Parodoje Lietuvos narystės NATO 20-mečiui paminėti – apie saugumo ir gynybos iššūkius

2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare. Tą pačią dieną Šiauliuose nusileidę Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“ pradėjo vykdyti NATO oro policijos misiją.

Prie ES Lietuva prisijungė 2004 m. gegužės 1 d. Ant lietuviškų pasų atsirado užrašas „Europos Sąjunga“.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidarytoje parodoje „Kartu mes esame stiprūs“ – ne tik Lietuvos kelias NATO aljanse nuo 2004-ųjų, o ir tai, ką Lietuva turėjo nuveikti tam, kad būtų priimta į NATO.

Mes esame tokie nariai, kurie jau ne tik mokosi, bet kurie kviečiami mokyti.

„Mes esame tokie nariai, kurie jau ne tik mokosi, bet kurie kviečiami mokyti. Procedūriškai per tuos 20 metų padarėme labai daug. Ši paroda yra istorijos seka. Iš prašančių tapome duodančiais, siūlančiais patirtį, žinias“, – parodos atidarymo dalyvius sveikino parodos globėjas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas – brigados generolas Artūras Radvilas.

Anot A. Radvilo, pasiekėme kokybinį lygį, prilygstantį NATO senbuvėms šalims ir itin gerai vertinamą NATO ekspertų. Nuo 2004 m. žengėme tvirtus žingsnius į naują perspektyvą, lydimi atsakomybės patiems bei kartu su sąjungininkais priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl nacionalinio ir kolektyvinio saugumo užtikrinimo.

Šiandien daugiau nei 30 sąjungininkų ir partnerių yra suinteresuoti Lietuvos politiniu ir ekonominiu stabilumu bei geopolitiniu saugumu, o Lietuva kartu su sąjungininkais ir partneriais prisideda prie šių itin svarbių euroatlantinės erdvės tikslų įgyvendinimo.

Narystė NATO ir ES iš esmės pakeitė šimtmečius Lietuvos likimą lėmusias istorines bei geopolitines sąlygas ir tapo mūsų saugumo, stabilumo, tvaraus vystymosi sėkmės istorija.

Simono Baltušio nuotr.

Atidarymo proga saugumo bei gynybos iššūkiai buvo aptarti su Lietuvos vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite ir krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.

Pokalbį-diskusiją „Saugumas, gynyba ir nauja geopolitinė realybė: kaip esame pasirengę?“ moderavęs žurnalistas Gražvydas Muižys pradėjo klausimu: kaip valstybė pasiruošusi apsaugoti visuomenę?

„Daugiau nei 30 metų į civilinę saugą neinvestavome, nesitikėjome, kad mums tai bus svarbu, – pradėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. – Nepriklausomybės pradžioje dirbo apie 1000 civilinės saugos pareigūnų, šiandien – 100. Priedangų tinklo Lietuvoje nebuvo. Buvo kolektyvinės apsaugos vietos, bet jos buvo visiškai netinkamos esant oro pavojui.“

Politikai spekuliuoja visuomenės nežinojimu.

Ministrė pabrėžė, kad per 1,5 metų buvo sukurtas priedangų tinklas, pažymėti 3300 tam tinkamų objektų, kuriuose miestuose prieglobstį rastų 60 proc. gyventojų, rajonuose – 40 proc.

Kol kas šiuos skaičius pasiekusios tik dvylika šalies savivaldybių. Kaunas nėra tarp sėkmingai ieškančių priedangų savivaldybių. Tik 32 proc. kauniečių miesto rūpesčiu turėtų prieglobstį.

„Visi turi įsisąmoninti, kaip tai svarbu, ir patys ieškoti tinkamų objektų. Savivaldybėse pradėjo dirbti parengties specialistai. 56 savivaldybės tokius jau turi. Šio pareigūno darbas – rūpintis priedangų tinklo plėtra“, – A. Bilotaitė taip pat priminė Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainę LT72.lt, kurioje galima sužinoti, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu.

„Ką daryti? – G. Muižio klausimą apie dieną X pasišovė atsakyti krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. – Dirbti savo darbą. Vaikai, seneliai turėtų vadovautis oficialiais nurodymais. Yra evakuaciniai planai. Išankstiniai patarimai atrodytų nerimtai, nes nežinome, kaip viskas vyks.“

Krašto apsaugos ministras pabrėžė neabejojantis, kad NATO organizacija suveiktų ir atsakas agresoriui vyktų nedelsiant.

„Esmė – savų pajėgumų vystymas. Turime žmonėms konstatuoti realią situaciją. Politikai spekuliuoja visuomenės nežinojimu“, – apie žiniasklaidos apdainuojamus skirtingus politikų saugumo vertinimus pasisakė ministras.

Simono Baltušio nuotr.

2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos (ES), Dainų šventės, diplomatų Lozoraičių metais.

NATO ir ES metais 2024-ieji paskelbti siekiant pažymėti Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir Europos Sąjungą 20-metį, o Dainų šventės metais – minint šios tradicijos 100-metį.

Diplomatų Lozoraičių metais 2024-ieji paskelbti pažymint trijų vienos giminės diplomatų – užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio vyresniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone Stasio Lozoraičio jaunesniojo bei Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio – sukaktis.