Apžvelgdami pradėjusius metus Kauno meras Andrius Kupčinskas ir Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis pastebi, kad pagal biudžeto galimybes savivaldybė atliko daug darbų: rekonstravo gatves, investavo į miestiečių saugumą, pagerino mokesčių surinkimą, pradėjo kovą su naktiniais pseudobarais, pertvarko šilumos ūkį. Šiemet vadovai taip pat prognozuoja darbingus metus.

Investavo į saugumą

A.Kupčinskas pasidžiaugė, kad pernai buvo įrengta daug naujų kamerų. "Anksčiau veikusios vaizdo kameros buvo įrengtos dar 2005 m. Per šį laiką technologijos stipriai patobulėjo. Dabar įrengtos naujos kameros yra kur kas didesnės raiškos ir perduoda kokybišką vaizdą. Jos geba nustatyti ne tik automobilio numerį, bet ir aiškiai parodo vairuotojo ar praeivio veidą", – sakė meras.

Vaizdo kameros sujungtos naujos kartos šviesolaidžio tinklu ir valdomos iš vieno centro. Iš viso įrengtos 52 naujos vaizdo stebėjimo kameros. Į šį projektą investuota 2,6 mln. litų.
Nesaugios vietos buvo ir prie nelegaliai veikusių naktinių barų, kurie iš tikrųjų tebuvo imituojantys kavines kioskai. Kauno valdžia žada ir šiemet tęsti kovą prieš tokius taškus. "Manome, kad savivaldybė turi ir toliau kovoti su pseudobarais", – savivaldybės tikslus dėstė A.Kupčinskas.

Miesto taryba pernai uždraudė prekiauti alkoholiu daugiau nei 40-yje vietų. Pasak A.Kupčinsko, dėl to savivaldybė yra apskųsta teismui.

Kauno meras išreiškė poziciją ir dėl miestiečių teisės į sveiką orą viešosiose erdvėse. Dėl to ketinama plėsti nerūkymo zonas.

Dar vienas traukos objektas

Mieste pernai buvo daug statybų. Kai kurios jau baigtos, kitos pabaigtuves švęs šiemet. Kauniečiai turi naują traukos centrą – Kauno plaukimo centrą "Girstutis". Jis sulaukė didelio sportininkų, moksleivių, gyventojų antplūdžio. Palankios kainos taikomos šeimoms, senjorams, todėl kompleksas nebūna tuščias.

Šiais metais "Girstutyje" ketinama įrengti tablo, laiko skaičiavimo įrangą. "Manome, kad būtų galima parduoti baseinų kompleksų pavadinimą privačiai kompanijai. Tokiu atveju gautume papildomų pajamų iš šio objekto, kurias galėtume skirti kitų miestų baseinams atnaujinti", – mano A.Kupčinskas. Jis minėjo, kad prioritetas bus taikomas lietuviškus pavadinimus siūlančioms kompanijoms. Manoma, kad pavadinimą 10 metų būtų galima išnuomoti už maždaug 5 mln. litų.

Tvarkomos gatvės

Pernai baigta A.Juozapavičiaus pr. rekonstrukcija, atnaujinta Parodos g. Joms pritraukta ES struktūrinių fondų lėšų. Savivaldybė nusprendė prieš šių darbų prisidėti didesne savo dalimi, kad ES pinigai būtų panaudoti ne vienam objektui finansuoti.

Parodos g. buvo pakeistos visos požeminės komunikacijos, pakloti du asfaltbetonio sluoksniai, sudėta didžioji dalis šaligatvių, sumontuotos apšvietimo ir troleibusų linijų atramos, sumontuotos naujos apšvietimo atramos su šviestuvais, atitvarai.

Planuojami tolesni darbai

Šiemet planuojama tolesnės K.Petrausko g. atkarpos rekonstrukcija, per kurią bus nutiestas naujas asfaltbetonio sluoksnis ir pakloti nauji šaligatviai. Šioje gatvėje bus montuojami troleibusų linijos kontaktai, kurie sujungs Savanorių pr. su Vytauto pr.

Rekonstrukcijos darbai prasidės ir Savanorių pr. įkalnėje esančioje estakadoje. Šiais metais neketinama pamiršti ir įvažų į kiemus. Joms tvarkyti biudžete tikimasi rasti pusę milijono litų.
Pavasarį turėtų būti baigti Prisikėlimo bažnyčios šventoriaus tvarkymo darbai. Ten pakloti seni akmenys, kurie buvo iškasti ir atvežti iš A.Juozapavičiaus pr.

