Penktadienį ant A.Mapu gatvės 18-ojo namo, kuriame 1937–1940 m. veikė Žydų karių, dalyvavusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę, sąjunga, atidengta paminklinė lenta. Ją inicijavusiai Kauno žydų bendruomenei, talkinant Kauno miesto Sąjūdžio tarybai, padėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, minėtos bendruomenės atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis, skulptorius Gediminas Pašvenskas (atminimo lentos autorius), Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrius. Atminimo lentos gamybą ir įrengimą finansavo Kauno miesto savivaldybė.

Pastate, kurį kaip minėtos žydų karių sąjungos buvusią būstinę nuo šiol ženklins atminimo lenta, tarpukariu veikė žydų bendruomenės "Ezro" draugijos labdaros valgykla, minėtos sąjungos savaitraščio redakcija. O ir pačios gatvelės pavadinimas byloja, jog čia veikė ne tik žydų bendruomenės organizacijos, bet ir gyveno žinomi šios tautos atstovai.

"Didžiuojuosi, kad žydai tarpukariu garsėjo ne tik kaip prekybininkai, advokatai ar gydytojai, bet ir kaip kovotojai savanoriai už Lietuvos nepriklausomybę", – sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, įteikęs padėkos raštus Kauno vicemerui Vasilijui Popovui ir savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiajai specialistei Danutei Rūkienei už aktyvią pagalbą įgyvendinant šį projektą.

Renginį vedęs Kauno vyriausiasis ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius priminė, kad tarpukario žydų karių savanorių, dalyvavusių nepriklausomybės kovose, sąjunga buvo įkurta ne Kaune, o 1933 m. Joniškyje Izaoko Šapiro iniciatyva. Po metų sąjungos būstinė buvo perkelta į Kauną ir 1939 m. Lietuvoje turėjo 43 skyrius, daugiau nei 2 tūkst. narių, savo vėliavą, ženklą, buvo parengusi uniformos projektą, lietuvių kalba leido 8–12 puslapių savaitraštį "Apžvalga" (redaktorius – teisininkas S.Šilianskis). A.Mapu gatvės pastate minėtos sąjungos būstinė įsikūrė 1937 m.

Sąjunga rūpinosi narių tautiniais, kultūriniais ir ekonominiais reikalais: steigė skaityklas, knygynus, rengė paskaitas, koncertus, teikė savo nariams medicininę ir juridinę pagalbą, skatino lietuvių ir žydų kultūrinį bendradarbiavimą, žydų visuomenėje populiarino užgrobto Vilniaus ir jo krašto išvadavimo idėją.

Kauno skyriuje, kuriam priklausė daugiau nei 0,5 tūkst. buvusių žydų karių, 245 iš jų buvo apdovanoti medaliais, šeši – Vyčio Kryžiais (iš viso buvo 20 žydų, Vyčio Kryžiaus kavalierių). Kai 1940 m. SSRS okupavo Lietuvą, Žydų karių sąjungos veikla buvo nutraukta, dalis jos narių ištremta į Sibirą.

Kaip sakė renginyje dalyvavęs ir atminimo lentą atidengęs Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, šis žydų karių savanorių atminimo ženklas byloja, kad žydams, gyvenusiems Lietuvoje, buvo artimas šios šalies nepriklausomybės siekis, kad jam, Izraeilio kariuomenės atsargos pulkininkui, malonu, jog žydų karių sąjungoje buvo daug karininkų, kurių drąsa įvertinta aukštais Lietuvos apdovanojimais.