Kaunas – pasaulio kino žemėlapyje

Kauno filmų biuro atstovai negali sau leisti daryti klaidų. Žino, kad jų šešėlis kris ne tik ant jų, bet ir ant viso miesto.

Intensyvūs metai

"Tikiuosi, bent šiek tiek žmonėms parodėme, kokia yra tiesos kaina ir koks pavojingas yra melas", – praėjusį rugsėjį atsiimdamas "Emmy" apdovanojimą už geriausią mini serialą, režisierius Johanas Renckas kreipėsi į susirinkusiuosius.

Panaši kalba nuskambėjo ir šių metų sausio pradžioje "Auksinių gaublių" ceremonijoje, kur "Černobylis" buvo įvertintas geriausiu mini serialo ar televizijos filmo kategorijoje, o jame vaidinęs aktorius Stellanas Skarsgardas – geriausiu mini serialo, serialo ar televizijos filmo antraplaniu aktoriumi.

Atsiimdami apdovanojimą ir spaudos kambaryje serialo kūrėjai tąkart dėkojo Lietuvai už šiltą priėmimą, o prie "Černobylio" dirbusiems žmonėms – už profesionalumą.

"Su Lietuvos prodiuseriais juokaujame, kad dalelė apdovanojimų priklauso ir mums", – praėjusių metų sėkme džiaugėsi Kauno filmų biuro vadovas Aurelijus Silkinis.

Kelias iki pripažinimo ir vietos pasauliniame kino žemėlapyje nebuvo lengvas. Jei nuo 1928 m., kai Kaunas ėmė rašyti savo kino istoriją, čia buvo nufilmuota apie 40 kino juostų, tai nuo 2013-ųjų, kai savo veiklą pradėjo Kauno filmų biuras, mieste vyko bemaž pusšimčio kino juostų filmavimas – "Anna Karenina", "Tarp pilkų debesų", "Džentelmenai", "Karas ir taika", "Tokijo teismas", "Vogti arklius", "Tulpės, meilė, garbė ir dviratis", "Emilija iš Laisvės alėjos" ir kiti. Visgi kokybės ženklą, anot A.Silkinio, suteikė darbas su mini serialais "Jekaterina Didžioji" ir "Černobylis".

"Mes turime geras rekomendacijas, kurios eina iš lūpų į lūpas. Visi žino, kad Kauno filmų biuras gali įvykdyti aukščiausius reikalavimus", – kalbėjo A.Silkinis.

Sunkiausia – logistika

Kauno filmų biuro vadovą, besisukantį filmavimo aikštelėse, teko matyti ne vieną kartą. Visgi tai nėra pagrindinis jo darbas.

"Čia tik uogytės, aišku, žilų plaukų tai prideda", – sunkiausia, pasak A.Silkinio, logistika.

A.Silkinis viliasi, kad šie metai Kauno filmų biurui bus nemažiau darbingi nei praėję.

Eismo stabdymas atitinkamose gatvių atkarpose, kelių užtvėrimas, žinučių platinimas žiniasklaidai ir kiti panašūs darbai užima ne vieną savaitę, kartais net ir ne vieną mėnesį, tada komandos galvoje visuomet privalo būti ir planas A, ir planas Ž. Ypač tais atvejais, kai filmuoti tenka gyvenamųjų namų kiemuose ar šalia jų esančiose gatvelėse.

"Svarbi kiekviena detalė. Tarkim, filmuojame K.Donelaičio gatvėje "Tarp pilkų debesų" naktinę sceną. Daugiabutyje privalo būti tamsu. Šviesa gali degti tik trijuose languose. Ką tai reiškia? Kad kiti gyventojai tada negali įjungti net televizoriaus. Todėl, kai kalbu apie Kauno filmų biurą, vartoju žodį "mes", o galvoje turiu ne tik pagrindinį mūsų trejetą, bet ir miesto savivaldybę, įvairias įstaigas ir, žinoma, kauniečius", – pastariesiems A.Silkinis negailėjo pagyrų.

Miestiečiai ne tik yra geranoriški ir lengvai sukalbami, bet ir labai svetingi. Neretai kino kūrėjus ir juos lydinčius asmenis pakviečia į savo namus kavos ar arbatos puodeliui.

"Nors filmavimo aikštelė yra miestas mieste, su savo virtuve, maistu ir gėrimais, stengiuosi niekada neatsakyti. Juk niekada nežinai ar neteks dar kartą grįžti į tą patį kiemą", – apie Kauno filmo biuro ir kauniečių bendradarbiavimą kalbėjo vadovas.

Visi žino, kad Kauno filmų biuras gali įvykdyti aukščiausius reikalavimus.

Parašys atsiminimų knygą

Žinoma, yra buvę nesusikalbėjimo atvejų, tačiau jie labai reti. Antai, paprašytas perstatyti automobilį į kitą vietą, už kurią sumokėjo filmavimo komanda, vienas gyventojas atsisakė tai daryti. O buto šeimininkė, kurios amsintis keturkojis trikdė "Černobylio" filmavimo darbus viename Vytauto gatvės namų, reagavo žaibiškai.

"Butas, kuriame gyveno Kurčiatovo atominės energetikos instituto direktorius Valerijus Legasovas, buvo įrengtas trečiame aukšte. Vos tik pradarydavome laiptinės duris pirmajame aukšte, už durų imdavo loti šuo. Šeimininkei žadėjome ir geriausią gyvūnų viešbutį, ir maistą", – kuriozinę situaciją prisiminė A.Silkinis.

Paprašytas papasakoti daugiau nuotykių iš filmavimo aikštelių, Kauno biuro vadovas apgailestavo negalįs to daryti. Visa, kas įvyksta filmavimo aikštelėse, jose esą ir lieka, o už gebėjimą laikytis tylos įžadų, kauniečius kino kūrėjai ypač gerbia ir vertina.

"Esame Kauno filmų biuras, todėl jei kas nors ne taip, negarbė bus užtraukta ne Kaziui ar kokiam Petrui, o visam Kaunui... Sakiau kažkada, kai sueis senatis, parašysiu savo atsiminimų knygą. Neabejoju, ji taps bestseleriu", – Kauno biuro vadovas leido suprasti, kad filmavimo metu nutinka įvairių netikėtumų, kurie verčia ne tik juoktis, bet ir verkti.

Pataikė į dešimtuką

Praėjusiais metais Kaune įgyvendinti net devyni projektai – mini serialas "Nacių iškilimas", serialas "Jaunasis Valanderis", vaidybiniai filmai "Pats sau milijonierius", "Bulvė", "Vinskis ir nematomumo dulkės", filmai "Nenubausti už žudynes", "Apleisti inžineriniai statiniai", ir "Apgavę Hitlerį: išgyvenę Holokaustą", "Šviesos jūroje".

Tuo metu filmavimo komandos savo aikšteles įrengė pačiose įvairiausiose Kauno vietose, pradedant siauromis Senamiesčio gatvelėmis, Pažaislio vienuolynu, baigiant privačių namų kiemais ir gyventojų butais.

2019-aisiais Kaune buvo nufilmuoti ne tik vaidybiniai filmai ar serialai, bet ir dokumentinės kino juostos.

"Internete turime mažai dislokacijų. Rodome tai, kuo galime pasigirti. Gavę scenarijų su pavyzdžiais siūlome iš savo paketo. Eksterjero ir interjero", – su pastarojo paieškomis, A.Silkinio teigimu, yra sunkiausia. Norėdama užčiuopti aukso gyslą, Kauno filmų biuro komanda pasitelkia ir draugų rekomendacijas, ir interneto galią, ir nekilnojamojo turto agentų pagalbą.

Tarkim, vienai "Černobylio" serijai reikėjo sovietinio buto. 99,9 proc. tokių esančių Kaune renovuoti ir paversti šiuolaikiškais. Kauno filmų biuro komandai jau buvo benusvyrančios rankos, kol netyčia neišlindo tobulas variantas Vytauto gatvėje.

Panašiai esą nutiko ir su dar vienu objektu to paties "Černobylio" filmavimui. Statinio, panašaus į Mirties tiltą, kurį žiūrovai išvydo pirmoje serijoje, paieškos esą buvo labai ilgai nesėkmingos. Išmaišius Kauną visi variantai atkrito, kol galiausiai A.Silkinis prisiminė vieną statinį Petrašiūnuose. Nusiuntus nuotraukas, jau po pusvalandžio atkeliavo atsakas – "Tinka"!

"Visos lokacijos vertinamos balais. 9 ir 10 – rojus. 7 ir 8 – gerai, gali būti erelis. Tiltas, kurį pasiūlėme, buvo įvertintas maksimaliu balu", – A.Silkinis tąkart trynė rankomis.

Dideli šiųmečiai užmojai

Paklaustas apie šiųmečius planus, Kauno filmų biuro vadovas prasitarė turįs vieną didelę svajonę. Jis labai nori sutvarkyti nuotraukų archyvą, kad šis po kelių dešimčių metų į žmones prabiltų taip, kaip dabar tai daro, regis, atsitiktinai fotoobjektyvo sustabdytos "Mano mažytė žmona", "Adomas nori būti žmogumi" ir kitų legendinių filmų akimirkos.

"Tai, kas vyksta dabar, po kelių dešimtmečių juk taip pat bus istorija", – A.Silkinis džiaugėsi, kad darbas jam suteikė neeilinę galimybę prisidėti prie šios istorijos kūrimo ir jos archyvavimo.

Tai ne vienintelis 2020-ųjų planas. Segtuve, į kurį Kauno filmų biuro vadovas dirstelėjo akies kampeliu, dar bent septyni projektai ir pasauliui gerai žinomi kino kompanijų vardai. Tiesa, nei vieno jų išpešti nepavyko.

Kino kūrėjai neaplenkė ir įspūdingų Kauno fortų.

"Kalbėti bus galima tik tada, kai viskas bus aišku 100 procentų. Tada ir vėl siuntinėsime pranešimus apie laikinus nepatogumus mieste ir stabdomą eismą, – A.Silkinis nesiėmė prognozuoti ar per 2020-uosius Kaune nufilmuoti filmai padės pasiekti išsvajotąjį šimtuką. – Na, jei ne šiemet, tai kitąmet tikrai!"



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aurelijus

Aurelijus portretas
jėga .

Artistas

Artistas portretas
Turbut dar viena siaubo filma kuria )))))

Smagu savo gimta miesta

Smagu savo gimta miesta portretas
pamatyti is kito rakurso.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių