Trečiadienį Kaune vykusiame dvidešimtajame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime nutarta kreiptis į Vyriausybę ir Seimą, kad svarstant kitų metų biudžetą ir savivaldybės pajustų ekonomikos augimą.

Kaip sakė LSA vadovas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, suvažiavime kalbėta apie Europos Parlamento, kitąmet vyksiančius savivaldos rinkimus, apie euro įvedimą bei verslininkų įtraukimą į šį procesą, pristatyta praėjusių metų LSA ataskaita, kitų metų finansinis asociacijos planas.

„Aptarta, kad valstybė kaip ir grįžo į prieškrizinį laikotarpį su savo biudžetu, deja, savivaldybės dar yra krizėje“, – sakė jis.

LSA vadovas tvirtino, kad didėjant savivaldybių išlaidoms bei kylant kainoms, biudžetai nedidėja, tad kai kurioms savivaldybėms kyla nemokumo grėsmė.

Suvažiavimo priimtoje rezoliucijoje prašoma Seimo ir Vyriausybės, kad svarstant kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetus būtų įvertintas ekonomikos augimas, o lėšos paskirstomos tolygiai.

Taip pat siūloma nustatyti, kad įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūriniu fondų projektus iš savivaldybių biudžetų skiriamo bendrojo finansavimo lygis neviršytų 7,5 procento.

Anot rezoliucijos, vien įgyvendinant Regioninės plėtros priemones, reikalaujamas 15 proc. indėlis iš savivaldybių biudžetų sudarytų apie 600 mln. litų, o tai dar labiau padidintų savivaldybių skolas.

R.Malinausko teigimu, didžiųjų šalies savivaldybių atstovai šįkart nekėlė įprasto klausimo dėl per mažos iš biudžeto skiriamos Gyventojų pajamų mokesčio dalies.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, regionų stiprinimas tampa svarbiausiu prioritetu. Čia bus sutelkiami ir pagrindiniai Europos Sąjungos 2014-2020 metų finansavimo laikotarpio struktūrinės paramos pajėgumai, investuojama į paslaugų gerinimą, užimtumo, ypač jaunimo, skatinimą. Tačiau, pasak ministrės A. Pabedinskienės, savivalda neturėtų mąstyti tik apie pinigus, o turi prisiminti, kad projektai, veikla turėtų būti ilgalaikė ir orientuota į žmogų.

Kad bendri projektai yra efektyvūs, įrodo ir šių metų pradžioje visoms savivaldybėms perduotas socialinių pašalpų mokėjimas. Kaip rodo šių metų pirmojo ketvirčio duomenys, socialinės pašalpos gavėjų skaičius bei išlaidos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m., mažėjo apie 25 proc., parama tapo taiklesnė, pasiekianti tuos, kuriems ji išties reikalinga, užkertant kelią parama pasinaudoti tiems, kuriems ji nepriklauso arba nėra būtina.

„Mūsų tikslas ne taupyti, bet pasiekti, kad socialinė pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, todėl ir sutaupytą pinigų dalį savivaldybės, neabejoju, skirs socialinėms problemoms spręsti“, – pabrėžė ministrė.

LSA duomenimis, savivaldybių pajamų dalis nacionalinio biudžeto pajamose krizės laikotarpiu sumažėjo nuo 13 iki 10,84 proc. ir iki šiol nėra atstatyta. Savivaldybių pradelsti kreditiniai įsiskolinimai išaugo beveik tris kartus. Šių metų balandžio 1 dieną jie sudarė 423,5 mln. litų ir buvo 276,5 mln. litų didesni, palyginti su 2009 metų sausio 1 dieną buvusiais 147 mln. litų.

LSA priklauso visos 60 šalies savivaldybių.