Kauno gatves išbando naujasis elektrinis autobusas

Ko tikisi miestas?

Vokietijos gamintojo „MAN Lion‘s City Electric“ elektrobusas – ne pirmas, kurį bando Kaunas. Per pastaruosius trejus metus buvo testuoti „Solaris“, „Karsan“, „Scania“ ir „Yutong“ elektriniai autobusai. Tačiau šių transporto priemonių baterijų energijos užtekdavo tik pusei dienos.

Iki šiol Kauno gatvėse testuoti elektrobusai nuvažiavo per mažą atstumą. Todėl jų reikėtų kone dvigubai daugiau, kad miestiečiams būtų suteiktos tos pačios apimties paslaugos. Vienas gamintojas siūlė elektra varomą transporto priemonę, tačiau salono šildymas buvo dyzelinis, tad šis sprendimas taip pat neparodė norimų ekonominių ir ekologinių rezultatų. Dabar tikimasi, kad naujasis MAN elektrobusas, vienąkart jį įkrovus, atlaikys ilgus ir kalnuotus maršrutus bei nesunaudos daug energijos šildymui.

„Stebėsime, kaip elektrobusas važiuos į Kauno įkalnes, kokį atstumą įveiks vieną kartą įkrovus. Bandymo metu galėsime sužinoti technines galimybes. Tai jau penktasis autobusas, kurį bando Kaunas. Norisi tikėti, kad tai bus tas, kuris tenkins miesto poreikius“, – kalbėjo bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

„Kauno autobusai“ turi ilgametės patirties, kaip rūpintis elektrinėmis transporto priemonėmis, mat viešojo transporto parką sudaro daugiau nei 140 troleibusų. Be to, bendrovė prižiūri ir vieną seniausių elektrinių transporto priemonių Lietuvoje – Aleksoto funikulierių. Todėl ir į naujus elektrobusus žiūri labai atsakingai ir vertina pagal turimą keleivių vežimo patirtį.

Ateinančias dvi savaites MAN elektrobusą keleiviai galės išbandyti ir įvertinti važiuodami 3-iuoju, 37-uoju ir 40-uoju maršrutais. Būtent šiais viešojo transporto maršrutais pervežama daugiausia keleivių ir jie apima įvairias miesto vietas, todėl svarbu, kad elektrobusas nuvažiuotų reikiamus kilometrus ir nereikėtų jo įkrauti dažniau nei kartą per parą.

Elektrobuso savybės

Vokietijos kompanija MAN turi daugiau nei 100 metų transporto gamybos patirtį. Šiuo metu komerciniam naudojimui bendrovė siūlo kelių rūšių miesto elektrinius autobusus – 12 ir 18 m ilgio.

„Elektobusas MAN jau testuotas Vilniuje, kai buvo labai karštos dienos, tad transporto priemonė išbandyta ekstremaliomis sąlygomis. Jis visiškai patenkino miestui reikalingą ridą. Tuomet, vieną kartą įkrovus, važiuojant ilgiausiu sostinės maršrutu, elektrobusas neišnaudojo nė pusės baterijos energijos. Kaune dabar bus testuojamas jau atnaujintas modelis, tad ir šiame mieste tikimės, kad elektrobusas, vieną kartą įkrautas, įveiks ilgiausius maršrutus, gal net pavyks, kad elektrobusą reikės įkrauti kas kelias dienas“, – kalbėjo MAN atstovo Lietuvoje, bendrovės „Adampolis“ komercijos direktorius Ričardas Tverijonas.

Patys gamintojai tikino, kad nulinę taršių dujų ir dalelių emisiją turinti transporto priemonė, vieną kartą įkrovus, laisvai įveikia 350 km atstumą, tačiau Miunchene idealiomis sąlygomis vykdytas eksperimentas nustebino, mat elektrobusas nuvažiavo net 550 km.

„MAN Lion‘s City E“ elektrobusas yra išskirtinio dizaino. Visos baterijos sumontuotos ant autobuso stogo, todėl viduje galima įrengti papildomas keturias sėdimas vietas keleiviams. Toks techninis sprendimas leidžia užtikrinti didesnį saugumą ir sumažinti tikimybę, kad avarijos metu nebus pažeisti svarbiausi elektrobuso mechanizmai.

Šiame vien elektra varomame autobuse įdiegta ir moderni šildymo bei vėsinimo sistema. Elektrobuso salonas šilumos siurbliu šildomas iš apačios, tad keleiviai šaltą dieną gali važiuoti komfortiškai. Vėsinimas vyksta atvirkščiai – iš viršaus į apačią.

„Oro kondicionavimo sistemos yra labai reikšmingos, nes jos naudoja labai daug elektros energijos, todėl svarbu užtikrinti energijos taupymą ir taip padidinti ridą“, – pažymėjo „Adampolio“ regiono pardavimo vadovas Vytautas Keršys.

„Jei išnaudojama apie 65 proc. baterijos, skaičiuojama, kad jos ilgaamžiškumas bus dešimt metų. Jei energijos suvartojama 85 proc., baterijos gyvavimo laikas trumpėja, bet ne taip žymiai. Be to, baterijos gali būti keičiamos. Greitai bus pradėta montuoti baterijas, su kuriomis elektrobusas, išeikvodamas optimalų kiekį energijos, nuvažiuos 450 km“, – apie tai, kaip efektyviausiai naudoti elektrobuso baterijas, kalbėjo MAN gamyklos atstovas Florianas Rottas.

Be to, bendrovė siūlo ne tik elektrines transporto priemones, bet ir įvairius techninio aptarnavimo sprendimus. Vienas tokių – galimybė elektrobuso sistemą valdyti nuotoliniu būdu ir numatyti laiką, kada jis bus įkraunamas, iš anksto pašildyti saloną, kad prieš kelionę nereikėtų gaišti laiko. Sistema leidžia matyti realius įveikiamus atstumus, kur galimi gedimai ir pan.

Lūkesčiai: M.Grigelis tikisi, kad MAN elektrobusas įveiks sudėtingiausius maršrutus jį įkrovus vienąkart. Vilmanto Raupelio nuotr.

Renkasi atsakingai

Nors Vilnius, Klaipėda, Tauragė ir Jonava viešojo transporto parkuose jau turi po keletą elektrinių autobusų, Kaunas tokios transporto priemonės dar neįsigijęs. „Kauno autobusų“ atstovai skaičiuoja, kad kol kas elektrobusai yra per brangūs ir negeba nuvažiuoti reikiamo dienos maršruto atstumo. Todėl prieš įsigyjant naujas transporto priemones visada atliekami išsamūs skaičiavimai, kad paslaugos būtų teikiamos mažiausiomis sąnaudomis ir patikimai.

„Transporto parko valdyme siekiame minimalios ekonomijos, todėl jis kiek įmanoma naujinamas apskaičiuotomis dalimis, o autobusų technologija pasirenkama tik įsitikinus jos patikimumu ir viso gyvavimo ciklo sąnaudų analize. Degalų diversifikacija taip pat turi nemažai reikšmės, todėl investuoti į naują technologiją galima tik jai pasiekus atitinkamą patikimumo lygį“, – tikino M.Grigelis.

Šiai naujovei reikia pagalbos: prieinamo ir ilgalaikio finansavimo, fondų paramos ir patikimos technologijos.

Bendrovės „Kauno autobusai“ rinkodaros vadovas Karolis Dekeris pristatė, kokių sąlygų reikėtų, kad miestui apsimokėtų įsigyti elektrinių autobusų. Viena tokių – mažiausiai 60 proc. elektrobuso kainos siekianti subsidija. Tik tokiu atveju elektrobusu teikiamos paslaugos sąnaudos susilygina su dyzelinės transporto priemonės.

Jei nenumatyta papildomų finansavimo šaltinių, 1 km kaina elektrobusu 30 proc. viršija dyzelinio hibrido sąnaudas. Be subsidijos pirkto gamtinėmis dujomis varomo autobuso sąnaudos kilometrui didesnės 7 proc. Be to, paramos reikėtų ne tik transporto priemonei įsigyti, bet ir infrastruktūrai, kuri prie kiekvieno elektrobuso kainos dar gali papildomai pridėti po 100 tūkst. eurų.

„Visada itin sudėtinga apginti gerokai brangesnį variantą. Tai nereiškia, kad esame abejingi klimato kaitai ir jos padariniams. Norime būti teisingai suprasti. Pirmiausia turime sukurti kokybišką viešojo transporto paslaugą – atnaujinti visą parką, užtikrinti dažnesnį važiavimą ir malonų aptarnavimą. Viešasis transportas turi būti daugumai svarstytina alternatyva judumui mieste.

Viešuoju transportu važiuojantis žmogus per metus sukuria 600 kg mažesnę emisiją nei tas, kuris važiuoja vidutiniu lengvuoju automobiliu. Tad kur kas didesnį CO² mažinimo efektą pasiektume, jei kelionių automobiliais sumažėtų bent 5–10 proc. Tai nereiškia, kad atsisakome eiti naujovių keliu. Turime suprasti, kad šiai naujovei reikia pagalbos: prieinamo ir ilgalaikio finansavimo, fondų paramos ir patikimos technologijos“, – apie tai, kad įsigyti elektrobusus vis dar yra labai brangu, minėjo K.Dekeris.

Žinoma, renkantis viešojo transporto priemones, skaičiuojamos ir CO² emisijos. Tačiau, sudėjus viso turimo „Kauno autobusų“ transporto parko emisijas, jos nėra tokios žymios.

„Mūsų skaičiavimais, esame atsakingi už 8–9 proc. anglies dvideginio emisiją, tenkančią miesto transportui. Į tai įskaičiuota ir troleibusų sukuriama emisija, nes jie, kaip ir kitos elektrinės transporto priemonės, taip pat nešventi, kadangi CO² išmetama ir elektros gamyboje. Kita dalis taršos mieste nulemta lengvųjų automobilių“, – teigė K.Dekeris.

Šiuo metu „Kauno autobusų“ parke yra per 250 naujų transporto priemonių, įsigytų per pastaruosius penkerius metus. Daugiausia – 100 – naujų hibridinių autobusų MAN. Miesto gatvėmis taip pat rieda 85 troleibusai „Solaris“, daugiau kaip pusšimtis mažesnės talpos „Mercedes-Benz“ ir 25 „Temsa“ autobusai.

Pastaraisiais metais „Kauno autobusai“ į viešojo transporto atnaujinimą investavo daugiau nei 70 mln. eurų. Per 2020-uosius „Kauno autobusai“ pervežė 32 mln. keleivių, prieš pandemiją jų skaičius viršydavo ir 48 mln.