Kauno miesto savivaldybė šią savaitę dėl Senųjų žydų kapinių tvarkymo pasirašė bendradarbiavimo sutartį su viešąja įstaiga „Maceva“.

„Kauno miesto savivaldybė žengė istorinį žingsnį visos šalies mastu. Džiugu, kad pats miestas imasi tvarkyti žydų kapines. Esu įsitikinęs, kad tai įvertins ne tik Lietuvos, bet ir užsienio bendruomenė“, - teigė vienas iš viešosios įstaigos „Maceva“ steigėjų Sergėjus Kanovičius.

„Maceva“ koncentruotai dirba tik su žydų kapinių išsaugojimu, skaitmenizacija ir memoralizacija. Lietuvoje ji yra dokumentavusi daugiau nei 50 senųjų žydų kapinių.

Kauno miesto taryba praėjusį mėnesį nusprendė keliais etapais sutvarkyti Radvilėnų plente esančias kapines. Pirmajam kapinių tvarkybos etapui – kapų identifikavimui ir inventorizavimui – iš miesto biudžeto skirta 8 tūkst. eurų.

„Pirmiausiai išsiaiškinsime senųjų žydų kapinių teritorijos sudedamuosius elementus. Pačios laidojimo vietos yra neliestinos ir reikalauja skrupulingo atidumo jas inventorizuojant. Likusioje kapinių teritorijoje reikia sutvarkyti apšvietimą, sutvarkyti pėsčiųjų takus, ją aptverti“, - kalbėjo architektas, Kauno miesto tarybos narys Jonas Audėjaitis.

Kauno Žaliakalnio senosios žydų kapinės buvo įsteigtos 1861 metais, uždarytos 1952 metais. Jos yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomos valstybės. Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijos veikėjų, tarp jų – rašytojai Jakovas Lifšicas, Chaimas Rafalevičius, Josifas Livšinas, literatūros kritikas Eljaševas Baumachševas, dailininkas Jokūbas Mesenbliumas, dainininkas Danielius Dolskis. Ne visi žymių žmonių kapai yra žinomi.