Tvirti ryšiai

"Gimus vaikams su vyru nusprendėme, kad norėtume, jog jie augtų šiek tiek toliau už miesto, kad būtų tyras oras, daug gamtos. Taip ir atsikraustėme už Kauno į nediduką Pažėrų kaimą. Kaimynų beveik nėra, jei neskaičiuosime stirnų", – šypsosi Ilona.

Moteris sako, kad gyvena beveik vienkiemyje, o aplink – miškai, tyla ir ramybė. "Turime du šunis ir vištų bei viščiukų. Aš vis juokauju, kad tikrai ateis eilė ir paršiukams", – planų neslepia ji.

"Gyvenimas už didmiesčio ribų tikrai ramesnis, bet darbo gerokai daugiau nei gyvenant mieste. Taigi gyvenimas kaime turi savo pranašumų ir trūkumų", – priduria Ilona.

Dviejų dukrų mama neabejoja, kad vaikams grynas kaimo oras – pranašumas, bet draugų ir veiklos stoka – trūkumas. Galbūt dėl šios priežasties abi dukros yra pasinėrusios į įvairias užklasines veiklas. "Trylikametė Meda labiau linkusi į menus: piešia, lanko keramiką, jai patinka rankdarbiai. Dešimtmetė Eglė šoka ir dainuoja", – pasakoja mama.

Ilona neslepia, kad ją su vyru Mariumi sieja glaudus ryšys: "Su vyru susipažinome be jokios romantinės istorijos. Kai jį pamačiau, mane sužavėjo, kad jis toks didelis ir tvirtas. Bėgant metams, būnant kartu, tas susižavėjimas tik didėja. Mane žavi, kad jis labai darbštus, visiškai atsidavęs šeimai, žavi jo bendravimas su vaikais, tai, kaip jis mane palaiko ir padeda įgyvendinti idėjas."

Ilona savo aplinkoje mato daug santuokoje gyvenančių šeimų, kuriose moterys jaučiasi vienišos, o visi rūpesčiai gula tik ant jų pečių. Jos šeimoje – viskas kitaip.

"Nesame susituokę, bet aš šeimoje jaučiuosi labai saugi, viskuo aprūpinta ir man šiuo metu netrūksta Santuokos sakramento. Mačiau daug santuokų su iki mirties ištartu taip! Deja, visos jos po metų ar kelerių iširo. Galima daryti prielaidą, kad žmonės nevertina Santuokos sakramento, tai kam jis reikalingas? Manau laiminga ir saugi ne tik aš, bet ir visa šeima, todėl nėra kur skubėti", – atvirauja moteris ir priduria, kad visada buvo linkusi elgtis kitaip nei visi ir jai tai sekėsi.

Skanūs prisiminimai

Paklausus, kas moterį taip traukia į virtuvę, ji sako, kad ją labiausiai įkvepia jos sekėjai ir skaitytojai. "Jie mane skatina nesustoti ir eiti pirmyn. Nuo pat pradžių nenorėjau jų nuvilti, stengiausi būti naudinga. Pati mintis, kad aš galiu dalytis, labai įkvėpė, todėl ėjau į priekį nesustodama", – sako moteris ir priduria, kad maloni veikla suteikia ir finansinės laisvės, nes kvepalų, suknelės ar batelių vyrui pirkti žmonai nebereikia.

Šeimai atsikrausčius gyventi už miesto, jų draugai vis dažniau nori atvažiuoti pas juos į svečius. "Juos traukia tyras oras, ramybė ir, žinoma, skanus maistas. Jau jei aš laukiu svečių, visada turiu puikią progą išbandyti naujus receptus, todėl stalas niekada nebūna tuščias. O draugai vis pabrėžia, kad jaudinasi kviesdami mus, nes negali pagaminti nieko, kuo mane nustebintų. Buvimas su draugais man yra toks ypatingas laikas, kad man visai nesvarbu, ar išvis yra maisto. Gaila, kad jie galvoja kitaip", – pasakoja nuoširdumu ir paprastumu žavinti moteris. Ji juokaudama sako, kad štai vyras ir dukros tikri maisto kritikai pasidarė, nes daug dažniau kritikuoja, nei giria kulinarijos atradimus.

Didžiausias pavyzdys moteriai visada buvo jos mama, kuri gamino labai skaniai. "Taip sakau tikrai ne todėl, kad vaikams mamos maistas skaniausias. Mama dažnai ruošdavo maistą vestuvėms, šventėms, o namuose visada taip pat būdavo šilto maisto, nors ji ir dirbo labai daug. Gal todėl iš vaikystės liko prisiminimai, kad namuose visada turi būti skanaus ir šilto maisto", – apie tai, iš kur maisto gaminimo kultūra atkeliavo į jos namus, pasakoja Ilona.

Kulinarijai neabejinga moteris dažnai gamina kartu su dukrytėmis, nes nori, kad dukros turėtų kvapnių ir skanių prisiminimų iš vaikystės. "Būtent dėl šios priežasties joms augant vis dažniau prašau jų pagalbos. Dabar tuo džiaugiuosi, nes dažnai savaitgaliais pusryčių sulaukiame lovoje. Šeimoje esame pasiskirstę, kas kada gamina maistą: aš – darbo dienomis, o vyras savaitgaliais – lauke, nes yra puikiai įvaldęs kepsnių meną. Vasarą mūsų kaime kvepia skanus dūmelis", – sako optimizmu trykštanti moteris.

Viščiukų istorija

Kaip šeimos kieme atsirado viščiukų?  "Jie išties turi savo istoriją. Kadangi ne visi kepiniai man pavykdavo, būdavo gaila išmesti, pajuokaudavome, kad va, geriau vištos sulestų. Visą laiką pirkdavau kaimiškus kiaušinius, kad kepiniai būtų itin skanūs. Kelerius metus vyrui vis užsimindavau, kad žemės su žole daugiau reikėtų. Na ir įkalbėjau! O vėliau kaip jis užsikrėtė! Sumanė pats perinti viščiukus, važinėja po Lietuvą, superka veislinius, kuo retesnės veislės kiaušinius, ir perina. Pernai viščiukai išsirito Tėvo dieną, suprantate, koks džiaugsmas ir euforija jį apėmė?" – šypsenos neslepia Ilona.

Dabar šeima jau antrus metus augina viščiukus. Ilona sako, kad namiškiai darbo nesibaido, o ji pati vis pajuokauja, kad žemės yra daug, todėl ir kluonas ar tvartas paršiukams tilptų. "Su vištomis prisijuokavau, ką gali žinoti, kaip čia bus ateityje."

Bendravimo jėga

Ilonos šeimos mėgstamiausia virtuvė – lietuviška. "Ir šiandien vyrą lepinau bulviniais blynais, visada norėdama pasigerinti tai darau. Mergaitėms visa lietuviška virtuvė patinka: žemaičių blynai, paprasti blynai, varškės apkepas – nieko įmantraus. Jei paruoščiau stalą su užtepėlėmis, alyvuogėmis ar humusu, šeima manęs nesuprastų, todėl jiems ruošiu tradicinius lietuviškus patiekalus. Kai laukiu draugų, jau galiu eksperimentuoti su kitokiais receptais", – sako moteris ir priduria, kad pati dievina italų virtuvę.

"Pokalbiai, susitikimai, kelionės, draugai, šeima visa tai priskiriu "Skaniam gyvenimui", – savo tinklaraštyje rašo Ilona. Jai kelionės su šeima yra labai brangios ir smagios, nesvarbu, kad ir kur keliautų. "Deja, dėl vyro užimtumo sau tai leisti galime retai, o ir ūkio nėra kam patikėti. Dažniausiai keliauju su dukrytėmis ar draugėmis. Viena paskutinių kelionių buvo rudenį, dvylika draugių draugaujame dvylika metų, tad tai pažymėti suplanavome kelione į Italiją. Šis laikas išties dar labiau sustiprino mūsų draugystę", – dalijasi Ilona.

Bendravimas, pokalbiai, laikas ne socialiniuose tinkluose, o realioje artimųjų draugijoje Ilonos šeimai yra labai svarbūs. "Gyvenime reikia ne tik maisto. Bendravimas susideda iš daug kitų gražių dalykų. Gera dalytis savo žiniomis, nuomonėmis, planais ir idėjomis. Gera kalbėti apie jausmus ir norus su artimais draugais", – įsitikinusi nuolat besišypsanti moteris.

Ilona sako, kad didžiausia vertybė jai yra šeima: "Meilė, atsidavimas, ištikimybė, atsakomybė, pagarba, žmogiškumas – visos šios savybės mums su vyru yra labai svarbios, todėl stengiamės jas puoselėti ir perduoti dukrytėms."

Šeima neturi išskirtinių laisvalaikio pomėgių ir sako, kad yra labai žemiški ir paprasti žmonės. "Savaitgaliais mes mėgaujamės buvimu visi kartu, skaniai valgome, bendraujame. Visi kartu grybaujame ir uogaujame. Turėjome labai gražią tradiciją kiekvieną sekmadienį aplankyti vis kitą Lietuvos miestą. Deja, dabar tam pritrūksta laiko… Reikia susiimti", – šypsosi Ilona.

Svajonėmis reikia tikėti

Moteris sako, kad pagimdžius pirmą vaiką, antrą, taip jau atsitiko, kad ilgą laiką praleido namuose, o vyras labai daug dirbo, kadangi turi nuosavą verslą, ir ji norėjo jį palepinti skaniu maistu. Ilona receptų ieškodavo internete, žurnaluose, išbandydavo vis kažką naujo. "Kartą viena, kita draugė paprašė recepto. Dar kita draugė pasiūlė man sukurti tinklaraštį, nes prieš vienuolika metų tai nebuvo taip populiaru ir aš apie juos ne ką ir težinojau. Tiesiog man sukūrė "užrašų knygelę", į kurią aš rašiausi receptus sau. Turbūt dėl receptų paprastumo, minimalaus produktų kiekio gaminiui ir dėl lietuviškos virtuvės patiekalų, su kuriais mes patys užaugome, tinklaraštis populiarėjo ir sekėjų daugėjo kiekvieną dieną. Aš supratau, kad gyvendama vienkiemyje ir būdama namie su savo šeima galiu save šiek tiek realizuoti virtuvėje. Pradėjau ruošti mini kąsniukus vestuvėms, paskui viskas išaugo iki Kalėdų dovanų įmonėms", – sako savo darbą mėgstanti moteris.

Ji tikina, kad niekada neturėjo net minčių, kad galėtų dirbti su maistu, bet dabar Ilonai ši veikla labai patinka. "Turbūt tai įvertino ir mano užsakovai, taip gimė dar vienas projektas maistoklubas.lt, kuris sparčiai juda į priekį. Jame pateikiami ne tik įvairiausių patiekalų receptai, bet ir demonstruojama, kaip juos pasigaminti. Tinklaraštyje yra daug naudingos ir vertingos informacijos apie maisto produktus ir jų pasirinkimą", – pasakoja moteris ir priduria, kad dukra Eglė vienoje "Maisto klubo" rubrikoje, kurioje maistą ruošia vaikai, ją veda ir gamina pati.

Moteris, kuri neslepia, kad yra labai laiminga, mano, kad svajonėmis reikia tikėti. "Apie tai, kaip aš dabar gyvenu ir ką turiu, aš net nesvajojau, to būtų buvę per daug. Turiu nuostabią šeimą, puikų vyrą, vaikus, kurie mane palaiko, padeda įgyvendinti idėjas ir mintis. Turiu ir labai jaukius namus, daug vištų ir net šiltnamį. Man rodos, kad svajonių nereikia siekti, reikia jomis tikėti."

Ilona įsitikinusi, kad kartais reikia užsikimšti ausis ir neklausyti, kai kažkas sako, jog tu ko nors nesugebėsi. "Judėkite į priekį žingsnis po žingsnio. Pasinaudokite kitų patarimais, pamokymais, pagalba ir tikrai priartėsite prie savo svajonės. Svarbu nebijoti ir daryti tai, ką mėgstate, o kai darote tai, ką labai mėgstate, ir visas pasaulis jums padeda, nes viskas kyla iš širdies", – tiki Ilona.