Kauniečiai vasarą galės ilsėtis naujame paplūdimyje Panemunėje. Jis iš dalies įrengtas už ES lėšas. Vasarą Kaunas taip pat turės antrą sutvarkytą modernų kempingą šalia Jonavos g.
Šiemet žadama svarstyti, kaip sukurti vaikų darželiuose papildomas vietas 500–600 vaikų. "Tam galima panaudoti laisvas savivaldybės patalpas, nuomoti jas iš kitų savininkų", – siūlo A.Kupčinskas.

Jis taip pat pasidžiaugė, kad pernai miesto žinion pavyko susigrąžinti Dainų slėnį. Kaunas, turėdamas šį objektą, galės rengtis jubiliejinei Dainų šventei.

Daug statybų

Šiemet bus tęsiama daug anksčiau pradėtų stambių statybos darbų, iškils ir naujų objektų. Ateities pl. bus statoma atliekų rūšiavimo gamykla. Palemone jau vyksta Kauno intermodalinio terminalo darbai. Jis bus sujungtas su europine vėže, kuri taip pat eis per Kauną. Šie projektai yra respublikiniai, tačiau savivaldybė daug prisidėjo sparčiai derindama detaliuosius planus.
Panemunės gyventojai labai laukia tilto statybų pabaigos. "Darbai nesustos ir šiemet, toliau bandysime tiltui gauti valstybės investicijų verto objekto statusą, nes tiltų statyba savivaldybei būtų per didelė našta", – tvirtino A.Kupčinskas.

Panemunės tiltą nugriovusi ir naują turinti statyti bendrovė "Kauno tiltai" darbus vykdo savo lėšomis. "Sujungusi tiltu krantus bendrovė kitais metais planuoja tiesti asfaltą, įrengti turėklus, apšvietimą, apdailos darbus. 2015 m. liepą tiltas jau turėtų būti atidarytas", – tikisi A.Kupčinskas.

Gruodį Vyriausybė padidino skolinimosi limitą Kauno savivaldybei nuo 40 iki 50 proc. Dėl to, savivaldybė galės daugiau skolintis ir tilto reikmėms. Meras sakė, kad ketinama pasiskolinti apie 20 mln. litų. Jie būtų skirti dengti skolą rangovams už atliktus darbus.

Iki šiol įmonei savivaldybė ir Kelių priežiūros ir plėtros fondas "Kauno tiltams" sumokėjo 12 mln. litų, darbų atlikta už daugiau kaip 30 mln. litų.

Naujasis tiltas bus 273 m ilgio ir 20,8 m pločio, turės keturias eismo juostas, dabartinė perdanga bus išardyta ir ant rekonstruotų atramų įrengta nauja plieno ir betono perdanga.

Skolos mažėja

Kalbėdamas apie savivaldybės finansus A.Kupčinskas akcentavo, kad gerėja mokesčių surinkimas už išorine reklama. Taip pat toliau kovojamam su apleistų pastatų ir sklypų savininkais taikant jiems maksimalų leistiną žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius. "Sutaupyti padeda centralizuotas elektros pirkimas savivaldybės įstaigoms ir įmonėms, žadame centralizuoti ir mobiliojo ryšio, kuro pirkimus", – kalbėjo A.Kupčinskas.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis minėjo, kad pernai metų biudžetas greičiausiai bus sėkmingai įgyvendintas. Kol kas laukiama tikslesnių Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų.

"Gana sėkmingai atiduodamos skolos. Pernai metais savivaldybė skolinosi 46 mln. litų, grąžino 55 mln. litų. Metų pradžioje bendra savivaldybės skola siekė 175 mln. litų, metų pabaigoje ji sumažėjo iki 165 mln. litų", – teigė D.Ratkelis.

Jis prognozuoja, kad šių metų biudžetas panašios apimties.

Atidaromos biokuro jėgainės

A.Kupčinskas akcentavo, kad miesto valdžia nuosekliai mažina priklausomybę nuo vieno šilumos tiekėjo. Jau veikia "Šilko" biokuro jėgainė, šiemet bus rekonstruota "Inkaro" katilinė.

"Kai kurie politikai siūlo investuoti į biokuro plėtrą pusę milijardo iš miesto biudžeto, tačiau tokia našta labai pabrangintų šilumos energiją gyventojams. Mes laikomės pozicijos, kad tokios statybos vyktų pritraukus ES fondų lėšas", – sakė meras.