Į apleistos teritorijos Aleksote, kur sovietmečiu veikė Mėsos kombinato valymo įrenginiai, sutvarkymą investuota apie 3,5 mln. litų savivaldybės ir ES lėšų. Dabar į šį sklypą nusitaikė privatūs asmenys, o miestas gali likti prie suskilusios geldos.

Parūpo, kai sutvarkė

Kauno savivaldybės planus buvusioje Mėsos kombinato valymo įrenginių teritorijoje statyti sporto kompleksą, technologijų parką, verslo inkubatorių ar kitą objektą, kuris tarnautų visiems kauniečiams, stabdo lyg grybas po lietaus išdygęs pilietis. Jis tvirtina esąs žemės paveldėtojas ir nori, kad būtent šis didžiulis sutvarkytas sklypas taptų jo nuosavybe.

Vytas Petrulis teisme bando įrodyti, kad savivaldybė neužtikrina jo teisės ir teisėtų interesų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į V.Petrulio iki 1940 m. turėtą žemės sklypą tuomečiame Julijanavos polivarke.

V.Petrulio atstovu pasirašantis Mindaugas Velička kovo 18-ąją kreipėsi į savivaldybę, prašydamas naikinti anksčiau priimtus miesto tarybos sprendimus, kuriais buvo nuspręsta, kad beveik 10 ha sklypas, esantis adresu: Julijanavos g. 1, turi būti skirtas visuomenės poreikiams.

Stebina tai, kad didžiulis žemės sklypas paveldėtoją ėmė dominti būtent tada, kai buvo sutvarkytas už ES ir savivaldybės lėšas. Kitas sutapimas – bandymai pakeisti savivaldybės nuomonę ir tarybos priimtus sprendimus ypač suaktyvėjo baigiantis politikų kadencijai, tiksliau, prieš paskutiniuosius šios kadencijos tarybos posėdžius. Tai nepavyko padaryti per lobizmu bandžiusius užsiimti kai kuriuos miesto tarybos narius. Dabar šį klausimą jau nagrinėja teismas.

Panaudoti milijonai

"Savivaldybė jaučiasi teisi, nes buvo priimti tarybos sprendimai, kuriais ir buvo vadovaujamasi", – sakė savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.
2010 m. rugsėjį Kauno miesto taryba buvo nusprendusi suformuoti 10 ha žemės sklypą prie buvusių statinių Julijanavos g., kur ateityje galėtų būti kuriamas sporto kompleksas.
2012 m. kovą miesto politikai pakoregavo ankstesnį sprendimą ir balsavo, kad šis žemės sklypas turi būti išsaugotas visuomenės poreikiams. Skelbta, kad pretendentų susigrąžinti žemę šioje vietoje nėra. Reikėjo keisti ir 2003 m. patvirtinto bendrojo plano sprendinius, kuriame sklypas Julijanavos g. buvo pramonės objektų teritorija.
Tokiems tarybos sprendimams bei pakeitimams neprieštaravo ir Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos. 2013 m. spalį NŽT Kauno miesto skyrius išdavė Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti.

Kaip tik 2012 m. jau buvo pradėjęs apleistos ir užterštos buvusių Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorijos tvarkymas. Darbams finansuoti buvo gauta daugiau kaip 3 mln. litų ES parama. Savivaldybė šiam projektui įgyvendinti skyrė apie 0,5 mln. litų.

Šių metų sausį už ES ir savivaldybės lėšas sutvarkytą žemę norintis susigrąžinti V.Petrulis pasiekė, kad sklypo suformavimo procedūros būtų sustabdytos. Vadinasi, laisvą valstybinę žemę, savivaldybė turėtų jam grąžinti.

Lengva ranka neatiduos

Ar savivaldybei pavyks išvengti milžiniškų finansinių nuostolių ir išsaugoti sutvarkytą teritoriją visuomenės poreikiams, D.Ratkelis kol kas nedrįsta prognozuoti.
"Motyvai dėl ES paramos ir savivaldybės panaudotų lėšų teismui yra išdėstyti, bet jeigu teismas priteis grąžinti žemę paveldėtojui, teks grąžinti. Teismo sprendimus turime gerbti ir vykdyti", – aiškino D.Ratkelis, kuris administracijos direktoriaus pareigas eis jau neilgai.

Išrinktasis meras Visvaldas Matijošaitis nusiteikęs gerokai ryžtingiau. "Savivaldybė neketina keisti sprendimų ir eiti į kompromisą. Žiūrėsime, ką nuspręs teismas. Jeigu ką, skųsime teismui ir mes", – tokios pozicijos laikosi V.Matijošaitis, susipažinęs su šia situacija. Anot jo, jeigu savivaldybė turės grąžinti daugiau kaip 3 mln. litų ES paramą ir praras savo investuotus 0,5 mln. litų, bus nedovanotina.

Trukdo ES parama

JAV gyvenančio žemės paveldėtojo V.Petrulio atstovu prisistatantis M.Velička, vadovaujantis nekilnojamuoju turtu besiverčiančiai bendrovei, mano kitaip.

"Matote, valstybė užteršė tą teritoriją, valstybė ją ir išvalė. Atėmė iš žmogaus žemę, ji buvo užteršta. Pastatė Sovietų Sąjungos Maisto perdirbimo įmonės valymo įrenginius, o paskui už valstybės pinigus išvalė. Nelabai yra net ką diskutuoti, nes čia atkurta teisybė. Valstybei galima padėkoti už tai. Laisva neužstatyta žemė turi būti grąžinta", – dėstė M.Velička.

Jis pripažino, kad nėra tikras, jog planas susigrąžinti žemę, kuri turėtų būti naudojama visuomenės poreikiams, pavyks. "Jeigu ji reikalinga visuomenės poreikiams, valstybė ir pasiliks, negrąžins jos savininkui. Ne nuo V.Petrulio, o nuo valstybės valios tai priklauso", – svarstė nekilnojamojo turto versle besisukantis vyras. Jis tikino, kad savivaldybė pati nežino, kam jai tas sklypas reikalingas, todėl ir siekia, kad tarybos sprendimas naudoti teritoriją visuomenės poreikiams būtų panaikintas.

Anot jo, bene didžiausia kliūtis susigrąžinti sutvarkytą teritoriją – tam skirta ES parama, nes ją panaudojus penkerius metus negali būti keičiama žemės paskirtis ir ji negali būti kam perleista.

M.Velička neslėpė, kad norėdamas išsiaiškinti, ar savivaldybei reikės grąžinti ES milijonus, kreipėsi ir į Aplinkos valdymo agentūrą, ir į Finansų ministeriją. "Jeigu ES paramą reikės grąžinti, V.Petruliui niekas tos žemės neatiduos. Priešingu atveju neįsivaizduoju, kodėl galėtų negrąžinti. O jeigu tos paramos nereikės grąžinti, tai miestas nieko nepraranda. Manau, kad privačiose rankose esantis sklypas bus greičiau išvystytas negu valdiškose", – aiškino M.Velička.

Tikisi pelningo sandorio?

Pasak M.Veličkos, pirmi V.Petrulio prašymai grąžinti žemę savivaldybei buvo paduoti 2012 m. "Bet buvo toks ignoravimas iš savivaldybės pusės", – pridūrė žemės paveldėtojo atstovas.

Pasiteiravus, kodėl žemės grąžinimu susirūpinta būtent tuomet, kai jau buvo pradėti sklypo išvalymo ir sutvarkymo darbai, M.Velička kiek suirzo ir bandė teisintis, kad skleidžiama klaidinga informacija, bet netrukus pasakė tiesą.

"Anksčiau pretendavo, bet ta žemė kaip ir buvo užimta. Ta teritorija atsilaisvino ir turi būti grąžinta", – kartojo žemės paveldėtojo atstovas. Jo duomenimis, A.Smetonos laikų ribos yra nustatytos – ta teritorija įeina į V.Petrulio tėvų valdytos žemės ribas.

Pasak M.Veličkos, V.Petrulio tėvai valdė apie 80 ha, ir daug žemės Aleksote jau yra grąžinta. "Turiu notarinį įgaliojimą atstovauti šiame procese. Mes sutarę nupirkti visą būsimą žemę iš jo. Tokie mūsų santykiai", – atvirai prisipažino nekilnojamuoju turtu besiverčiantis M.Velička. Sandorio sumos jis neįvardijo, bet pripažino, kad sklypo kaina turėtų būti nemaža.

"Ką paskui darysime, net negalvojome. Labiau norėtųsi ką nors ten padaryti, o ne parduoti, bet nerealu kalbėti apie tai", – savo planų, ką planuoja veiki su žeme Julijanavos g., jeigu ši būtų grąžinta savininkui, neatskleidė paveldėtojo atstovas.

Išvalė ir sutvarkė

Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorijos grunte, atlikus ekogeologinius tyrimus, aptikta pavojingų, aplinką teršiančių medžiagų: sunkiųjų metalų ir naftos produktų. ES fondo paramos lėšomis nuspręsta sutvarkyti šią teritoriją: surinkti, utilizuoti užterštą gruntą ir užpilti švarų, taip pat nugriauti kraštovaizdį bjaurojančius ir pavojų aplinkiniams keliančius statinius.

Statinių ir įrenginių betono konstrukcijos buvo suskaldytos, susmulkintas ir išvežtas betono laužas, nuo betono atskirtas ir į metalo supirktuvę išvežtas metalas, pašalintos buvusios valymo įrenginių komunikacijos, užterštas gruntas užpiltas daugiau nei 5 tūkst. kub. m švaraus grunto sluoksniu.

Taip pat iškirsti ir į biokuro katilinę Garliavoje atiduoti menkaverčiai medžiai bei krūmai. Išvežtos statybinės atliekos, išlyginta žemė, suformuoti vandens nubėgimo nuolydžiai. Projektas vykdytas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos "Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai" prioriteto įgyvendinimo priemonę "Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas".

Projektas įgyvendintas 2009 m. gruodžio 30 d. – 2012 m. liepos 31 d.