Kauno archyvuose – sunkiai aprėpiami įdomybių klodai

Kauno archyvuose guli sunkiai aprėpiami įdomybių klodai apie miestų, valstybės funkcionavimą, daugybė informacijos apie iškilių ir eilinių žmonių gyvenimą. Tereikia kantrybės ir akylumo.

M.Valančiaus testamentas

"Kauno regioninis valstybės archyvas – ne tik vienas seniausių, bet ir vienas didžiausių Lietuvoje. Čia saugoma 2 431 fondas, daugiau kaip 1,3 mln. bylų, užimančių per 10 km tiesinių lentynų", – skaičiavo Kauno regioninio valstybės archyvo direktorius Gintaras Dručkus.

Neįmanoma išskirti istoriškai vertingiausio archyvo dokumento, nes jų saugoma daugybė. Tačiau verta paminėti, pradėjo vardyti G.Dručkus, kad šiame archyve glūdi dokumentas, susijęs su 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimu. Čia saugoma ir beveik 100 tūkst. tarpukario Kaune išduotų LR vidaus pasų kortelių.

Kaune saugoma ir prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, žymaus operos dainininko Kipro Petrausko vidaus pasų kortelės, 1875 m. Žemaičių vyskupo, švietėjo, rašytojo, istoriko, blaivybės sąjūdžio organizatoriaus Motiejaus Valančiaus testamentas.

Kalbant apie žinomus asmenis, šiame archyve yra ir raportas apie Tado Blindos nužudymą Telšių apskrityje, kuri tuomet priklausė Kauno gubernijai.

XVI–XVIII a. pab. Pažaislio kamaldulių vienuolyno dokumentai, vienuolių vaistų receptai, užrašyti lotyniškai, yra vieni seniausių archyve.

Proga išvysti originalus

"Archyve saugomi carinių įstaigų, tarpukario, vokiečių okupacijos, sovietų ir po 1990-ųjų Kauno įvairūs dokumentai. Kiekvienam laikotarpiui yra labai svarbių ir įdomių dokumentų. Įdomūs ir seniausieji Kauno miesto planai, miestiečių sąrašai, teismo dokumentai, ir senieji Pažaislio vienuolyno receptai, ir Orvidų giminės genealoginis medis. Istorijoje yra daug įvykių, faktų", – papildė archyvo Dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė, parodų kuratorė Nijolė Ambraškienė.

Vakar švęsta Tarptautinė archyvų diena. Šia proga archyvo darbuotojai kviečia apžiūrėti parodą "Faktai, artefaktai, žmonės", kurioje pamatysite įdomių su Kauno istorija susijusių dokumentų originalų. Ypač kviečiami aplinkinių namų gyventojai, archyvo kaimynai susipažinti su kiemo istorija.

"Virtualioji kopija niekada neatstoja originalo, ar tai būtų knyga su odiniu viršeliu, ar padirbti pinigai, esantys byloje", – pasakojo N.Ambraškienė.

Anot jos, kiekvienas dokumentas suteikia progą apmąstyti, ką žinome apie konkrečią vietovę ir laikmetį. "Pavyzdžiui, prieiname prie 1939 m. Žaliakalnio aerogeodezinės nuotraukos, kuri iliustruoja miesto vystymąsi ir plėtrą. Štai VII Kauno tvirtovės fortas, kuriame tarpukariu veikė Centralinis valstybės archyvas, šalia – vykstančios Kauno klinikų statybos", – priėjusi prie vieno iš eksponato dėstė specialistė, patraukusi prie sovietinį laikotarpį iliustruojančio didžiausio (4,02 m x 5,6 m) šiame archyve saugomo, o dabar viešai eksponuojamo dokumento. 1959–1965 m. Kauno miesto septynmečio statybų išdėstymo schemai pakabinti reikia dviejų sienų.

Darbas su istoriniais dokumentais yra labai sunkus, sudėtingas, bet labai įdomus.

"Atėjęs vienas lankytojas klausia, o kur čia "Mega"? Tenka atsirinkti istorinius atskaitos taškus, pavyzdžiui, kur mes dabar esame, kur yra IX Kauno tvirtovės fortas. Tada lengviau susivokti", – prabilo N.Ambraškienė.

Sąjūdžio stenogramos

Šiais metais užsukus į archyvą, tiksliau, į jau minėtą parodą "Faktai, artefaktai, žmonės", nebereikės spėlioti, kas buvo rašoma seniausiame žinomame lietuvių kalba (žemaitiškai) parašytame testamente (1838 m.), kokie XIX a. teismų bylose pasitaikantys daiktiniai įrodymai.

Ar įsivaizduojate, kokio dydžio ir storio yra storiausia 1856 m. Kauno gubernijos valdybos protokolų byla (net 3 357 lapai), kaip atrodė 1861 m. Kauno miesto planas, 1876 m. Kauno teatro afišos, Kauno miesto kareivinių sklypo – Novobazarnaja aikštės (dabartinės Vienybės aikštės) planas?

Parodoje – ir partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto, istoriko Konstantino Avižonio ir kitų tarpukario gimnazijas baigusių atestatai, visuomeninį ir politinį gyvenimą atspindinčios afišos.

Sovietinį laikotarpį iliustruoja didžiausias (4,02 m x 5,6 m) šiame archyve saugomas dokumentas – tai 1961 m. patvirtinta 1959–1965 m. Kauno miesto septynmečio išdėstymo schema.

Tarp Atgimimo laikotarpio dokumentų – neišvaizdi, tačiau ypač vertinga byla. Sąsiuvinyje – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno tarybos posėdžių stenogramos. Su šia paroda galima susipažinti ir virtualiai archyvo interneto svetainėje.

Po trupinėlį

Archyvas traukia muziejininkus, istorijos, architektūros tyrinėtojus, studentus, profesionalius giminės medžių sudarytojus, gidus, pavienius asmenis, ieškančius savo šaknų, ir kt. "Interesų įvairovė – didžiulė. Pas mus yra labai įvairiapusių dokumentų. Tas, kas ieško, tas ir randa", – vardijo specialistė.

Archyvarai vis dėlto neslepia nuostabos sulaukiantys nemažai žmonių, kurie tikisi, kad pakaks paspausti kompiuterio mygtuką ir duomenys, dokumentai bus automatiškai sugrupuoti pagal tai, su kuriuo pastatu ar asmeniu, šeima jie susiję. "Pas mus yra daugiau nei 1,3 mln. bylų. Visų dokumentų suskaitmeninti nėra nei galimybių, nei reikalo", – aiškino pašnekovė.

"Informacija renkama po trupinėlį, einama ratais", – N.Ambraškienė apibūdino informacijos rinkimo specifiką, kuri reikalauja interesantų kantrybės ir kruopštumo. Pavyzdžiui, jeigu nerandama, kad XIX a. pab.–XX a. pr. tokioje ir tokioje vietoje gyveno toks ir toks žmogus, vertėtų pavartyti tos vietovės taupkasės knygas. Jose gali būti duomenų, kad tas asmuo turėjo pasidėjęs kažkiek pinigų. Tad tai jau įrodymas, jis ten gyveno.

Muziejininkai per daugybę metų jau yra išsirinkę įvairių istorinių faktų, susijusių su žymiais dailininkais, rašytojais ir kt. Domimasi ir mokyklų istorijomis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Vienos kalbos nepakaks

Gidams archyvas – neišsemiamas įvairių įdomių, intriguojančių faktų, istorijų, ekskursijoms suteikiančių prieskonio, aruodas. Informacija – apie įvairias gyvenimo sritis, pradedant miesto planais, pastatų projektais, baigiant informacija apie gydymą, tuometinių gyventojų sveikatos būklę ir mokytojų pastabomis apie gimnazistus.

Kai kada apie gerbiamą asmenį ar giminaitį randama netikėtos informacijos, kad jis, pavyzdžiui, piktybiškai nemokėjo mokesčių ar bjauriai elgėsi kaimynų atžvilgiu. Tuo į paieškas leidęsi artimieji ne visada noriai patiki.

"Būna, kad skaitytojai pasidžiaugia labai gražiais atradimais. Istorijų be galo daug, visokiausių ir net su ašaromis", – teigė N.Ambraškienė.

Būna, kad skaitytojai pasidžiaugia labai gražiais atradimais. Istorijų be galo daug, visokiausių ir net su ašaromis.

Beje, norint gilintis, suvokti Kauno miesto istoriją, reikia mokėti ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, lotynų, vokiečių kalbas. Šiuolaikiniai studentai, nagrinėdami kai kuriuos laikotarpius, stringa nemokėdami rusų ar lenkų kalbos. Be to, daugybė dokumentų yra rašyti ranka. Reikia mokėti perskaityti, kas parašyta, taip pat pasitaiko ir klaidų, kai raštininkai netaisyklingai parašydavo pavardę.

"Darbas su istoriniais dokumentais yra labai sunkus, sudėtingas, bet labai įdomus", – konstatavo pašnekovė. Ji apgailestavo, kad po Nepriklausomybės atgavimo institucijos į archyvą pateikia dokumentus tik su sausa informacija.

"Prarandamas vaizdumas. Aišku, natūralu, nes kitas laikmetis, galiausiai yra elektroniniai dokumentai. Gyvenimas keičiasi, ir dokumentai keičiasi. Tačiau reikėtų galvoti, ką paliekame ateičiai, kokį suvokimą apie dabartinius laikus. Tikimės, kad jaunimas išspręs tuos klausimus", – sakė N.Ambraškienė.

Kreipiasi dėl pilietybės

Anksčiau į šį archyvą plūdo žmonės, norintys susigrąžinti protėvių valdytą žemę ar kitą turtą ir ieškoję istorinių nuosavybės dokumentų. "Buvome apkrauti be proto", – neslėpė N.Ambraškienė.

Šiuo metu didelė dalis prašymų yra susiję su kolūkio darbo stažo nustatymu, visokiausiais turto įteisinimo klausimais. Dar nemenka dalis yra prašymų, gautų iš Lietuvos Migracijos tarnybos, privačių firmų, advokatų kontorų dėl Lietuvos pilietybės.

Tam reikia įrodyti, kad seneliai ar proseneliai buvo Lietuvos piliečiai. Nežinia, kiek šis noras padiktuotas meile mūsų šaliai, o kiek dėl Lietuvos kaip ES šalies pilietybės privalumų ir atsiveriančių galimybių.

Archyvas – miestui

2021-ieji – Archyvų metai. Ta proga parengta ir dar viena paroda. Jei pirmąją galite apžiūrėti užsukę į patį archyvą Maironio g. 28B, kita yra kilnojamoji – pati ateis arčiau gyventojų įvairiose miesto vietose.

Parodą "Archyvas – miestui" tris savaites jau buvo galima apžiūrėti Laisvės alėjoje prieš Nacionalinį Kauno dramos teatrą. Nuo birželio 14 iki liepos 9 d. parodą bus galima rasti Ąžuolyne prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos, nuo rugpjūčio 30 iki rugsėjo 17 d. – Steigiamojo Seimo aikštėje. Spalio 11–29 d. paroda vėl sugrįš į Laisvės alėją.

Šioje parodoje yra ir dokumentų, paprastai saugomų kituose Lietuvos valstybės archyvuose. Seniausias parodos dokumentas, atkeliavęs iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondų, – 1493 m. Romos kardinolų privilegija Kauno Šv.Mikalojaus koplyčiai dėl 100 dienų atlaidų.

Nepraleiskite progos gyvai išvysti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio dokumentus: XVIII a. pab. Kauno miesto herbą, 1788 m. Kauno miesto inventorių, 1794 m. gegužės 1 d. Kauno miesto piliečių priesaiką Vilniuje rezidavusiai sukilimo vadovybei – Lietuvos Aukščiausiajai Tautinei Tarybai, Rusijos carinės okupacijos laikotarpio – 1816 m. Kauno miesto gyventojų revizinius sąrašus, 1847 m. Kauno miesto plano ir Naujamiesčio pastatų projektus, Kauno karinės tvirtovės ir Pirmojo pasaulinio karo bei kt. unikalius dokumentus.

Ar esate bandę pasigilinti į Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktą, 1918 m. gruodžio 18–19 d. d. pirmųjų rinkimų į Kauno miesto tarybą dokumentus, o kaip dėl 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto "Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo"?



NAUJAUSI KOMENTARAI

A-ūūū žurnaliūgos

A-ūūū žurnaliūgos portretas
O kur bus paroda nuo liepos10d. iki rugpjūčio29d.?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių