Kauniečiai apie laukiantį šildymo sezoną: tragedija

„Vilnius perėjo į ilgalaikes sutartis, jau turi apie 80 proc. apsirūpinęs zonai biokuro“, – sakė Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas.

Biokuro reikės daug. Iki šiol mažiausiai už šildymą mokėdavo tie miestai, kurie degindavo daugiausia biokurą ir kuo mažiau dujų. Daugiausia vartotojų turintis Vilnius vienintelis iš didžiųjų miestų, kuriame biokuro mažiausiai.

Greitai gyventojai gaus pirmąsias šio sezono šildymo sąskaitas. Tuos, kurie mėgsta lyginti sąskaitas su pernykštėmis, gali ištikti lengvas šokas. Praėjęs šildymo sezonas laikytas rekordiniu. Šis bus dar brangesnis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Naujausi šilumos tiekėjų skaičiavimai rodo, kad didžiausias kainų šuolis – Kaune. Šį spalį šiluma kauniečiams kainuos net 140 proc., arba beveik su 2,5 karto, daugiau nei pernai. Panevėžyje šilumos kaina šių metų spalį bus taip pat dvigubai – 117 proc. didesnė. Klaipėdoje šiluma brangs 90 proc. Vilniuje šilumos kaina šių metų spalį didėja dviem trečdaliais. Iš penkių didžiausių miestų pigiausia šildytis bus Šiauliuose.

„Situacija kiekviename mieste labai skirtinga ir dar tokios skirtingos niekada nebuvo. Didžiulis skirtumas atsirado dėl dujų ir biokuro kainų skirtumo“, – sakė Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.

Tačiau pabrėžiama, kad šių metų spalio su praėjusių metų spaliu lyginti nereikėtų. Pernai rudenį šilumos kainos dar buvo pakankamai normalios. Dujos kainavo kelis kartu pigiau nei dabar.

„Praėjusių metų šildymo sezonu spalis nuo kovo skyrėsi 60 proc. Kovą buvo 60 proc. didesnės kainos“, – priminė „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Šiluma drastiškai išbrango tik nuo Naujųjų, kai prasidėjo energijos krizė, Rusijos invazija į Ukrainą. Jeigu šių metų spalio kainas lygintume su paskutinėmis praėjusios sezono sąskaitomis kovą, šiluma bus vidutiniškai 25 proc. brangesnė nei pernai. 25 proc. brangimas normaliais laikais būtų daug, tačiau dabar ekspertai tai vadina labai geru rezultatu.

„Praktiškai visą Europą apėmusi energijos krizė, sustabdytas kuro tiekimas, biokuro iš trečiųjų šalių – Baltarusijos, Rusijos. Manau, šis rezultatas yra itin geras“, – svarstė V.Jonutis.

Dar praėjusį mėnesį nuogąstauta, kad šis šildymo sezonas vilniečiams gali būti brangesnis nei praėjęs, kuris ir taip buvo rekordinis. Tačiau dabar skaičiuojama, kad Vilniuje šilumos kaina šį šildymo sezoną gali būti kur kas mažesnė nei visos Lietuvos vidurkis ir net mažesnė už kitų didžiųjų Lietuvos miestų, pvz., Panevėžio, Klaipėdos.

Vilniaus šilumininkai teigia, kad didesnio brangimo padėjo išvengti, jog gan sėkmingai pasiruošta brangias dujas keisti pigesniu mazutu.

„Mes modeliuojame, kad, kai prasideda šalčiai lapkričio mėnesį, 33 proc. bus mazuto, o likusi dalis – biokuras ir atliekos iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės“, – sakė Vilniaus šilumos tinklų vadovas G.Bakanas.

Vilniuje veikia masto ekonomija. Sostinėje daugiausia vartotojų, todėl šilumos gamybos ir vamzdynų priežiūros sąnaudos mažesnės. Tačiau Vilniaus planus apsišildyti be rekordiškai daug dujų gali sumaišyti gamta, jei būtų labai šalta.

Likusioje Lietuvoje šildymo brangimas aiškinamas brangstančiu biokuru. Iki šiol Kaunas išsiskyrė maža šilumos kaina, nes daug biokuro katilinių ir didelė konkurencija. Dabar biokuras du kartus brangesnis nei pernai.

Gyvenu, kaip gyvenu. Jei neišsimokėsiu, bus skolų.

„Pagrinde perka kol kas paskutiniam ketvirčiui iki Naujųjų metų. Visi tikisi, kad gal nukris biokuro kainos, kurios buvo labai aukštos. Dabar kainų pikas, todėl nedrąsu pirkti didelius kiekius“, – pažymėjo V.Lukoševičius.

Kauniečiai apie laukiantį šildymo sezoną negailėjo blogų žodžių: „Tragedija. Baisu. Viskas ritasi žemyn.“ Kiti teigė, kad nėra kur dėtis, gyventi vis vien reikia: „Visiems blogai. Tačiau taip yra, reikia panagrinėti. Juk ne iš dangus išpeša, iš kažko susideda kaina“, „Ką aš padarysiu. Gyvenu, kaip gyvenu. Jei neišsimokėsiu, bus skolų. Nieko nepakeisiu“, „O ką daryti? Mano butas nedidelis, gal kažkaip išsimokėsiu“.

Biokuro rinkoje vyksta nematyti procesai. Kainoms išaugus, jau apsimoka biokurą gaminti iš kokybiškos medienos rąstų ar net popieriaus žaliavos.

„Biokurui pradėta naudoti medienos asortimentai, kurie patekdavo į pramonę – malkinė mediena, popierrasčiai“, – pažymėjo V.Jonutis.

Bus ir daugiau keistenybių. Vilniuje, Perkūnkiemyje, yra daugiabučių kvartalas, kurio gyventojai ankstesnėmis žiemomis už šildymą mokėdavo bene mažiausiai Lietuvoje. Čia išskirtinai sumontuoti nuo miesto tinklų atskirti dujiniai katilai. Dabar dujoms pabrangus, šildymas šiame kvartale bus brangiausia Lietuvoje.