Kaip sutramdyti? Pyktis nutaikytas ir į Lietuvos rusus

Nuotaikos Kaune

Kaune veikia ne viena rusų bendruomenė, kuri ne kartą organizavo įvarius renginius, kvietė iš arčiau susipažinti su rusų kultūra. Dabar kai kurie Lietuvos pilietybę turintys rusų tautybės žmonės pripažįsta, kad jaučia nerimą dėl visuomenės reakcijų.

Kauno įvairių tautų kultūrų centras vienija keturias rusų bendruomenes, dar kelios veikia savarankiškai. Centro vadovė Eglė Rušinskaitė pripažino, kad, Rusijai paskelbus karą Ukrainai, su bendruomenių lyderiais aptarė, kad ir Lietuvoje gyvenančių rusų atžvilgiu gali pasipilti neapykantos ar įžeidinėjimų, esą, jie pradėjo karą. Tačiau dauguma šalyje gyvenančių rusų tautybės žmonių turi Lietuvos pilietybę, tad yra visaverčiai mūsų piliečiai ir skaudžiai išgyvena tai, kas vyksta Ukrainoje.

Kauno įvairių tautų kultūrų centras pasiūlė ir savo pagalbą, kad rusų bendruomenių organizacijos mieste galėtų toliau saugiai veikti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Tas vyraujančias nuotaikas prieš rusus galima stebėti viešojoje erdvėje, komentaruose, kai kuriuose pasisakymuose. Iš bendruomenių neturime žinių, kad žmonės būtų nukentėję tiesiogiai, patyrę kokį nors žodinį ar fizinį smurtą, tačiau jaučiamas tikrai didelis spaudimas. Kai buvau susitikusi su bendruomenių atstovais, jie tikrai išreiškė nerimą, kaip viskas bus toliau. Yra informacijos, kad ir vaikai mokyklose gali patirti patyčių. Situacija iš tiesų yra įtempta“, – Kaune gyvenančių rusų nuotaikas perteikė E.Rušinskaitė.

Kauno įvairių tautų kultūrų centras pasiūlė ir savo pagalbą, kad rusų bendruomenių organizacijos mieste galėtų toliau saugiai veikti.

„Nuotaikos nerimastingos, nes neaišku, ar kiekvienas rusų bendruomenės narys ko nors asmeniškai nepatirs. Žmonės nerimauja tiek dėl savęs, tiek dėl asmeninio turto. Daug neaiškumų dėl veiklos, nes dauguma renginių atšaukiami. Nežinia, kiek bus leista tęsti veiklą net ir toms bendruomenėms, kurios Lietuvoje veikia jau ilgą laiką“, – pasakojo centro vadovė.

Kaune veikia ir baltarusių bendruomenės, bet jos centrui nepriklauso, todėl pašnekovė negalėjo pasakyti, kokios nuotaikos vyrauja ten.

Pasak Kauno įvairių tautų centro vadovės, ukrainiečius taip pat kamuoja nerimas. Šiuo metu ukrainiečiai visomis išgalėmis stengiasi padėti tautiečiams, organizuoja paramos rinkimą.

Lietuvoje gyvenantys rusai turi sąlygas puoselėti savo kultūrą ir likti aktyviais šalies piliečiais. (V. Skaraičio/BNS nuotr.)

„Kaune turime dvi ukrainiečių bendruomenes, kurios dabar ieško pagalbos atvykstantiems iš Ukrainos. Dalį atvykėlių ukrainiečiai siunčia į mūsų centrą. Šiuo metu bendradarbiaujame ir su įvairiomis organizacijomis, organizuosime užsiėmimus vaikams, terapijas ir kitokią pagalbą, kurios prireiks atvykstantiems iš Ukrainos“, – teigė E.Rušinskaitė.

Tas vyraujančias nuotaikas prieš rusus galima stebėti viešojoje erdvėje, komentaruose, kai kuriuose pasisakymuose.

Centro vadovė nurodė, kad atšaukiami šventiniai renginiai, nes jie nesuderinami su karo nuotaikomis. Vis dėlto rusų bendruomenės, kurios buvo gavusios paramą iš Tautinių mažumų departamento, veiklą tęs ir rengs kultūrinius projektus.

„Būtina pažymėti, kad dauguma žmonių iš tautinių mažumų yra Lietuvos piliečiai. Ne viena karta jų čia gyvena. Organizacijos taip pat lietuviškos, niekaip nesusijusios nei su sovietine, nei su dabartine Rusijos valdžia. Yra ir asmeninių iniciatyvų iš rusų, kad jie priims pas save gyventi iš Ukrainos bėgančias šeimas“, – pabrėžė E.Rušinskaitė.

Nuomonės išsiskiria

Dienraščio kalbinti Kaune gyvenantys rusai turėjo skirtingą nuomonę apie visuomenės nuotaikas. Vieni pripažino, kad emocinių išsišokimų pasitaiko, kiti nejautė jokio papildomo spaudimo.

Prisistatyti nepanorusi rusė tikino, kad bendruomenę, kuriai ji priklauso, sudaro dauguma rusų, jau seniai turinčių Lietuvos pilietybę. Tačiau net ir jie yra sulaukę neigiamų replikų.

„Tikrai pasitaiko, kai sako, kad mes karą pradėjome. Bet su Putinu mes jau seniai nieko bendro neturime. Esame Lietuvos piliečiai, nepritariame karui“, – kalbėjo moteris. Ji užsiminė, kad iki karo paskelbimo Ukrainai patyčių tautiniu pagrindu nelabai ir buvo, bet pastarosiomis dienomis pasitaiko piktų replikų.

Kauno rusų kultūros centro „Mokslas – šviesa“ vadovė Tatjana Vilčinskienė laikėsi visai kitokios nuomonės ir pažymėjo, kad neigiamų visuomenės reakcijų jos vadovaujama rusų bendruomenė nepatyrė.

„Mūsų bendruomenės žmonės dirba mokyklose, nemažai pensininkų. Mes esame Lietuvos piliečiai, ne kokie emigrantai. Ramiai tarpusavyje kalbame ir pandemiją pergyvenome kartu. Kiekvienas savo nuomonę turi, bet mes nesikišame į politiką. Mūsų įstatuose taip pat parašyta, kad mes užsiimame švietimu, kultūra, tad kai susirenkame į kokią parodą, apie politiką nekalbame“, – komentavo T.Vilčinskienė. Moteris patvirtino, kad dalis renginių bus atšaukta arba perkelti vėlesniam laikui.

Mokykloje – ramu

Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje mokosi tiek rusų, tiek lietuvių vaikai. Tačiau švietimo įstaigos administracija nurodė, kad patyčių tautiniu pagrindu nėra ir rusų vaikai nepatiria jokio spaudimo dėl karo Ukrainoje.

„Galiu prie širdies ranką pridėjusi pasakyti, kad nėra patyčių ar kažkokių replikų rusų vaikams. Pas mus yra klasių, kur mokoma lietuvių kalba, bet yra ir rusų kalba. Tikrai nėra jokių pykčių ar incidentų. Visi kartu gražiai bendraujame, nėra jokios priešpriešos“, – kalbėjo Kauno A.Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rimantė Ruzgienė.

Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje mokosi įvairių tautybių vaikai, tačiau tautinės nesantaikos pavyksta išvengti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Ji tikino, kad ir tarp kolegų pedagogų yra rusakalbių, tačiau ir tarp mokytojų nėra jokių karo Ukrainoje sukeltų įtampų. „Kauno diena“ pasiteiravo, ar mokykloje vaikams iš viso kalbama apie Rusijos pradėtą karą.

„Stengiamės tos temos neliesti, nes tikrai turime nemažai rusakalbių žmonių. Nenorime eskaluoti temos ir paliekame ją aptarti namuose, dirbame pagal pamokų temas. Mes manome, kad reikia išlaukti tą sunkų momentą ir dabar per daug neaudrinti vaikų. Kai buvo visuotinė Ukrainos istorijos pamoka, kai kurios klasės norėjo pamatyti, bet tikrai ne visoms rodėme“, – komentavo gimnazijos atstovė.

R.Ruzgienė nurodė, kad šiuo metu gimnazijoje mokosi ir iš Afganistano atvykę vaikai, tad daugiakultūrė aplinka padeda vaikams mokytis tolerancijos ir išvengti patyčių, susijusių su tautiniu identitetu.

Rimantė Ruzgienė/Asmeninio arch. nuotr.

Nepasiduoti kiršinimui

Lietuvos valdžia taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pasitaiko atvejų, kai į Lietuvos rusus ar baltarusius skrieja nepagrįsti kaltinimai dėl karo. Šalies vadovai ragina netoleruoti patyčių, užgauliojimų prieš Lietuvos piliečius ir taip nekurti preteksto nedraugiškoms šalims, esą, ir pas mus engiami rusakalbiai.

„Lietuvoje gyvenantys rusų ar baltarusių tautybės žmonės yra mūsų krašto patriotai, kaip ir mes visi remia Ukrainą, dalyvauja pilietinėse iniciatyvose ir prisideda kuo gali. Nesinorėtų matyti priekaištų mūsų bendrapiliečiams, bandant jiems priskirti V.Putino ir A.Lukašenkos nusikaltimų krūvį vien dėl jų tautybės. Tam reikia visomis išgalėmis užkirsti kelią. Labai prašyčiau, kad šios temos netaptų papildomu penu Rusijos ir Baltarusijos propagandai, nes tai būtų absoliutus melas“, – pabrėžė premjerė Ingrida Šimonytė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat pažymėjo, kad Lietuvos piliečiai neturėtų būti skirstomi pagal savo kilmę ar tautybę, todėl, jos nuomone, kiekvieno šalies gyventojo pareiga yra užtikrinti, kad replikos ar kaltinimai kilmės pagrindu būtų sustabdyti.

„Jeigu yra kažkokių požymių ar konkrečių atvejų, kad Lietuvos rusai, baltarusiai patiria išpuolių ar kažkokių replikų, manau, kad kiekvieno žmogaus moralinė atsakomybė yra tiesiog užkirsti kelią tokiems dalykams, sudrausminti, kalbėtis su vaikais mokyklose, darželiuose“, – LRT radijui sakė V.Čmilytė-Nielsen.

ELTA skelbė, kad tautinių mažumų tema pasisakė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Ji kreipėsi į visų šalies mokyklų bendruomenes, ragindama nepasiduoti kiršinimui ir nesantaikai, išlaikyti pagarbius santykius.

„Esame kupini emocijų, jas išgyvena ir suaugusieji, ir vaikai. Tai suprantama. Tačiau labai svarbu jų nenukreipti priešų savo kieme, mokykloje, klasėje paieškoms ir nekurti žodžių ir jausmų karo bendruomenių viduje. Neretai mūsų bendruomenės daugiatautės. Svarbu suprasti ir garsiai pasakyti, kad Rusijos karas su Ukraina yra V.Putino karas. Mūsų kaimynai, kolegos ir bendraklasiai, kad ir kokios tautybės jie būtų – nekalti dėl agresoriaus veiksmų. Rusų kalba taip pat niekuo dėta, jos nereikia trinti iš mokyklų programų. Jokiu būdu nepasiduokime kiršinimui ir nesantaikai. Daug šimtmečių Lietuvoje sugyvena skirtingos tautos, kartu perėjome daug išmėginimų – neklupkime dabar, išlikime vieningi“, – sakė ministrė J.Šiugždinienė.

Mūsų ginklas – orumas

„Karas verčia daugelį iš mūsų nerimauti. Nerimaujame dėl savo draugų, giminaičių Ukrainoje, apskritai, dėl Ukrainos ir Europos likimo. Tokiu metu kai kurie išlieja savo pyktį ant rusų kalba kalbančių žmonių. Šis kelias veda į akligatvį, nors galime judėti į savo įvairovės puoselėjimą“, – sako Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Pastarosiomis dienomis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė nemažai skambučių ir klausimų socialiniuose tinkluose iš rusakalbių Lietuvos gyventojų ar jų artimųjų.

„Tėvai skambina, kad papasakotų, su kokiais užgauliojimais jų vaikai susiduria mokykloje. Skambinantieji klausia, kaip galima užkirsti kelią tokiam elgesiui. Įvairiose darbovietėse rusakalbiai darbuotojai išgirsta užgauliojimų ir patyčių. Viešajame transporte ir parduotuvėse rusiškai kalbantys asmenys sulaukia raginimų „nešdintis iš šalies“ ar net grasinimų fiziškai susidoroti, pasirodo iniciatyvų neva neaptarnauti asmenų, kurie yra Rusijos piliečiai. Nemažai įtampos galima pastebėti ir socialiniuose tinkluose. Ši tendencija kelia nerimą, bet sykiu verčia pamąstyti, kad galime elgtis kitaip. Pastarųjų dienų reakcijos iš skirtingų mokyklų, organizacijų, valdžios institucijų rodo, kad tikrai galime“, – pasakoja B.Sabatauskaitė.

Birutė Sabatauskaitė/Asmeninio arch. nuotr.

Jos manymu, jei nesusivoksime, jeigu leisime tokiai neapykantai būti mūsų visuomenėje, tai gali virsti į diskriminacijos ar net smurto atvejus, į didelį visuomenės supriešinimą.

B.Sabatauskaitė primena, kad Lietuvoje gyvena daug rusiškai kalbančių žmonių. Rusiškai kalbantys asmenys – tai žmonės, gimę ir užaugę čia, jie yra Lietuvos gyventojai – rusai, ukrainiečiai, baltarusiai ar kiti. Taip pat ir tie, kurie į Lietuvą atvyko dirbti arba dėl to, kad savo gimtosiose šalyse buvo nesaugūs ar persekiojami.

„Per pastaruosius keletą metų apsigyveno nemažai politinių pabėgėlių, žurnalistų, dėstytojų iš Rusijos ar Baltarusijos, kurie dėl savo įsitikinimų, veiklos negalėjo likti savo gimtinėse. Jie gyvena šalia mūsų jau ne vienus metus, čia dirba, vaikšto į parduotuves ir dabar jiems tenka susidurti su atvejais, kai dėl pilietybės atsisakoma juos aptarnauti. Daugybė rusiškai kalbančių žmonių surado mūsų šalyje saugumą, o dabar mes iš jų tą saugumą atimame“, – sako kontrolierė.

Daugybė rusiškai kalbančių žmonių surado mūsų šalyje saugumą, o dabar mes iš jų tą saugumą atimame.

Kviesdama prisiminti ilgametį taikų Lietuvoje gyvenančių skirtingų tautų sambūvį ji priminė: demokratija, laisvė būti, pagarba įvairovei – tai nepriklausomų valstybių konstantos. „Net ir reikšdami nepritarimą Rusijos agresijai prieš Ukrainą, palaikydami visą pilietinę visuomenę, mes galime nerašyti neapykantą skatinančių komentarų", – ragina B.Sabatauskaitė. Taip pat ji kviečia ugdymo įstaigas ir tėvus inicijuoti pokalbius su vaikais, aptarti, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą nesusijusi su rusakalbiais Lietuvos gyventojais, tuo labiau vaikais.

„Į Lietuvą šiuo metu atvyksta nemažai ukrainiečių, mes turime suprasti, kad atvykstantys iš Ukrainos asmenys yra įvairių tapatybių, tautybių, skirtingos odos spalvos, lytinės orientacijos, gali turėti negalią, ir į jų skirtingus poreikius turėsime atsižvelgti. Negalime vertinti jų tik pagal vartojamą kalbą. Mūsų pareiga yra užtikrinti jiems saugią aplinką“, – sako B.Sabatauskaitė.

Kontrolierės nuomone, neabejotinai bus iš Rusijos bėgančių ir politinio prieglobsčio prašančių žmonių. Todėl jiems ir joms bus reikalinga saugi erdvė tęsti savo darbus iš mūsų šalies. Ji ragina nesieti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinių veiksmų su kiekvienu rusiškai kalbančiu žmogumi, gyvenančiu mūsų šalyje ar čia atvykusiu.

Baudžiamasis kodeksas numato

170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę

1. Tas, kas, turėdamas tikslą platinti, gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.