Kauno marios atsigauna: suveikė ir draudimas

Mėgėjų pasipiktinimas

"Keturios absoliučiai tuščios žvejybos Kuršių mariose... Nei barkšt! O laidą apie starkių žūklę tai reikia nufilmuoti. Tai va, vakar turėjau vieną iš gražiausių žvejybų savo gyvenime. Kur? Kauno mariose. Kodėl? Todėl, kad ten nekaba verslininkų tinklai, ir žuvys ten puikiai gyvena,  smagiai atsigavusios", – dėstė P.Korsakas.

Tokios pat nuomonės daugybė žvejų mėgėjų, raginančių uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, grąžinti gyvybę į šį vandens telkinį kaip tai jau yra padaryta Kaune.

P.Korsakas džiaugiasi atsigavusiomis Kauno mariomis. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Mokslininkai vis dėlto nėra tokie kategoriški ir abejoja, kad šis draudimas Kuršių mariose duos tokių pačių vaisių kaip Kaune.

Visų pirma todėl, kad Kuršių ir Kauno marios yra skirtingi vandens telkiniai. Kauno marios yra uždaros ir visos priklauso mums. O net tris ketvirtadalius Kuršių marių, susisiekiančių su Baltijos jūra, pagal savo supratimą valdo Rusija.

Nuolat mažėjo

Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose per penkmetį, pasak Gamtos tyrimų centro, bendra žuvų biomasė išaugo beveik keturis kartus. Jų išteklių, mokslinių tyrimų duomenimis, padaugėjo nuo 440 t 2014-aisiais iki 1 640 t 2018-aisiais.

Kauno mariose prieš septynerius metus priimtas draudimas žvejoti verslininkams. Tokia priemonė pasirinkta, nes žuvų vis mažėjo ir negelbėjo švelnesni ribojimai.

Fiksuojama, kad žuvų ištekliai Kauno mariose nuolat mažėjo jau nuo 1998 m. 2004–2006 m. Aplinkos ministerijai nustačius papildomus verslinės žvejybos apribojimus, žuvų išteklių būklė pagerėjo, tačiau vėliau pagrindinių verslinių žuvų situacija vėl tik blogėjo.

Neoficialiais duomenimis, ribojimai negelbėjo, nes jų, visų pirma, ne visuomet buvo laikomasi. Mėnesio kvotos kai kada būdavo pagaunamos jau per porą dienų. Oficialiai kai kurie verslininkai fiksuodavo kur kas mažesnius skaičius – kvotos neva net nebūdavo išnaudojamos, ir vėl išsiruošdavo laimikio.

Mūsų mokslininkų tinkluose Kauno mariose dabar pagaunamų žuvų kiekiai yra įspūdingi, lyginant su tuo, kiek jų pagaudavome 2013 m.

"Verslininkai Kauno mariose vidutiniškai oficialiai pagaudavo apie 150 t  žuvų per metus. 2004-aisiais pagauta net 230 t. Ir tada Kauno mariose prasidėjo problemos", – pasakojo Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys. Ištekliai visada buvo eksploatuojami ir mėgėjiškos žvejybos, tačiau ši dalis anksčiau nebuvo apskaičiuojama bei įvertinama. 2016–2017 m. duomenimis, žvejai mėgėjai Kauno mariose per metus pagavo apie 80–90 t žuvų.

Daug, bet mažų

"Mūsų mokslininkų tinkluose Kauno mariose dabar pagaunamų žuvų kiekiai yra įspūdingi, lyginant su tuo, kiek jų pagaudavome 2013 m. arba ką šiandien pagauname Kuršių mariose", – aiškino Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. L.Ložys.

"Įspūdingumą sudaro žuvų biomasė. Skaičiuojant vienetais, Kauno ir Kuršių mariose pagauname panašiai žuvų, tik jų svoriai kiti, – kalbėjo mokslininkas. – Dabar visi mintinai cituoja mūsų neseną ataskaitą, kad Kauno mariose keturis kartus padaugėjo žuvų. Reikia pasižiūrėti, kas sudaro šį didėjimą. Didžiąja dalimi – kuojos. Pagal biomasę verslinėje žvejyboje tai buvo pagrindinė žuvis. Deja, bet tyrimai rodo, kad mėgėjai jų nelabai gaudo. Kuojos dėl to auga milžiniškos. Jas gal gaudytų, jeigu žiemos būtų normalios ir susidarytų ledo danga."

Ešerių, sterkų, kurie dažnai yra žvejų mėgėjų taikinys, Kauno mariose taip pat daugėja, bet ne taip drastiškai, kaip kuojų. Kai užsidarė verslinė žvejyba, mokslininkai tikėjosi, kad marios atsistatys greičiau. Žymiau žuvų daugėti ėmė po trejų metų nuo verslininkų pasitraukimo.

Labiausiai, kaip jau minėjo L.Ložys, pagausėjo kuojų – net dešimt kartų (nuo 121 iki 1 200 t) ir ešerių – beveik aštuonis kartus (nuo 38 iki 301 t), sterkų – daugiau nei dvigubai.

Mokslinių tyrimų tinkluose padaugėjo ir stambių žuvų. Ataskaitoje nurodoma, kad dešimtmečių ir vyresnių kuojų, sveriančių nuo 400 g iki daugiau nei 1 kg, nuo 2013 m. pagausėjo apie 20 kartų. Pagausėjo ir stambių ešerių, sterkų.

"Kauno mariose tebevyksta stabilios sistemos formavimasis, kai ji taps stabili, pati galės save reguliuoti. Turi praeiti bent kelios žuvų generacijos. Starkis po 6–8 metų – jau didelis, karšis auga ir 12 metų, kuoja irgi virš 10", – vardijo L.Ložys.

Dėl kuojų bumo, anot jo kolegos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Žilvino Pūčio, nerimauti neverta. Maisto ištekliai riboti, tad bet kokiu atveju kuojų populiacija neaugs be galo be krašto.

Uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose per penkmetį bendra žuvų biomasė išaugo beveik keturis kartus. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

Nieko optimistiško

"Apie Kuršių marių žuvų išteklius pastaruoju metu negalime pasakyti nieko optimistiško. Grubiai vertinant žuvų indikatorius, pagal kuriuos vertiname aplinkos būklę, Kuršių marių situacija yra vidutinė, bet artėjanti prie blogos", – akcentavo mokslininkai, rekomenduojantys žvejybos šiose mariose intensyvumą sumažinti bent trečdaliu.

Kuršių mariose, anot jų, yra akivaizdžiai smulkesnės žuvys. Daug jaunų, smulkių ar verslinei žvejybai nevertingų žuvų. Tai yra intensyvios žvejybos padariniai.

Normalioje subalansuotoje ekosistemoje yra pusiausvyra tarp įvairaus amžiaus grupių žuvų. Ir svarbiausia – pusiausvyra tarp plėšrių ir kitų žuvų. Pastarosios yra smulkios žuvys, kurios minta zooplanktonais.

"Kai išgaudome plėšrūnus, kas dažnai nutinka esant intensyviai žvejybai, turime daug smulkių žuvų, mintančių zooplanktonais. Jos išėda zooplanktoną, kuris minta fitoplanktonu, tad ima vešėti fitoplanktonas ir vanduo pradeda žydėti, vėliau dumbliai apmiršta ir jiems yrant gali skirtis toksinai, o nuo jų gali pradėti dvėsti žuvys", – kalbėjo L.Ložys.

Kauno marios yra labai eutrofikuotas vandens telkinys. Tai reiškia sumažėjusią rūšių įvairovę, pokyčius rūšių santykiuose.

"Dėl žydėjimo Kauno mariose vargu, ar kas pasikeis. Organinės medžiagos, dumblas čia kaupėsi dešimtmečiais. Nemunas jų tiesiog nebegali išnešti dėl užtvankos. Pastaruoju metu mariose organinių medžiagų, taip vadinamų biogenų, lyg ir mažėja, bet vandens žydėjimas vis tiek būna intensyvus", – sakė L.Ložys.

Valdome tik ketvirtadalį

Prakalbus apie reikalavimus visiškai uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir viltis, kad tai išspręs visas problemas, mokslininkai sakė, jog ten visai kitokia situacija nei Kaune, tad ir tos pačios priemonės veiks kitaip.

"Lietuvai priklauso ketvirtadalis marių. Trys ketvirtadaliai, tai yra didžiausia ir giliausia marių dalis, priklauso Rusijai. Lietuvos pusėje galime viską uždaryti, bet abejoju, kad dėl to mariose kas nors stipriai pasikeis. Pagal oficialią statistiką, mūsų žvejai pagauna trečdalį žuvų. Priėmus draudimą pagerėtų migruojančių žuvų situacija, padaugėtų nerštavietėse žiobrių, lašišų, šlakių – šios rūšys nukenčia migruodamos per Kuršių marias, bet galiausiai nemažai laimėtų Rusijos žvejai verslininkai", – pastebėjo L.Ložys.

Jis neabejoja, pastarųjų laimikiai išaugtų. "Neaišku, koks būtų galutinis teigiamas efektas. Kažkoks efektas be abejo būtų, bet nebūtų taip gražu, kaip tapo Kauno mariose", – lygino L.Ložys.

Kauno marios yra uždaras vandens telkinys. Kuršių mariose, jeigu jos ir visos mums priklausytų, būtų sunkiau prognozuoti efektą.

Rusai problemų neįžvelgia

Kol Lietuvoje verda aistros dėl mažėjančių žuvų išteklių Kuršių mariose, Rusijos mokslininkų ataskaitos – visai kitokios.

"Rusijos pateikiami oficialūs Kuršių mariose pagaunamų žuvų kiekiai yra stabilūs. Aišku, galima kalbėti apie atskiras rūšis. Yra tam tikrų niuansų. Bet nežinome, kokie ten yra nelegalios žvejybos mastai", – kalbėjo Gamtos tyrimų centro atstovai.

Neoficialiais duomenimis, nelegali žvejyba kaimyninėje valstybėje yra klestinti. Kyla įtarimų, kad Rusijoje bendras žvejybos intensyvumas didėja, bet nežinia, kaip yra iš tiesų.

Intensyvesnę nei iki šiol rusų žvejybą Kuršių mariose būtų galima paaiškinti didėjančiu žuvies poreikiu, nes dėl sankcijų rusai negali pirkti žuvų pas kaimynus, žuvų produktai atvežami net iš tolimųjų rytų. Paklausa yra, todėl didelė tikimybė, kad intensyvinama ir vietinių vandens telkinių eksploatacija.

"Kita vertus, Kuršių marios yra ypač produktyvus vandens telkinys. Tą lemia iš viso Nemuno baseino į marias sunešamos maistinės medžiagos. Didžiuliai kiekiai", – sakė L.Ložys.

Didelis Kuršių marių žuvų bendrijos produktyvumas atsispindi ir kartu su kitomis Baltijos jūros šalimis daug metų atliekamame integruotame tyrime. "Su tokiais eksploatavimo pajėgumais kito telkinio ištekliai turbūt seniai būtų išsekę, bet Kuršių marios spaudimą vis dar atlaiko", – dėstė mokslininkai.

Jie neslėpė, kad Kuršių mariose yra didelių klausimų dėl starkių. "Jau nuo 2012 m. kartojame, kad yra apmažėjusi jų populiacija. Su jais kažkas yra negerai. Bet įdomu, kad rusų mokslininkai sako: ne, ne, ne, viskas gerai su starkiais. Paradoksas. Aišku, jų marių dalis yra gilesnė, nekeista, kad ten laikosi daugiau žuvų, taip pat ir ešeriai. Jie į mūsų pusę pajuda pavasariop, po neršto vėl atsitraukia į gilesnes vietas. Gal ir su starkiais taip. Žuvims sienų nėra", – kalbėjo L.Ložys, pridūręs, kad mūsų šalies mokslininkai ar už šią sritį atsakingi valdininkai Rusijai realios įtakos neturi.

Kiek tenka dalyvauti su kaimynais kolegomis susitikimuose – jie turi savo viziją, ir daro pagal save, konstatavo pašnekovas.

Žvejai mėgėjai reikalauja uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. (Astos Aleksėjūnaitės nuotr.)

Klimato kaitos efektas

Kaip vertina žvejų mėgėjų skundus, kad jie beveik nieko nepagauna Kuršių mariose? "Sunku vertinti. Aš irgi esu mėgėjas. Einu žvejoti į ežerą ir kartais nieko nepagaunu, o atėjo kaimynas, prigaudė tiek, kad ojojoj. Kiek girdžiu mėgėjai šneka apie sterkus. Nieko keisto. Taip, mes irgi sakome: su sterku yra problemų. Rusai sako nėra problemų. Kaip ten yra jų pusėje, patikrinti negalime. Ešerių nepagauna. Bet po nerštų jų lyg ir pagavo. Gandų buvo, kad lyg ir labai daug pagavo. Dalis ešerių atplaukia neršti iš Rusijos pusės link Ventės rago. Tada dvi savaites intensyviai kimba. Paskui dalis išmigruoja į priekrantę, dalis grįžta į gilesnes vietas Rusijos pusėje", – dėstė L.Ložys.

Jis su kolega Ž.Pūčiu pridūrė, kad, vertinant oficialius Rusijos ir Lietuvos verslininkų žvejų laimikius, per pastaruosius penkiolika metų skaičiai vienareikšmiškai kyla į viršų. Pavyzdžiui, pagaunama vis daugiau ešerių. Verslinio laimikio didėjimas galėtų indikuoti, kad ešerių yra, bet kai jie išgaudomi verslininkų, suprantama, mažiau lieka mėgėjams.

Beje, intensyvi žvejyba ne vienintelis peilis žuvų populiacijai ir telkinio ekosistemai.

Pasigirsta skundų, kad žuvų mažėja dėl to, kad, gilinant Klaipėdos uostą, į marias plūsta druskingas jūros vanduo. "Bėda ne druskingumas, nes jis Baltijoje yra nedidelis. Tikėtina, kad žuvys atsitraukia dėl žemesnės jūrinio vandens temperatūros. Klausimas, kaip toli atsitraukia. Gali būti, kad daugiau į Rusijos pusę, iš šiaurinės marių dalies pietinės link. Dar nežinome, kaip pirmai minėtas reiškinys veikia žuvų maistą – įvairius dugno bestuburius", – kalbėjo L.Ložys, papildomas kolegos.

Ž.Pūtys atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie žuvų populiacijos pokyčius, nereikėtų pamiršti tokio dalyko, kaip klimato kaitos poveikis.

"Prieš 30 metų ir seniau Kuršių mariose buvo gausu vietinių nemigruojančių stintelių. Šios žuvys buvo labai svarbi visų plėšrių žuvų mitybos dalis. Nuo jų priklausė visų plėšrūnų gausumas. Stintelių liko likučiai, jos beveik išnyko. Manome, kad dėl to kalta klimato kaita. Šių mažų žuvų sunykimas irgi galėjo turėti įtakos plėšrių žuvų ištekliams Kuršių mariose", – vertino Ž.Pūtys.

"Čia aukštų temperatūrų nuopelnas. Stintinės žuvys yra šaltamėgės, netoleruoja šilto vandens, o kai vasarą marios staiga kartais įkaista iki 25 laipsnių ir jei tai užtrunka kiek ilgėliau – stintelės nebesugeba išgyventi... " – aiškino L.Ložys.

Žuvys – Kauno mariose

Kauno mariose pagaunama 32 rūšių žuvų. Jose aptinkama net aštuoniolika karpinių šeimai priklausančių žuvų rūšių.

Be kuojų mariose gausu karšių, plakių, karosų, ešerių, sterkų, aukšlių. Sužvejojama ir karpių, lydekų, salačių, žiobrių, šamų ir kt.