Kauno marių šlaitai traukia kaip magnetas

Savaitgaliais šalia Arlaviškių pažintinio tako rikiuojasi automobilių virtinės. Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitenė pasakojo, kad per dieną čia neretai apsilanko daugiau kaip 500 lankytojų.

Traukia visais metų laikais

Šveicarijos kraštovaizdį primenančiame slėnyje vinguriuojanti pėsčiųjų trasa populiari ir žiemą. Šią unikalią ir gražiai sutvarkytą Kauno rajono vietą ypač pamėgo šeimos, kolektyvai, įsimylėjėlių porelės.

1,3 km takas pritaikytas neįgaliesiems, čia įrengti 6 informaciniai ir 1 teminis stendas bei nukreipiančiosios rodyklės. Penkių hektarų plote atlikti gamtos tvarkymo darbai: išretinti medžiai, iškirsti invaziniai krūmokšniai.

Arlaviškių botaninis draustinis – tai gamtos oazė, turtinga šlaitų su prasigraužusių vandens srautų suformuotomis griovomis, užpelkėti pradėjusiais slėniais, stepių pievomis, stačiomis atodangomis. Šlaituose kabančios pelkės – dar vienas įstabus šios vietovės reiškinys.

Vis dėlto svarbiausias draustinio akcentas – unikalus kadagių slėnis, kurio šlaituose aptinkama įvairiausių augalų, daugelis jų – saugomi. Draustinio plotas – 116,6 hektaro – siaura juosta driekiasi Tursono, Sietyno, Arlaviškių kaimų pakraščiais.

N.Eidukaitienė apgailestavo, kad 2010 metais už ES lėšas įrengtas takas sparčiai dėvisi, nes konkursą laimėję rangovai klojo nepakankamai išdžiovintą medieną.

Svajoja sutvarkyti ir Duobakalnį

Kauno regioninio parko direktorės svajonė – sutvarkyti netoli Arlaviškių esantį Duobakalnį – slėnį, kuriame dar sovietų laikais vykdavo turistų sąskrydžiai, kiti renginiai. Dabar iš buvusios infrastruktūros likę vos keli supuvę suoleliai ir stoginė.

„Slėnyje yra šaltinėlis, sutvarkius aplinką, jis vėl džiugintų poilsiautojus“, – kalbėjo N.Eidukaitienė.

Pernai įrengtas Žiegždrių geologinis takas taip pat masina lankytojus. Ši trasa tinka ir  pėstiesiems, ir dviratininkams. N.Eidukaitienė įsitikinusi, kad Žiegždrių geologinį taką dviračių trasa sujungus su Vaišvydavoje įsikūrusia Kauno regioninio parko direkcija, vietovė taptų dar patrauklesnė.

„Daug ko reikėtų – prieplaukėlių valtims, geresnės infrastruktūros žvejams mėgėjams. Deja, visiems darbams nepavyksta gauti lėšų. Kauno regioninis parkas išsidėstęs kelių savivaldybių teritorijoje, todėl prie parko tvarkymo darbų kviečiu aktyviau prisidėti vietos bendruomenes, seniūnijas,“ – kvietė N. Eidukaitienė.

Gyvena ir miegapelių

Kauno marių regioninis parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių kraštovaizdžio kompleksą, didžiąsias atodangas, užlietas Nemuno intakų žiotis, unikalų Pažaislio vienuolyno architektūrinį kompleksą, Kauno marių gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, ypač vertingą Gastilionių mišką su miegapelių populiacija bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

1997 m. įkurta Kauno marių regioninio parko direkcija.

Parkas apima dalį Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų teritorijų. Kauno marių regioninio parko plotas – 9 869 ha. Kauno marių vanduo virš jūros lygio pakilęs 44 metrus, o aukščiausia parko vieta Pastrėvio miške – 93 m virš jūros lygio.