Iš visų mieste augančių medžių net 35 proc. sudaro kaštonai. Kai kurios Kauno gatvės, pavyzdžiui, J. Basanavičiaus ir Vydūno alėjos, Savanorių pr., K. Baršausko ar Kovo 11-osios g., yra ištisai apsodintos kaštonais. Daug šių medžių žaliuoja ir Draugystės parke. Kitose miesto vietose taip pat yra didelė paprastųjų kaštonų populiacija, todėl šie medžiai nulemia bendrą Kauno želdinių vaizdą. Tačiau pastaraisiais metais juos puola kenkėjas – kaštoninė keršoji kandelė.
Nuo 2012-tų metų mieste kaštonai nuo parazitų gelbėjami feromoninėmis gaudyklėmis. Centrinėje miesto dalyje 132 kaštonai buvo gydomi šiuo būdu ir pastebėta, kad jų būklė žymiai pagerėjo, todėl politikai pritarė Aplinkos apsaugos skyriaus siūlymui programą tęsti. Numatoma kaštonų išsaugojimui kasmet iki 2020-tų metų skirti po 25 tūkst. eurų.
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė sakė, kad feromoninės juostelės nėra vienintelė keršosios kandelės naikinimo priemonė. Šie parazitai žiemoja nukritusiuose lapuose ir pavasarį užkrečia jaunus lapus, todėl svarbu iki balandžio mėnesio juos sugrėbti ir utilizuoti aukštesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje. Specialistai pažymi, kad lapų kompostavimas yra visiškai nekenksminga parazitų šalinimo priemonė, todėl ragina ir pačius gyventojus nepalikti nukritusių kaštonų lapų ir taip apsaugoti medžių lają nuo pirmalaikio rudavimo.
R. Savickienė teigė, kad rekonstruojant gatves išpuvę paprastieji kaštonai pakeičiami rausvažiedžiais kaštonais, kurie neserga. Taip pat į senų kaštonų vietas sodinamos trijų rūšių liepos bei klevai.
Naujausi komentarai