Pasirašytas memorandumas dėl Kauno hidroelektrinės šliuzo įrengimo

Spalį Kaunas pasitinka ambicinga idėja – įrengti šliuzą ties hidroelektrine ir taip sujungti Nemuno aukštupį su žemupiu. Tam, tai nebūtų tik paprasta idėja, o turėtų postūmį tapti realiu kūnu, Kaune pasirašytas memorandumas, kad šliuzas turėtų būti įrengtas ir laivai galėtų plaukioti visu Nemunu.

Patvirtinta parašais

Penktadienį miesto bei įvairių ministerijų atstovai susitiko Kauno marių senojoje prieplaukoje, laive „Nemunas“. Simbolinė vieta pasirinkta neatsitiktinai, mat šis laivas plaukioja upių tėvu vainikuojamame Nemune, tačiau tik aukštupyje, bet įrengus šliuzą, maršrutas galėtų pasiekti ir žemupį.

Miesto atstovai akcentavo, jog šalis turi plėsti ne tik geležinkelius ir automobiliams skirtus kelius, bet ir investuoti į vandens kelius, taip ne tik mažinant taršą, bet ir suteikiant ženkliai didesnes turizmo bei laivybos galimybes. Taip pat Kauno hidroelektrinės (HE) šliuzas leistų Nemunu laivams laisvai pasiekti net ir tolimas Europos šalis. Be to, atsivertų senasis vandens kelias pro Baltarusiją iki pat Lenkijos. Ten vaizdingomis vietovėmis daugiau kaip 100 kilometrų driekiasi Augustavo kanalas, jungiantis Nemuno ir Vyslos upių baseinus. Kitaip tariant, šliuzo ties Kauno hidroelektrine įrengimas, atvertų transeuropinį vandens kelią.

Siekiant užtikrinti laisvą laivų judėjimą, reikia ties Kaunu įrengti šliuzą ir tai turi būti valstybės prioritetinis projektas. Dėl to tarp miesto, centrinės valdžios bei vandens kelių prižiūrėtojų pasirašytas memorandumas dėl Kauno HE laivybos šliuzo sujungiant Nemuno aukštupį ir žemupį įrengimo.

Reikšmingą dokumentą „Nemuno“ laive pasirašė susisiekimo ministras Marius Skuodis, Aplinkos ir Energetikos ministerijų atstovai, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis bei akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Objekto svarba

Šliuzo svarba neabejoja nei vienas memorandumą pasirašęs atstovas, nes tai būtų ženklus postūmis vystyti laivybą Nemune.

„Upe judėti yra žymiai saugiau ir ekologiškiau, nei autostrada. Vyresni žmonės yra matę Nemune pilna laivų, o dabar jų nėra. Jau dabar galime pasidžiaugti, kad įrengiant bunas žemupyje, laivyba atsigauna, tad norėtųsi, kad ji atsigautų ir kitoje Nemuno pusėje“, – kalbėjo Kauno meras V. Matijošaitis.

Susikimo ministerija tikino, kad šliuzo įrengimas yra savalaikis, mat kaip tik numatoma per hidroelektrinę tiesti Kauno aplinkkelį bei greitąją „Rail Baltica“ vėžę.

„Reikia įsivertinti, kokiomis galimybėmis galima sujungti žemupį su aukštupiu, kokie aplinkosaugos reikalavimai. Kai mes turėsime vertinimą, galėsime sakyti, ar apsimoka. Mums svarbu, kad čia eis tiek aplinkkelis, tiek europinė geležinkelio vėžė, tad laiku ir vietoje yra ir kalbos apie Nemuno kelio sujungimą. Tada verslas neturėtų priežasčių, kodėl neinvestuoti į laivus, baržas“, – pasisakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Vandens kelių prižiūrėtojai taip pat mato ekonominę naudą, mat jei šliuzas bus pastatytas, atsigaus vandens turizmas ir krovinių gabenimas.

„Šliuzas būtinas, nes dabar turime perkirstą Nemuno kelią, laivavedžiai dažnai klausia, kodėl negalima perplaukti Nemuno. Statant hidroelektrinę buvo numatyta įrengti ir šliuzą, tad sistema, kaip galėtų tai atrodyti, yra gan aiškūs. Šliuzu galėtų plaukti didžiausi laivai, kurie leidžiami tokiame vandens kelyje ty., iki 110 metrų ilgio laivai. Turistinei ir pramoginei laivybai šliuzas yra būtinybė, bet tai turėtų įtakos ir kroviniams, nes vandens kelias yra ne tik ekologiškas, bet ir ekonomiškai naudingas“, – kalbėjo V. Vinokurovas.

