Kauno kultūros centras lankytojus kviečia į atnaujintas erdves

Tris milijonus eurų Europos Sąjungos fondų ir Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų kainavo ikikarinio pastato Kauno centre, Vytauto prospekte, rekonstrukcija. Projektas įgyvendintas ne tik atnaujinant patalpas bei pastato išorę, bet tuo pačiu iš esmės pertvarkant įstaigos veiklas. Gerokai pasikeitusios erdvės, praneša Savivaldybė, dabar patrauklesnės menininkams, kolektyvams bei lankytojams.

Pasak Rasos Markauskaitės, miesto savivaldybės administracijos atstovės, Kauno kultūros centro atnaujinimo idėja gimė bemaž prieš dešimtmetį ir per ilgą laiką spėjo gerokai įsisenėti, tačiau pastaruoju metu ši įstaiga sulaukė išskirtinio dėmesio. Rekonstrukcija jau atlikta pastato viduje, o netrukus kelsis ir į išorę, – bus restauruojamas fasadas, smulkūs apdailos elementai bei sumontuotas šio išskirtinės architektūros objekto apšvietimas.

Kauno kultūros centro direktorės Klaudijos Aleksandravičiūtės teigimu, iki 2022 metų, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine, tikimasi galutinai pabaigti visus tvarkybos darbus.

Centro darbuotojai ir lankytojai mena, jog seniau, iškritus didesniam kritulių kiekiui, lietaus vanduo prasiskverbdavo vidun, todėl pirmiausia atnaujinta Kultūros centro stogo danga, vandentiekio ir šildymo sistemos. Taip pat patalpose sumontuota šiuolaikiška ventiliacijos įranga, užtikrinanti sklandžią oro cirkuliaciją renginių metu. Pastatas taip pat pasipuošė naujais langais, atrestauruotos pagrindinės durys, vedančios į Kęstučio gatvę ir Vytauto prospektą.

Vilmanto Raupelio nuotr.

ELTA jau skelbė, kad vasarą Kauno kultūros centro vidiniame kiemelyje veikia naujai įrengta terasa, anksčiau tarnavusi kaip automobilių stovėjimo aikštelė ir prieglauda įvairiems rakandams. Pastate įsikūrusi kavinė „Vytautas Kęstutis“ veikia viduje, kai šilta, ji aptarnauja ir į koncertus, kolektyvų repeticijas bei pasikalbėjimų vakarus susiburiančius lankytojus. Terasoje įrengtas transformuojamas stogas, kurį prireikus galima greitai išskleisti apsaugant svečius nuo lietaus.

Į rekonstruotas patalpas užėjusius lankytojus maloniai nustebins centro šiuolaikiškumas susipynęs su išsaugotais autentiškais elementais. Nepaisant visų naujovių, pastate tebėra išlikę istoriniai stiklo vitražai, restauruotos senosios grindys. Didžiausi pokyčiai – Didžiojoje salėje: patalpos perdažytos, pakeista susidėvėjusi grindų danga. Siekiant pagerinti matomumą žiūrovams, pereita prie amfiteatrinio kėdžių išdėstymo. Atnaujinta garso ir šviesos technika leidžia mėgautis kokybiškais atlikėjų pasirodymais scenoje.

Pokyčiai padarė kultūrinius renginius ir repeticijas prieinamus visiems.

Pasakojama, jog 1938-aisiais pastačius pastatą, po grindimis buvo sudėtas stiklo šukių sluoksnis, manant, kad tai pagerins visos patalpos akustiką. Per ankstesnes renovacijas jos buvo pašalintos ir tai galimai lėmė Didžiojoje salėje suprastėjusį skambesį. Todėl šįkart, atnaujinant patalpas, didelis dėmesys skirtas kokybiškai garso sklaidai. Dabar koncertuose, kituose renginiuose žiūrovai ir atlikėjai galės mėgautis puikia akustika.

Vykstant renovacijai, tuometinės Kultūros centro vadovės Jolitos Rudgalvienės bei profesionalių muzikantų pastangomis buvo įsigytas naujas „Steinway & Sons“ fortepijonas, netrukus tapęs pagrindiniu Didžiosios salės akcentu. Šio gamintojo instrumentai yra unikalūs, kuriami pasitelkiant senas ir laiko patikrintas technikas. Tikimasi, kad fortepijonas išplės Kultūros centre vykstančių klasikinės muzikos koncertų įvairovę.

„Atnaujintos Centro patalpos jau tinkamesnėmis kolektyvų ir menininkų veikloms. Dabar turime galimybę organizuoti kino seansus Didžiojoje salėje ar net filmuoti televizijos projektus. Kūrybininkus čia pasitinka aukšto lygio repeticijų erdvės, daugiafunkcė Didžioji salė, patogūs užkulisiai su grimerine patalpa bei persirengimo kambariais

Kultūros centro darbuotojai taip pat įsikūrė pertvarkytose administracinėse patalpose. Daugiausia džiaugsmo suteikia tai, kad mūsų erdvės atsivėrė žmonėms, turintiems judėjimo negalią, – įrengtas liftas, keltuvai. Tokie pokyčiai padarė kultūrinius renginius ir repeticijas prieinamus visiems“, – apie permainas kalbėjo Kauno kultūros centro vadovė.

Šiuo metu pastate įsikūrę 15 meno kolektyvų – nuo modernaus šokio iki kauniečiams gerai pažįstamo Kazio Binkio teatro. Čia miestiečiai taip pat gali susipažinti su fotografijos, architektūros ir elektroninės muzikos kūrimo subtilybėmis. Šiuolaikinis šokis, dainavimas, foto studijos kūrybiniai užsiėmimai, edukacijos vaikams – tai tik dalis veiklų, kurias pažinti iš arčiau siūlo atsinaujinęs Kauno kultūros centras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai

tai portretas
tuos neautentiškus baltus įėjimo ''aprėminimus'' taip ir paliksit 3 milijonus įsisavinę ? ......giedodami apie tarpukario modernizmo išsaugojimą

Buratino nosis

Buratino nosis portretas
gatvės fasadai , tai - "nekažką" ,dar Antaną Smetoną mena
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių