Karantino pakoreguotos kauniečių Velykos – ramios ir saulėtos

Velykos neatsiejamos nuo giminės susibūrimų, tad karantinas pakoregavo ir šios šventės tradicijas. Panašu, kad tradicinius šeimos susitikimus pakeitė pasivaikščiojimai mieste ar gamtoje.

Šventė – po darbo

Senamiestyje traukos vieta sekmadienio rytą buvo tapusi Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, tačiau Rotušės aikštėje – vos vienas kitas žmogus. Kiek daugiau gyvybės – vaikų žaidimo aikštelėje prie Kauno pilies, Laisvės alėjoje. Rytas saulėtas, bet vėsokas. Laukia dar dvi išeiginės dienos, tad kam anksti keltis?

Sutikti žmonės nestokojo geros nuotaikos ir buvo pilni optimizmo.

„Velykos man dar neprasidėjo“, – šyptelėjo prie katedros saldžiais kepiniais prekiavusi mergina. Darbą ji pradėjo labai anksti. „Paprekiaujam ir po Mišių važiuojam švęsti. Vėlyvos Velykos. Turim pasiruošę margučių. Laukiam, kol baigsim dirbti“, – sakė Diana.

Dažydama kiaušinius nepabijojo eksperimentuoti. „Į skutimosi putas reikia įmaišyti dažų, kiaušinį įvolioti į tas putas ir palikti. Nuvalius putas rezultatas – labai gražus. Pasiteisino“, – džiaugėsi kaunietė.

Sekmadienį po šventinių pietų su šeima ji dar pasivaikščios po miestą. „Pirmadienį tiesiog ilsėsiuos. Nereikia į darbą, nieko neplanuoju“, – vis pasitaisydama veido kaukę kalbėjo pašnekovė, neslėpusi, kad karantinas į jos gyvenimą atnešė daug monotonijos. „Darbas-namai ir nebent išeiti pasivaikščioti“, – sakė Diana.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Margino visa šeima

Vaitkaičių šeimą sutikome Rotušės aikštėje, kur jie užsuko nusifotografuoti prie velykinės miesto dekoracijos. Šventinį sekmadienio rytą namuose pirmieji sukilo mažieji. Vaikai ieškojo velykinio kiškučio paliktų dovanėlių. Kiaušinių marginimu užsiėmė, stengėsi visa šeima šeštadienį.

Keli metodai nepavyko, gražiausias rezultatas – pagal mamos receptą su svogūnų lukštais. Kai jau viskas buvo baigta, per vieną laidą išgirdo patarimą, kad pavirus druskingame vandenyje, kiaušiniai bus stipresni. Vėl prie darbo. Išvirė kelis papildomus margučius su druska. Ar tikrai šie kiaušiniai stipresni? „Dar nebandėm. Grįšim namo, išbandysim“, – kalbėjo kaunietis, žiūrėdamas į telefono ekraną, kaip pavyko šeimyniniai kadrai.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Pora sakė, kad karantinas jų labai nenukankino. Jo beveik nejaučia. „Svarbu, kad vaikų darželis veiktų“, – pastebėjo vyras. Jo darbo pobūdis toks, negalėtų dirbti per nuotolį.

Kokios nuotaikos šventinį rytą? Karantinas, Jolantos nuomone, negali sugriauti velykinio džiaugsmo. Atvirkščiai. Apribojimai, išbandymai priverčia sustoti, apmąstyti vertybes, susidėlioti prioritetus, giliau pažvelgti į šventės prasmę, reikšmę.

Čia pat moteris prasitarė, kad karantinas jos mamą paskatino apsispręsti grįžti iš emigracijos, kur praleido beveik dvidešimt metų. Dėl apribojimų jau metus nesimatė, tad labai laukia, kai galės susitikti.

Dėlioja atostogų planus

Jolantos ir Emilio šeima po truputį dėliojasi vasaros atostogų planus – Lietuvoje, Latvijoje ar Lenkijoje. Ten atostogavo pastaruosius kelerius metus. Kelionės nuosavu automobiliu pas kaimynus labai patogios, kol vaikai nedidukai, be to, kartu gali keliauti ir augintinis amsius.

Panašiai svarsto ir Vienybės aikštėje Velykų sekmadienį leidusi kita kauniečių šeima. Tiesa, gali būti, kad jų kelionę į Estiją pas studijų laikų draugę, teks nukelti, nes šioje šalyje kol kas labai prasta epidemiologinė situacija. Atsarginis variantas – lietuviškas pajūris, ežerai, kaimas, baidarės.

Ernestai ir Arūnui dar nereikia sukti galvos, kuo vaikus užimti per jų mokyklines atostogas, kurios daugumai prasideda iškart po Velykų. Atžalos – dar darželinio amžiaus.

Vaikams išpyškinus, ką atnešė Velykienė, kuri lengvai ir šiemet įveikė karantinines užkardas, mama pasidžiaugė laimėjusi kiaušinių daužytuves. Juos šiemet dažyti bandė tradiciškai su svogūnų lukštais, o taip pat ir vyne. Rezultatas – tikrai deimantais tviskantys margučiai.

Dukrytė aikštę raižė paspirtuku, o sūnus dviračiu suko ratus.  „Iš tikro tikėjausi aplankyti Karo muziejų. Buvęs tik prieš dešimt ar penkiolika metų. Internete žiūrėjau, kad sekmadieniais dirba. Beje, ir aikštėje po jos remonto esu pirmą kartą, vis neprisiruošdavome“, – sakė Arūnas. Visi pasukome  Vytauto Didžiojo karo muziejaus įėjimo link. Deja, durys buvo užrakintos. Pasitiko atsiprašymas, kad ir lankytojai bus laukiami nuo antradienio.

Ar šeimyna jaučia velykinę viltį, kad gyvenimas grįš į savas buvusias vėžes? „Vilties nebuvome praradę“, – ramiai komentavo energetikos specialistas. Pesimizmas nebuvo pagavęs, antrino sutuoktinė. „Suvaržymai yra, bet nei uždarymai, nei kaukės mums nesukelia labai didelio diskomforto“, – sakė moteris.

Švenčia ne visi

Prie Kauno pilies sutiktas Vadimas Samochvastovas su šeima leido ne šventinį, o eilinį sekmadienį. Jie – stačiatikiai, tad Velykas švęs vėliau nei krikščionys – gegužės 2 d.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Vyras sakė, kad bendra šventinė atmosfera vis tik įtraukia – švenčia kaimynai, kiti žmonės – tad iš dalies jiems per metus būna tarsi dvejos Velykos. „Tradicijos panašios kaip ir pas jus. Eisime į bažnyčią, kiaušinius dažysime ir ridensime, tik vėliau“, – sakė kaunietis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

O, aš,

O, aš, portretas
noru ivaryt, jeigu pasiseks?..

Cianidai,

Cianidai, portretas
po švenčiu ilgokai paguėjai, kelkis, reik myžt....

Cianidas

Cianidas portretas
Ne karantino pakoreguotos sventes, o bukagalviu "valdzioje".
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių