Kaune bus narpliojami istoriniai įvykiai

Baltijos kelio 25-mečio išvakarėse Istorinėje prezidentūroje Kaune bus narpliojami istoriniai įvykiai, prieš 75-erius metus skaudžiai paveikę Lietuvos ir visos Europos likimą – konferencija "Sunkus kelias į laisvę" primins Ribbentropo-Molotovo paktą.

Svarbu prisiminti dabar

"Jau tapo įprasta rugpjūčio 23-iąją įvairiais kultūriniais renginiais paminėti ir prisiminti Baltijos kelią, o mums kilo idėja surengti konferenciją, kurioje prisimintume lemtingą Lietuvai ir visai Europai Ribbentropo-Molotovo paktą. Juk ir Baltijos kelias buvo surengtas minint 50 metų nuo šio juodojo dokumento pasirašymo", – pasakojo viena konferencijos "Sunkus kelias į laisvę" iniciatorių  miesto tarybos narė Edita Gudišauskienė.

Kaip tik šiemet, kai Baltijos keliui sukanka 25-eri, minime Ribbentropo-Molotovo pakto pasirašymo 75-erių metų sukaktį. "Tokių įvykių negalime pamiršti. Ypač svarbu apie tai kalbėti dabar, kai su nerimu stebime įvykius Ukrainoje ir Rusijoje", – konferencijos svarbą šių dienų kontekste priminė E.Gudišauskienė.

Anot jos, vienas pagrindinių konferencijos tikslų – jaunimui pasakoti ir priminti tai, kas vyko dar jiems negimus ir kokios įtakos tie įvykiai turėjo šiandienos gyvenimui. Kaip sakė E.Gudišauskienė, visada įdomu sužinoti, kaip jauni žmonės vertina Ribbentropo-Molotovo paktą, Baltijos kelią, todėl ir konferencijoje pranešimus skaitys specialia Prezidentės premija įvertintas Klaipėdos universiteto dr. Kęstutis Bartkevičius, jaunimo požiūrį ir jiems kylančius klausimus pristatys Vytauto Didžiojo universiteto magistrantas, edukatoriumi Kauno miesto muziejuje dirbantis Simonas Jazavita.

Laukia ypatingų svečių

Konferencijos svečiais turės unikalią progą sužinoti, kaip Ribbentropo-Molotovo paktas paveikė Rumunijos vidaus ir tarptautinį statusą. Pranešimą apie tai skaitys Rumunijos Babes–Bolyai universiteto Istorijos ir filosofijos fakulteto prof. Marcela Salagean. "Profesorė atvyks iš Klužas-Napokos miesto, kuris yra pareiškęs norą užmegzti draugiškus ryšius su Kaunu", – atkreipė dėmesį E.Gudišauskienė.

Ypatingas konferencijos svečias – prof. Paulas A.Goble, atstovaujantis Pasaulio politikos institutui Vašingtone, JAV. Jis anksčiau yra dirbęs JAV valstybės sekretoriaus Jameso Bakerio specialiuoju patarėju pilietybės problemų sovietmečiu ir Baltijos šalių klausimais, taip pat "Amerikos balso" ir "Laisvosios Europos" radijuje.

Pranešimus taip pat skaitys Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Seimo narys Emanuelis Zingeris, Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos universitetų istorikai.

Dovana mokykloms

E.Gudišauskienė įsitikinusi, kad šių istorinių įvykių nebepakanka paminėti iki šiol įprastais minėjimais ar koncertais, nes būtina giliau paanalizuoti tai, kas buvo, ir kokios įtakos tai turi dabarčiai bei ateičiai.

Kartu su E.Gudišauskiene konferenciją inicijavę Seimo nariai Kazys Starkevičius ir Vincė Vaidevutė Margevičienė norėtų, kad tai nebūtų vienadienis renginys.

"Ketiname visus konferencijos pranešimus sudėti į monografiją, kurią padovanotume Lietuvos mokykloms. Jaunimas turi tai žinoti. Konferencijoje kviečiami dalyvauti ir jauni žmonės, ir mokyklose dirbantys istorijos mokytojai, kurie galėtų perduoti savo mokiniams tai, ką sužinojo", – apie konferencijos iniciatorių užmojus pasakojo E.Gudišauskienė.