Miestas pasiryžęs sumokėti už projektinių pasiūlymų rengimą bei studiją, kaip šliuzas galėtų atrodyti. Tam yra numatęs ir finansavimą. Tačiau įgyvendinimas jau gultų ant Vyriausybės pečių, nes miestui pačiam statyti šliuzą būtų per didelė našta.

Skaičiuojama, kad šliuzo įrengimas Kauno hidroelektrinėje galėtų kainuoti nuo 50 iki 70 mln. eurų.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dėmesys aplinkosaugai

Daugiau kaip 60 metų veikianti Kauno HE iki šiol yra kliūtis nenutrūkstamai laivybai ir žuvų migracijai Nemune dėl 20 metrų aukščio užtvankos. Įrengus šliuzą kartu būtų įrengtas ir žuvims patogus žuvitakis. Tiesa, dar aplinkosaugininkai nėra tikri, ar žuvitakis pasiteisintų. Pirmiau reikia atlikti žuvų stebėjimo tyrimus.

„Bet kokia užtvanka yra blogis upei, nes neprateka vandenys, neatnešamos maistinės medžiagos, žuvys negali laisvai keliauti. Šiuo atveju reikėtų labai gerai paskaičiuoti, ar į viršų užkilusių žuvų vaikai rastų kelią atgal į jūrą. Žuvys įsimena kelius ir reikėtų laiko, kad jos vėl įprastų plaukti iki Merkio upės. Sudėtingiausia, kad jos iki ten nuplaukusios, gebėtų sugrįžti atgal per Kauno marais ir nežūtų turbinose, o rastų žuvitakį. Juo daugiausia naudotųsi šlakiai, lašišos, žiobriai“, – kalbėjo aplinkos ministro patarėjas, gamtosaugininkas Marius Čepulis.

Nemuno aukštupio ir žemupio sujungimas nėra utopija – tokia ambicija jau seniai pažymėta Kauno miesto bendrajame plane. Be to, šis sprendinys buvo įtrauktas ir į hidroelektrinės statybų projektą, tačiau taip ir liko neįgyvendintas.

Tvarkoma upės vaga

Šiais metais istorinį Nemuno tvarkymo projektą pradėjusi VVKD maždaug 225 kilometrų ilgio upėje dėmesį skirs hidrotechniniams statiniams – vagą reguliuos apie 500 pastatytų naujų ar atnaujintų bunų.

VVKD sutvarkyti atkarpą iki pat Kauno hidroelektrinės planuoja per porą metų. Žemupio tvarkymo darbai leis užtikrinti, kad net ir hidrologinės sausros metu Nemuno vaga būtų tinkama laivybai, mat įrengtos bunos padės, kad upės vaga nuolat valytųsi ir dugnas neužsineštų bei nereikėtų nuolat siųsti žemsiurbės ir valyti vagos.

Be to, jau ruošiamasi pradėti tvarkyti ir aukštupį. Atkarpoje nuo Kauno iki Baltarusijos vagos valymo darbai vyks kiek kitu principu, mat šioje atkarpoje reikia iš dugno labiau pašalinti didelius akmenis, o ne smėlio sankaupas, kaip yra žemupyje.

 

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vidas

Vidas portretas
Beveik visos didžiosios šalių upės pritaikytos, daugiau ar mažiau, laivybai. Kuo Nemunas prastesnis? Šliuzo reikia, žuvitakio dar labiau. Tačiau, kas liečia Augustavo kanalą, tegu nespanksta - Baltarusijos ruožą reiktų pamiršt, o kad praplauktų baržos, ten ne tik reikia rekonstruoti šliuzus, bet ir visą kanalą keisti...Turbūt pigesnis variantas naują iškast ir susijungt su Lenkijos vandens keliais.

Pirmyn!

Pirmyn! portretas
puikus projektas!

Vladimir

Vladimir portretas
Amžiaus afera
VISI KOMENTARAI 59
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių