Kaune Gegužės 1-oji paminėta šokiais

Tradiciškai rengiamos ir eitynės, kuriomis primenamos visų dirbančių žmonių teisės. Kaune ši diena paminėta šokiais Rotušės aikštėje.

Gegužės 1-ąją, Tarptautinę darbininkų dieną, Rotušės aikštėje buvo kviečiami rinktis tie, kurie nori matyti socialiai teisingą, pažangią Lietuvą ir kartu pagerbti iš savo darbo gyvenančius žmones.

„Susigrąžinkim senąsias tradicijas ir švęskime Gegužės 1-ąją „Darbo žmonių ir tautų solidarumo šventę“ – taip ji vadinosi tarpukariu“, – skelbė organizatoriai.

„Kaip čia suprasti tuos raudonus žaliai-baltame mieste“, – replikavo Rotušės aikšte kulniavęs jaunimėlis, aiškiau suvokiantis krepšinio komandų konkurenciją nei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kauno skyriaus iniciatyvą padovanoti darbo žmonėms šventę.

Socialdemokratams tai net ne dviguba, o triguba šventė. Prie jau minėtų dviejų progų socdemai švenčia ir partijos gimtadienį, todėl būrys susirinkusiųjų sveikino vieni kitus su „mūsų švente“. Nuskambėjus pirmiesiems liaudiškos muzikos kapelos garsams iniciatyvą šokiams parodė Seimo narys Juozas Oleka.

Jeigu sugebėtume pamilti savo darbą visa širdimi, jeigu darbdaviai sugebėtų pamilti savo darbuotojus visa širdimi, tai, manau, sėkmė ir laimė mus aplankytų.

J.Olekas priminė, kad 1996 metais pirmosios partijos programoje buvo pirmą kartą įrašytas siekis „savistovios demokratinės respublikos“, taip pat minima savanoriška bendrystė su Lenkija ir kitomis šalimis. Seimo narys tai pavadino ES pranašyste, kuri išsipildė.

„Bet neišsipildė kita mūsų programos dalis, kad 8 val. dirbdami žmonės galėtų iš to oriai pragyventi. Mes už socialiai teisingą Lietuvą. Reikia solidarumo, reikia oraus užmokesčio už darbą, kad žmonės galėtų pragyventi, o vėliau gauti pensiją“, – susirinkusius sveikino J.Oleka.

„Šiandien švenčiame darbo žmonių solidarumo dieną. Laimės receptas – labai paprastas: jeigu sugebėtume pamilti savo darbą visa širdimi, jeigu darbdaviai sugebėtų pamilti savo darbuotojus visa širdimi, tai, manau, sėkmė ir laimė mus aplankytų“, – Seimo narį prie mikrofono pakeitė Socialdemokratų Kauno skyriaus pirmininkas Židrūnas Garšva.

Kapelos atliekamos muzikos garsai vis labiau judino ne itin gausų socialdemokratų būrį, tačiau iniciatyvios, raudonomis suknelėmis išsipuošusios, moterys vis mėgino susirinkusius išjudinti bendram rateliui.

Už Lietuvos moterų reikalus partijoje atsakinga Orinta Leiputė pabrėžė bendrystės svarbą. Socialdemokratė neslėpė kritusio visuomenės pasitikėjimo partija, tačiau tvirtino, kad ėjimas viena kryptimi leis išspręsti vis didėjančią socialinę atskirtį, didėjantį vienišų moterų su  mažais vaikais, jaunų šeimų, senjorų skurdą. 

„Mes nepritariame tam, kad vyrų ir moterų atlyginimai skirtųsi 16 proc., pagal ES skaičiuojamą pensijų vidurkį vyrų ir moterų pensijos skiriasi 35 proc., jaunoms šeimoms auginančioms vaikus nesudarytos sąlygos derinti šeimą ir karjerą, užimtumą, laisvalaikį, todėl, manau, kad bendrystėje galime daug padaryti“, – susirinkusiems kalbėjo O.Leiputė.

Tačiau tenka pripažinti, kad Tarptautinę darbininkų dienos šventę socialdemokratai labiau šventė patys, nei švęsti ragino visuomenę. Galų gale, dalis lietuvių šia diena džiaugiasi kaip papildomu laisvadieniu, kiti ją smerkia kaip komunistinį palikimą.

Tarptautinės darbininkų dienos istorija siekia 1886 metus. Tų metų gegužės 1 dieną Čikagos miesto policija malšino darbininkų demonstraciją, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų. 1889 metais Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.

Tarpukariu Lietuvoje Gegužės 1-oji buvo švenčiama 1919–1929 m. kaip „Darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė“. Šiuo laikotarpiu ji turėjo nedarbo dienos statusą. Nuo 1929 m. ji oficialiai nebebuvo švenčiama. Ji tapo eiline darbo diena, pažymima kaip „medelių sodinimo diena“. Vėl Tarptautinė darbo diena buvo pradėta švęsti sovietų okupacijos metais, tuomet ji buvo viena pagrindinių valstybinių švenčių. Šią dieną miestuose vykdavo didžiulės demonstracijos.

Atgavus nepriklausomybę, šventės buvo atsisakyta, o vėliau jos likimas keitėsi ne kartą, priklausomai nuo dominuojančios partijos – ar ji kairioji, ar dešinioji. 1996 m. valdant LDDP ji vėl grįžo į švenčiamų švenčių sąrašą. 1997 m., į valdžią atėjus konservatoriams, šventės buvo atsisakyta. 2001 m., kai į valdžią grįžo socialdemokratai, Tarptautinė darbo diena vėl tapo šventine diena.