„Kauno dienai“ – jaunųjų žurnalistų patarimai: pasiūlė į turinį įtraukti ir komiksų

  • Teksto dydis:

Būrys smalsių, drąsių mokinių apsilankė „Kauno dienos“ redakcijoje – Kauno Pilėnų progimnazijos jaunieji žurnalistai norėjo iš arti pamatyti dienraščio ir portalo redakcijos darbą, pabendrauti su čia dirbančiais žmonėmis.

Patys leidžia laikraštį

„Norėtume su jaunaisiais žurnalistais apsilankyti jūsų redakcijoje“, – praėjusią savaitę laišką „Kauno dienai“ parašė lietuvių kalbos mokytoja Danutė Balčiūnienė, Kauno Pilėnų progimnazijoje vadovaujanti Jaunųjų žurnalistų būreliui, o šią savaitę penkiolika smalsių jaunųjų žurnalistų sugužėjo į redakciją.

Jau pirmosiomis pažinties akimirkomis paaiškėjo – atėjo smalsūs ir drąsūs vaikai, kurie ateityje gali pakeisti čia dirbančius profesionalus. „Leidžiame mokyklos laikraštį, turime redaktorių, turime visą komandą, imame interviu, rašome straipsnius“, – apie save pasakojo vaikai. Būreliui vadovaujanti mokytoja su šypsena pridūrė: „Aš tik klaidas pataisau kaip korektorė.“

Apžiūrėję redakciją, jaunieji žurnalistai turėjo nemažai klausimų dienraščio vyriausiajam redaktoriui Arūnui Andriuškevičiui. Smalsūs mokinukai domėjosi, kada išleistas pirmas laikraščio numeris, kur jis buvo atspausdintas, apie ką jame buvo rašoma, kokiu šriftu dabar spausdinamas laikraštis ir kaip operatyviai pavyksta jį pristatyti skaitytojams, jeigu vakare patekęs į spaustuvę, ankstų rytą laikraštis jau atsiduria kauniečių rankose.

Mokytoja Birutė susidomėjusi apžiūrėjo redakcijoje iškabintas istorinių laikraščių pirmojo puslapio kopijas. „Taigi mano jaunystės laikraščiai!“ – džiaugėsi pedagogė.

Jeigu ne prezidentas, ne generolas, ne mokslininkas, tada jau būsiu žurnalistas.

Įkvėpėja – mokytoja

„Labiausiai mums rūpi, kaip jūs sugalvojate temų, nes mums tai sunkiausia užduotis ruošiant savo laikraštį“, – „Kauno dienos“ vyriausiojo redaktoriaus teiravosi jaunieji žurnalistai. Jie taip pat sužinojo, kad baigę mokyklą ir pasirinkę žurnalistikos studijas turi galimybę praktiką atlikti „Kauno dienos“ redakcijoje. „Turime žurnalisčių, kurios studijų metais atliko praktiką, stengėsi ir dabar jau dirba mūsų komandoje“, – jaunuosius žurnalistus motyvavo A. Andriuškevičius.

5–7 klasių mokiniai laiko veltui nešvaisto: kiekvieną trečiadienį renkasi Jaunųjų žurnalistų būrelyje su mokytoja, kur visi kartu sprendžia, apie ką rašys savo mokyklos laikraštyje, ką kalbins, kaip viską paruoš, o per savaitę dirba savarankiškai.

Mokiniai neslepia – mokytojos iniciatyvumas, kūrybingumas ir nuoširdūs pokalbiai prie puodelio arbatos su skanėstais taip pat juos patraukia rinktis jaunųjų žurnalistų veiklą. „Yra ką veikti. Reikia sugalvoti temų, reikia ir nuotraukas pakoreguoti, ir nuspręsti, kaip ką išdėstysime ir kokį nušokusį šriftą pataisyti. Darbas tikrai atsakingas“, – rimtai į šią veiklą žiūri mokinių leidžiamo laikraščio redaktorius Jonas Makauskas, pats taip pat rašantis straipsnius.

Mokosi gerai rašyti

Nors savo mokyklos laikraštį jaunieji žurnalistai leidžia ant popieriaus, patys prisipažino nedažnai skaitantys popierinius laikraščius – dažniau informacijos ieško internete, tačiau ne vienas sakė, kad namuose šeimos prenumeruoja „Kauno dieną“.

Tada net mano tėtis skaitytų, nes jam labai patinka komiksai.

Pavartę naujausią ir šeštadieninį laikraščio numerius, „Kauno dienos“ leidžiamą mėnesinį nemokamai platinamą leidinį „370“ smalsiems protams, jaunieji žurnalistai drąsiai dalijosi savo pastabomis ir pasiūlymais. Akivaizdu, kad jauniems žmonėms patiktų trumpesni straipsniukai su daug iliustracijų. Vaikai taip pat siūlė į dienraščio turinį įtraukti komiksų. „Tada net mano tėtis skaitytų, nes jam labai patinka komiksai“, – pradžiugo viena mergaitė.

Jaunieji žurnalistai taip pat teigiamai įvertino, kad laikraštis spausdinamas ant perdirbto popieriaus – tausojant gamtą.

Redakcijoje vaikai diskutavo, kokių žmogiškųjų savybių reikia norint būti žurnalistu. Jų manymu, svarbu būti drąsiems, smalsiems, atsakingiems, darbštiems ir kūrybingiems. „Ir mokytis gerai rašyti“, – pridūrė mokytoja Birutė.

Pasiteiravus, ar norėtų užaugę dirbti žurnalistais, ne visi dar buvo tikri dėl tokio pasirinkimo. „Jeigu ne prezidentas, ne generolas, ne mokslininkas, tada jau būsiu žurnalistas“, – konstatavo Atonios Rakipllari ir pasvarstė, kad galbūt galėtų išbandyti radijo žurnalistiką, bet reikėtų už savo pinigus nusipirkti normalų mikrofoną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių