Kaunas atsisveikino su buvusiu M. K. Čiurlionio muziejaus vadovu O. Daugeliu

Bendražygių atminimas

M.K.Čiurlionio muziejus šeštadienį lankytojų nepriėmė, nes centriniuose rūmuose buvo pašarvotas O.Daugelis. Urna su O.Daugelio palaikais amžinojo poilsio atgulė prestižinėse Petrašiūnų kapinėse. Buvęs muziejaus direktorius iškeliavo liepos 19-ąją. Laidotuvėse dalyvavę muziejininko bendražygiai negailėjo šiltų prisiminimų ir tikino, kad O.Daugelis vertas didelės pagarbos, mat jam labiausiai rūpėjo muziejaus ir Lietuvos ateitis.

Šis žmogus buvo Lietuvos simbolis, pirmą kartą M.K.Čiurlionio darbus parodęs Tokijuje. Jo dėka kūrinius pamatė visas pasaulis.

„Sunkią valandą tiesiog norisi pasakyti, kad muziejų bendruomenę ištiko šokas. Ši netektis mums visiems sunkiai pakeliama, nes Osvaldas buvo didis kolega, mokytojas, patarėjas. Jis atspindėjo viską, kuo turi būti muziejininkas. Galiu drąsiai pasakyti, kad jis buvo Lietuvos muziejų veidas. Jei reikėdavo pagalbos, visi kreipdavosi į jį ir žinojo, kad procesai pradės vykti. Būdavo įdomu klausytis, kaip jis ieškodavo ir rasdavo eksponatus M.K.Čiurlionio muziejui. Jis tikrai buvo tas žmogus, kuris be galo mylėjo Lietuvą“, – atsisveikinimo kalboje minėjo Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Raimundas Balza.

VDU universiteto profesorius Alvydas Laiškonis taip pat negailėjo gerų žodžių anapilin išlydėtam O.Daugeliui. „Į paskutinę kelionę palydėjome istoriką, menotyrininką Osvaldą Daugelį. Šis žmogus buvo Lietuvos simbolis, pirmą kartą M.K.Čiurlionio darbus parodęs Tokijuje. Jo dėka kūrinius pamatė visas pasaulis. Lietuvoje nebuvo nei vieno muziejaus, nei vienos jo kolekcijos, kurios Osvaldas nebūtų tyrinėjęs. Kai su juo atsisveikinau, nežinojau, kad atsisveikinu paskutinį kartą“, – į amžinybės kelionę O.Daugelį palydėjo profesorius.

Šalies vadovų pagarba

Šalies vadovai taip pat artimiesiems išsakė užuojautas ir pažymėjo, kad Lietuva neteko ypač ryškios ir kultūriniam gyvenimui atsidavusios asmenybės.

„Tai iškili asmenybė, kurios gyvenimo kelias pasižymėjo nuosekliu užsibrėžto tikslo siekiu. Šviesaus atminimo O.Daugelio gyvenimo misija reikėtų laikyti nenuilstamą ir nuoseklų siekį M.K.Čiurlionį bei jo kūrybą pristatyti pasauliui, o kartu kryptingai ir nuolat užsienyje skleisti žinią apie Lietuvą ir jos dailės bei kultūros lobius“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.

„Netekome ryškios asmenybės, erudito, tikro savo srities profesionalo, gyvenimą paskyrusio Lietuvos dailei, jos vertingiausio paveldo išsaugojimui ir sklaidai. O.Daugelio vardas neatsiejamas nuo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ir šio kūrėjo darbų garsinimo pasaulyje. Už kultūrinių ryšių stiprinimą O.Daugelis įvertintas valstybiniais ir tarptautiniais apdovanojimais, kurie šiandien byloja, kad tai didelė netektis ne tik mūsų, bet ir kitų šalių kultūros bendruomenėms“, – sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Pėdsakas muziejaus istorijoje

Kaip rašė ELTA, O.Daugelio ir jo vadovaujamo muziejaus pastangomis nepriklausomybės pradžioje pavyko M.K.Čiurlionio kūrybą pirmą kartą išsamiai pristatyti užsienyje – Tokijuje (1992). Netrukus su dailininko kūriniais daugybė žmonių susipažino beveik visuose kontinentuose.

Jo kūryba buvo eksponuojama greta P.Mondriano, P.Klee, V.Kandinskio, V.van Gogho, rusų simbolistų kūrinių. Didžiulės retrospektyvinės parodos surengtos Kelne (1998), Paryžiuje (2000), Grenoblyje (2001), Varšuvoje (2001), Poznanėje (2001), Kopenhagoje (2007), Kijeve (2008), Vilniuje (2009), Taline (2010), Gente (2013), Rygoje (2014), Krokuvoje (2015). Būtent O.Daugelio dėka, anot muziejininkų, M.K. Čiurlionio vardas pagaliau teisėtai buvo įrašytas į Europos meno istoriją.

„Ant jo darbo stalo liko nebaigti straipsniai, ką tik įgytos ir muziejui padovanotos knygos, nespėti atsakyti laiškai, saugyklose – ruošiami kelionei į Lenkiją kūriniai parodai, kurią jis surengė, bet jau nebeišvys. Užuojautos iš viso pasaulio dar kartą primena, kiek bendraminčių jis turėjo. Kiek buvo tarnybinių pažinčių, pavirtusių artima bičiulyste. Išskirtinė jo asmenybė, sugebėjusi kiekvieną pasijusti laukiamu, leido mums visiems jaustis jo draugais“, – teigė Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus atstovai.