„Kauno energija“ grasina didinti šilumos kainą gyventojams, jeigu miesto taryba neatleis įmonės nuo nekilnojamojo turto mokesčio. „Kauno energija“ kreipėsi į miesto tarybą su prašymu atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, kuris užgulė įmonės pečius perėmus miesto požeminius inžinerinius tinklus.

Pusės milijono nereikia?

Per metus Kauno energija turėtų sumokėti 1,25 mln. litų nekilnojamojo turto mokesčio. Šiemet tai būtų apie pusę milijono litų. Skolose skęstančiai savivaldybei tai gana nemaža suma.

Kauno socialdemokratų lyderei Orintai Leiputei pasidomėjus, ar atleidimas nuo tokio mokesčio turės įtakos šilumos tarifui, Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius neturėjo tvirtos pozicijos. Iš pradžių tvirtinęs, kad tarifas gyventojams nemažės, bet ir nebus pagrindo šilumos kainą didinti, kiek vėliau valdininkas jau atvirai įvardijo galimas pasekmes.

„Būtų gerai, kad „Kauno energija“ sumokėtų nekilnojamojo turto mokestį, bet tokiu atveju netrukus bus kreipiamasi į tarybą dėl tarifo gyventojams padidinimo“, - pareiškė Finansų skyriaus vedėjas.

„Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas patvirtino, kad nekilnojamojo turto mokestis gali gulti ant šilumos vartotojų pečių. Paklaustas, ar jau žinoma, kiek gali didėti kaina gyventojams, R.Bakas tikino, kad kol kas tikslių paskaičiavimų nėra. „Kauno energijos“ vadovas taip pat pasiūlė tarybos nariams pasidomėti, kiek savivaldybė įmonei skolinga už suvartotą energiją. Jis pripažino, kad atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio būtų savotiška kompensacija už susidariusias skolas.

Konservatoriai keičia nuomonę

Apie mokesčio už karštą vandenį ir šildymą padidinimą prabilo ir konservatoriai Jonas Koryzna bei Gediminas Žukauskas, stoję ginti „Kauno energijos“ pozicijos.

Birželį taryboje virė aršios diskusijos dėl požeminių kolektorių perdavimo „Kauno energijai“. Iki tol požeminius inžinerinius tinklus prižiūrėjo bendrovė „Kauno keliai“. Konservatoriai įnirtingai įrodinėjo, kad tai duos tik naudą miestui - neva pelningi kolektoriai padidins Kauno energijos įstatinį kapitalą ir leis daugiau skolintis iš bankų. Tuomet niekas garsiai nekalbėjo apie tai, kad padidėjus įstatiniam kapitalui įmonė turės mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

J.Koryzna nuo birželio gerokai pakeitė savo poziciją ir dabar jau aiškino, kad „Kauno energija“ kartu su kolektoriais parėmė problemą, o ne turtą. Registrų centro duomenimis, bendras kolektorių ilgis - 31,1 km, rinkos vertė - 136,2 mln. litų.

Valdančiųjų vienybė iškriko

„Kolegos, atsibuskite ir išgirskite, ką jums sako. Juk buvo žadama, kad kolektorių perdavimas sumažins savivaldybės skolas „Kauno energijai“. Negi tada niekas nežinojo apie mokesčius?“ - klausė darbo partijos frakcijos narys Gintaras Furmanavičius.

Liberalcentristas Kęstutis Mikėnas replikavo, jog, „Kauno energija“ pati turėtų sumokėti miestiečiams už nerenovuotas šilumos trasas, už 17 mln. litų Kauno termofikacijos elektrinės netesybas ir būti atsakinga už kolektorius, kurių taip norėjo.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Pranas Paškevičius pasiūlė tokius klausimus svarstyti Antikorupcijos komisijoje. Ne vienas tarybos narys siūlė klausimą atidėti.

„Atsisakome mokesčių, o paskui skundžiamės Prezidentei, kad neturtingi esame“, - konservatorių poziciją sukritikavo Liberalų sąjūdžio narė Jūratė Matekonienė. „Norime atleisti nuo mokesčio, nes jaučiamės labai kalti, kad esame tiek daug skolingi „Kauno energijai“, - pastebėjo vicemeras Rimantas Mikaitis. Sėkmės koalicijai priklausanti Liberalų sąjūdžio frakcija atsisakė balsuoti už sprendimo projektą. Jam kritikos negailėjo ir konservatorius Raimundas Kaminskas. Jis atkreipė dėmesį, kad kol kas nesvarstomi kolektorių naudojimo tarifai.

Pajutęs, kad nėra tarp valdančiųjų nėra sutarimo šiuo klausimu, meras Andrius Kupčinskas paskelbė penkių minučių pertrauka, po kurios pats pasiūlė atidėti klausimo svarstymą.