Sakoma, kad dviračio antrą kartą neišrasi. Tačiau 24 metų kaunietis Gediminas Nemanis pamanė kitaip ir sukūrė analogų neturintį mechanizmą.

Jei į darbą mielai važiuotum dviračiu, bet negali įminti į kalną ar trūksta jėgų ilgiems atstumams įveikti, neverta dėl to išmesti savo turimo dviračio ir pirkti elektrinio. G.Nemanio išradimas, pavadintas "Rubbee", įprastą dviratį per mažiau nei minutę paverčia elektriniu.

6,5 kg sveriantis įrenginys fiksuojamas ant sėdynės vamzdžio ir veikia nuo trinties su ratu. "Rubbee" tinka absoliučiai visiems dviračiams, nepriklausomai nuo ratų dydžio, padangos pločio, dviračio geometrijos ar sėdynės vamzdžio diametro. Jį galima naudoti ir sulankstomiems, ir plento, ir kalnų dviračiams.

Per dvi valandas visiškai įkrovus akumuliatorius, galima nuvažiuoti 25 km, o lengvai minant pedalus įmanoma įveikti ir 60 km atstumą.

Tai ypač aktualu pasaulio didmiesčių gyventojams, iki darbo turintiems įveikti didelius atstumus. Todėl sužinoję apie kauniečio išradimą amerikiečiai, australai, japonai, skandinavai sutinka mokėti keletą tūkstančių litų, kad galėtų patobulinti savo dviratį ir taip pasilengvinti kelionę į darbą. Lietuviai "Rubbee" kol kas domisi kukliau.

Į pasaulyje populiaraus "Rubbee" verslą įsisukęs G.Nemanis be atostogų gyvena jau dvejus metus. Tačiau tuo nesiskundžia, nes daro tai, kas jam patinka. Kaip atsirado "Rubbee"? – klausiame sėkmės lydimo išradėjo.

– Nuo pat vaikystės esu daug visko prikonstravęs: reaktyvinių variklių, elektrinių paspirtukų, elektrinių dviračių. Turėjau dviratį, kurį norėjau paversti elektriniu. Tačiau jis turėjo būti gražus, tvarkingas ir bet kada vėl paverčiamas paprastu dviračiu. Pasibraižiau vieną kitą brėžinuką, susipirkau komponentus ir garaže pasigaminau pirmąjį prototipą. Uždėjau – veikia. Tačiau tai buvo tokio dydžio dėžė... 16 kg svėrė, vos buvo galima užkelti ant dviračio. Su tuo prototipu nuėjau į bendrovę "Elinta". Pristačiau idėją, ji visiems patiko, tad netrukus pradėjome darbus. Susibūrė stipri komanda – prisijungė elektronikų, programuotojų, mechanikų.

– Iš kur gavote finansavimą?

– Pirmai partijai lėšas sėkmingai surinkome per interneto projektą "Kickstarter". Tai buvo labai geras spyris į priekį. Čia pusę sėkmės atneša idėja, kitą pusę – pateikimas. Tai gali būti labai paprasta medinė lentelė duonai pjaustyti, bet jeigu pateiksi, kad tai yra įspūdingiausia lentelė pasaulyje, kurios niekas nėra matęs, tai ją ir nupirks.

Už aukas siūlėme dovanų – marškinėlius, kuprines ir, žinoma, pačias "Rubbee" sistemas. Žmonės, ypaš prisidėję prie lėšų mums rinkimo, gavo specialius "Rubbee" – tokios išvaizdos, kokios tik panorėjo. Ir vardų, ir įmonių pavadinimų prirašėme, ir korpuso spalvos įvairios buvo. Asmeniškai su visais susisiekėme, išklausėme pageidavimus, o tada mūsų dizaineriai jiems siuntė pasiūlymus.

Vienas pageidavimas buvo išskirtinis. Žmogus pageidavo užrašo DR. NCC1701. Kadangi buvo labai smalsu, ką tai reiškia, pradėjau su tuo klientu bendrauti. Paaiškėjo, kad jis yra gydytojas, kuriam labai patinka filmas "StarTrek". O tame filme yra erdvėlaivis NCC1701. Tad mes jam visą "Rubbee" išdažėme to erdvėlaivio spalvomis. Gavęs siuntinį žmogus vos neapsiverkė iš laimės.

– Negalvojote prašyti verslo angelų pagalbos?

– Su verslo angelais palaikome ryšius, visąlaik jiems rodomės, kad esame, nes galbūt kažkada pasinaudosime jų finansavimu. Tačiau kol kas didelio poreikio nėra, savo lėšomis sugebėjome išsisukti.

– Kauno technologijos universitete mokėtės mechatronikos, o dabar esate sėkmės lydimas verslininkas. Turite verslumo gyslelę?

– Taip, baigiau mechatronikos studijas, bet tuo pat metu lankiau įvairius produkto realizavimo kursus, dalyvavau verslumą skatinančiuose projektuose. Norėjau įgyti kuo daugiau su tokio projekto plėtojimu susijusių žinių, pamatyti kitų klaidas ir sužinoti, kaip jų išvengti. Žinoma, daugiausia išmokstama tiesiog dirbant ir darant tai, kas tau patinka. Ar tam reikia gyslelės? Greičiau – tam reikia nusiteikimo ir daug tikslingo darbo.

– Vadinasi, verslą įmanoma plėtoti ir Lietuvoje?

– Įmanoma. Ir labai geromis sąlygomis. Daug kas sako, kad čia sunku, daug kliūčių. Taip nėra. Reikia netingėti ir visąlaik eiti į priekį. Aišku, svarbu turėti gerą idėją ir užsispyrimo jai įgyvendinti. Lietuvoje yra tokių profesionalų, kokių Europoje ir su žiburiu nerasi.

– Gal lietuviai bijo viešinti savo idėjas ir yra nelinkę dirbti komandoje?

– Manau, kad jeigu būčiau tylėjęs ir viską daręs vienas, iki šiol būčiau sėdėjęs garaže su savo pirmuoju prototipu. Be komandos tikrai nebūtų įmanoma pasiekti tokį lygį, kai visas pasaulis žino apie "Rubbee" ir jį perka. Vienas sugaištum gerokai daugiau laiko ir sunkiau būtų gauti finansavimą.

– Esate studijavęs ir Danijoje. Ar nesvarstėte verslą kurti ten?

– Supratau, kad techninės galimybės įgyvendinti projektą kur kas geresnės Lietuvoje. Čia viską galima padaryti greičiau ir lanksčiau. Danai yra labiau konservatyvūs, atsargiau žiūri į inovacijas. Jeigu kaimynas neturi tokio daikto, tai ir jie nenusipirks. O Lietuvoje viską gali padaryti piršto spragtelėjimu ir greitai tobulėti.

– Kokia "Rubbee" sėkmės paslaptis?

– Pasaulyje buvo ne vienas bandymas sukurti mechanizmą, kuriame naudojama trintis, tačiau tik mes sugebėjome visus komponentus sugrūsti į vieną mažą dėžutę. Jeigu nori elektrinio dviračio, tau nebereikia pirkti viso dviračio – gamyklinio, 25 kg sveriančio metalo gabalo. Juolab kad Europoje pagamintas elektrinis dviratis kainuoja nuo 7000 litų. Dar vienas mūsų išskirtinumas – lengvas prietaiso montavimas. Juo gali dalytis šeimos nariai, ir čia slypi visas sistemos grožis.

– Koks yra jūsų pirkėjas?

– Jis yra maždaug 35 metų vyras, gaunantis vidutines ar aukštesnes pajamas, ir norintis stilingai važinėti į darbą. Jam nereikia terliotis rankų, nereikia minti. Jis ir prieš tai mynė dviratį, tad jam buvo gaila jį pakeisti elektriniu.

– Turite daug užsakymų?

– Tiesą pasakius, nebespėjame gaminti. Poreikis yra toks didelis, kad pirkėjai turi laukti eilėje du mėnesius. Neapsiribojame tuo, ką jau padarėme. Stengiamės tobulinti, kuriame ateities versijas. Kiekviena serija yra kuo nors pranašesnė už ankstesnę. Tai atima daug laiko.

– Gal vertėtų gamybą perkelti į Kiniją?

– Nenorime, nes prarastume kokybę. Jeigu ten gamintume 100–200 vienetų, viskas būtų gerai. Bet jeigu pradėtume gaminti dešimtimis tūkstančių – kinai pradėtų taupyti mums nežinant, ir mūsų kokybės kontrolė nueitų veltui. Visus komponentus gaminame Kaune, tad jei pastebime broką, galime per 15 min. nuvažiuoti pas gamintoją ir ištaisyti. Ką darysi, kai tau iš Kinijos atsiųs produkciją, kurios visa partija bus bloga? Reikia ten gyventi ir pačiam prižiūrėti gamybą.

– Ar nebijote plagiatorių?

– Kinai visąlaik plagijuos, tačiau turime patentus, todėl į Europą jie tikrai neįžengs. Esame užpatentavę dizainą, prekės ženklą ir techninius sprendimus: prispaudimo sistemą, tvirtinimą, greitą montavimą, komponentų išdėstymą, variklio tvirtinimą viduje. Jeigu nuolat tobulinsi savo produktą, būsi nuo savo konkurentų per žingsnį priekyje.

Viskas apgalvota

"Rubbee" rankena pagaminta iš odos, naudojamos žirgų balnams. Tokią odą labai sunku sudėvėti.

Visas įrenginys yra toks sandarus, kad galėtų būti ir po vandeniu.

Speciali prispaudimo sistema, kuri sudaro tinkamą trintį, buvo kuriama trejus metus. Poliuretanas, kuris liečiasi su padanga, užtikrina gerą sukibimą ir nedyla. Geometriniai kampai, griovelis ir visi kiti niuansai yra taip kruopščiai apgalvoti, kad trintis generuotų energiją, o ne "valgytų" ir šildytų dviračio padangą.