Kultūros puoselėtojai liepos 6-osios – Valstybės dienos – šventę surengė ant iki šiol nežinomo, tą pačią dieną atrasto Kauno piliakalnio. Jis yra Marvelėje, ant miesto ribos su rajonu, pranešė Kultūros paveldo departamentas.

Piliakalnio bruožus – pylimą, aikštelę, stačius šlaitus pirmasis pastebėjo ir apžiūrėjo apeivis, aplinkosaugininkas Giedrius Vaivilavičius. Šventės dieną, skambant dūdmaišio garsams jis iš titnago įskėlė kibirkštį ir ant akmenų pakelto nedidelio padėklo įkūrė ąžuolinėmis malkomis kurstomą ugnį. Taip Marvelės piliakalniui buvo sugrąžina gyvybė, Kaunui – dalelė brangiausios atminties.

Marvelės piliakalnis yra Nemuno slėnio aukštumose. Iš šiaurės, rytų ir vakarų 7–11 x 39 m dydžio piliakalnio aikštelę saugo stačiašlaitės griovos, nuo pietų pusės gina 15 m ilgio, 1–2,5 m aukščio pylimas. Duobėse ant pylimo matyti perdegusio molio tinko trupinių, taigi gilioje praeityje, prieš tūkstantį ir daugiau metų ant piliakalnio būta gynybinių įtvirtinimų.

Marvelės piliakalnis – jau septintasis Kauno mieste. Jis kaip ir Vieškūnų, Aukštųjų Šančių, Pajiesio, Marvos dvaro ir Veršvų piliakalniai yra Nemuno krante. Į šiaurę – šiaurės vakarus nuo Marvelės piliakalnio yra archeologų plačiai tyrinėtas to paties pavadinimo kapinynas. Jame, matyt, savo laiku ir buvo palaidoti Marvelės piliakalnio įkūrėjai ir gynėjai.

Įdomu, kad prieš tris mėnesius mokomosios studentų iškylos metu taip pat buvo rastas naujas piliakalnis Vilniaus mieste, Gariūnų priemiestyje.