Kauno politikų dilema: ar verta apleistą stadioną Taikos pr. perleisti Švietimo ir mokslo ministerijai? Ši žada sutvarkyti sporto kompleksą, bet miesto vadovai baidosi slaptų užmojų ir neskuba lengva ranka atiduoti 10 ha.

Ketinimų protokolas – paskubomis

Miesto taryba jau du kartus svarstė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) prašymą perduoti valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį sovietmečiu statytą sporto kompleksą Taikos pr. 131, tačiau abu kartus klausimo svarstymas buvo atidėtas. Kauno politikams abejonių kelia ŠMM ketinimai, nors oficialiai žadama ieškoti galimybių sutvarkyti ir atnaujinti apleistą teritoriją bei statinius.

Pirmą kartą klausimo svarstymas atidėtas pasigedus aiškumo. Gruodžio pradžioje apie apleisto stadiono ir jame esančių statinių perdavimą diskutavę tarybos nariai nusprendė, kad reikėtų savivaldybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai pasirašyti ketinimų protokolą dėl tolesnių veiksmų, tačiau šį kartą tarybai pateiktas ketinimų protokolas įnešė dar daugiau sumaišties.
"Kokie objektai ten turėtų atsirasti? Kodėl taip skubama? Surašykite viską konkrečiai, diskutuokime, ir tada priimkime sprendimą", – ragino liberalas Rimantas Mikaitis.

"Atiduotume 10 ha sklypą. Ten reikėtų kokių 300 mln. litų investicijų. Šis klausimas kol kas tikrai neparuoštas ir priimti sprendimą būtų nelogiška", – pastebėjo socialdemokratas Arvydas Garbaravičius.

Klausimą tarybai pristatęs Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas pripažino, kad ketinimų protokolas buvo parengtas paskubomis, per dvi dienas, todėl formuluotės – abstrakčios.

"Ketinimų protokole turi būti surašytas visas turtas ir ką ketinama ten daryti", – įsitikinęs ir Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Deklaravo meilę Kaunui

"Širdyje esu tikras kaunietis, ir man rūpi, kas vyksta Kaune, kokios investicijos ateina", – tarybos narius bandė įtikinti švietimo ir mokslo ministro patarėjo pareigas dabar einantis Darbo partijos narys Andrius Stankevičius. Prieš tai jis dirbo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Paklaustas, ar ministerijai tinka perimti turtą panaudos teise, A.Stankevičius įvardijo: "Mes inicijuosime, kad turtas būtų perduotas mums ir būtų investuojama į sporto objektus."
Ne vienam miesto politikui kilo klausimų, ar ŠMM ketina sutvarkyti tik stadioną, ar įrengs ir lengvosios atletikos maniežą, kurį Sporto miestelyje planavo miesto valdžia.
Ministro patarėjo atsakymas, deja, aiškumo nesuteikė. "Planuojamas sporto bazės modernizavimas. Pirmoje eilėje – stadionas – o paskui derybų kelias", – nuo klausimo išsisuko A.Stankevičius.

Savivaldybė pinigų neturi

Kol kas buvusiame stadione riogso apgriuvusios tribūnos ir surūdiję treniruokliai, akis bado pakraščiuose riogsančios nereikalingos lovos, padangos, statybinės ir buitinės atliekos.
Iniciatyvą tvarkyti jau ne vienus metus akis badančią ir nenaudojančią teritoriją parodė ŠMM pavaldžios penkios profesinio mokymo įstaigos, įsikūrusios aplink buvusį stadioną.

Sovietmečiu projektuotas ir įrengtas stadionas su kitais sporto reikmėms skirtais statiniais jų poreikiams ir turėjo tarnauti.

Deja, įvairiuose tarptautiniuose ir respublikiniuose projektuose dalyvaujančios edukacinio ir kultūrinio pobūdžio renginius organizuojančios profesinio mokymo įstaigos skundžiasi, kad apleista teritorija gadina ir jų, ir miesto, ir šalies įvaizdį.

"Norime būti garantuoti, kad ten išliks sporto kompleksas. Bendrajame miesto plane ten numatytas stadionas, bet dėl aplink jį esančių teritorijų teisminiai verpetai verda", – pastebėjo A.Kupčinskas.

Miesto meras pripažįsta, kad savivaldybė neturi lėšų šiam sporto objektui sutvarkyti, tačiau savivaldybei palankiau būtų ne perduoti teritorijos nuosavybės teises, o leisti ministerijai naudotis žeme patikėjimo teise.

"Turto valstybei esame atidavę apsčiai, o kai mums prireikė patalpų Panemunės seniūnijai, sulaukėme pasiūlymo iš Turto fondo įsigyti jas aukciono būdu. Tarp valstybės institucijų turi būti abipusis supratimas ir sutarimas", – įsitikinęs A.Kupčinskas.

Bijo žemės užgrobimo

"Jeigu būtų tikras Švietimo ir mokslo ministerijos noras investuoti, reikėjo miesto tarybai pristatyti viziją, kas ten bus daroma. Mes ne prieš investicijas, bet nenorime atiduoti teritorijos nežinodami, kas ten bus padaryta", – būgštavimais dalijosi tarybos narys Simonas Kairys.

Panašios pozicijos laikosi ir miesto vicemeras Vytautas Vasilenka. "Idėja atstatyti sporto kompleksą yra ideali, bet neaišku, kas už tos idėjos slypi, todėl norime surasti saugiklius, kad ten tikrai išliktų stadionas", – sakė V.Vasilenka.

Anot jo, didžiausią rūpestį kelia ŠMM noras perimti žemę, kuri bus Kauno mieste, bet savivaldybės tada neturės jokios įtakos ten vykstantiems procesams. "Kai žemė priklausys jiems, dalis jos gali būti panaudota gal namui statyti, gal tvenkiniui kokiam išsikasti – tada teritorija jau bus sugadinta, o stadiono juk nevažiuosime statyti į Marsą", – galimas grėsmes vardijo vicemeras.

"Ministerijos noras nėra blogas, ypač kai žadama sutvarkyti apleistą teritoriją. Tik ar valstybė leis ta sporto baze naudotis miestui? Jeigu ministerija tvarkys, prioritetas tikrai bus ne savivaldybės reikmėms", – svarstė savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Kažkam sutrukdė?

Paklaustas apie galimus ministerijos ketinimus, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis tik šyptelėjo. "Meras mane informavo apie baimes, kad mes imsime ir pastatysime ten kokį nors gyvenamųjų namų kvartalą. Tos baimės visai nepagrįstos, nes Švietimo ir mokslo ministerijai pastatyti namų kvartalą būtų gana keblu – detalusis planas yra savivaldybės rankose. Gali būti, kad mes kažkam sutrukdėme tokį planą įgyvendinti", – įžvelgė ministras.

Pasak jo, savivaldybei siūloma pasirašyti dvišalę ar trišalę sutartį, kad tas plotas bus panaudotas kelių profesinių mokyklų stadionui ir kitoms sporto aikštelėms įrengti.

"Tai turėtų būti daugiau nei stadionas. Kalbėta su Kūno kultūros ir Sporto departamentu, kuris, ko gero, finansuotų lengvosios atletikos maniežo įrengimą. Stadionas būtų iš Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų. Tuo galėtų naudotis profesinės mokyklos ir Kauno kolegijos studentai", – ateities vizijas dėstė ministras.

Ne tik ministerijos rūpestis

D.Pavalkis kol kas negalėjo pasakyti, kiek lėšų ketinama investuoti į apleistą sporto kompleksą Taikos pr., tik prognozavo, kad reikės atseikėti tikrai daugiau nei 10 mln. litų. Būtent tokia suma numatoma kitąmet ŠMM pradedamoje įgyvendinti programoje. Už 10 mln. litų per trejus metus bus siūloma atnaujinti mokyklų stadionus visoje Lietuvoje.

Ministras pripažįsta, kad tokia suma gerokai per maža matant visų Lietuvos savivaldybių poreikius. Jo manymu, siekiant sutvarkyti sporto kompleksą Kaune, teks galvoti ir apie struktūrinių fondų paramą.

D.Pavalkis neatmeta galimybės derėtis su miesto savivaldybe dėl galimo jos indėlio į sporto kompleksą, kuriuo galės naudotis ne tik greta esančios profesinės mokyklos. "Jeigu infrastruktūra naudosis visuomenė, tai jau lyg ir ne vien ministerijos rūpestis. Derybų klausimas, ar savivaldybė prisidės", – sakė ministras.

Iš rankų į rankas

Sporto kompleksas Taikos pr. 131 pastatytas daugiau kaip prieš 35 metus.

Tada jis priklausė Kauno 52-ajai profesinei technikos mokyklai (dabar – Kauno taikomosios dailės mokykla).

Vėliau statinius perėmė Kauno Rapolo Čarno vidurinė profesinė technikos mokykla (dabar – Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras).

1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė stadioną Kauno miesto savivaldybei. Ši stadioną ir jam priklausančius statinius buvo išnuomojusi sporto klubui "Gintaras".

2007 m. Kauno miesto taryba nusprendė paimti "Gintaro" stadioną visuomenės poreikiams – kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti ir eksploatuoti. Šalia futbolo aikštės yra tarptautinius matmenų standartus atitinkanti beisbolo aikštelė. Prasidėjo teisminiai ginčai.

2013 m. pradėtas rengti teritorijos detalusis planas. Miesto bendrajame plane ši teritorija numatyta visuomeninės paskirties sporto objektų statybai.