darbai bus finansuojami ES lėšomis.

Po tarybos sprendimo bus organizuojami projektavimo ir tyrinėjimo darbai bei siekiama gauti pinigų iš 2014-2020 metų finansinės perspektyvos.

Nors konkretūs architektūriniai sprendiniai bus detalizuoti rengiant techninį projektą, jau dabar sutariama, kad trečiojo pilies tvarkymo etapo metu bus atkuriamas pietvakarinis bokštas ir gynybinė siena. Taip pat ketinama atkurti Kauno pilies bastėjos patalpas.

Šiuo metu bastėjoje naudojamas apie 50 kvadratinių metrų plotas, o trečiojo tvarkymo etapo metu būtų galima atkurti dar 500 kvadratinių metrų patalpų. Tokiai nuomonei pritarė šią savaitę Kauno miesto savivaldybėje vykusioje diskusijoje dalyvavę visuomenės atstovai, architektai ir istorikai.

Tačiau šioje diskusijoje dalyvavęs kultūros viceministras Romas Jarockis užsiminė, kad nors Kauno pilis – svarbus objektas, pirmenybė finansinėje perspektyvoje bus teikiama jau esamiems pastatams tvarkyti.

Savivaldybės teigimu, vykdant pilies rekonstrukciją, išryškėjo itin skirtingi požiūriai į pasirinktą restauravimo kryptį.

2009 metais, rengiantis pradėti rekonstrukciją, merui A.Kupčinskui buvo įteikta 1,4 tūkst. parašų, kuriais išreikštas nepritarimas siūlomam projektui.

Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ji paminėta 1361 metais.