1990-ųjų kovo 11-ąją tapome laisvi, ir Kaunas pradėjo versti naują gyvenimo puslapį. Per 24-erius atkurtos nepriklausomybės metus miesto veidas gerokai pasikeitė, nors kartais kasdienybė trukdo pastebėti tuos pokyčius: rekonstruotus tiltas, platesnes gatves, naujus pastatus ar prekybos ir laisvalaikio centrus.

"Miestas – kaip vaikas: kiek į jį įdėsi, tiek paskui sugrįš jam užaugus. Jeigu neinvestuoji, nieko ir negali tikėtis", – peržvelgęs atkurtos nepriklausomybės metų statybas Kaune pastebi savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Pasak jo, pasklidusi žinia apie planuojamas injekcijas į infrastruktūrą labiausiai išjudina verslininkus ir eilinius miesto gyventojus. "Jei savivaldybė sutvarko gatvę, pastato didesnį statinį – tai tarsi ženklas kitiems procesams pajudėti. Todėl labai svarbu nuosekliai įgyvendinti tai, kas užsibrėžta Bendrajame miesto plane", – įsitikinęs N.Valatkevičius.

Anot jo, nuo 1990-ųjų kai kurie metai Kaune buvo itin turtingi naujų projektų ir statinių. Būta ir tuštokų laikotarpių, išlikusių kauniečių atmintyje kaip praradimų metai. "Pokyčius mieste geriausiai pastebi tie, kurie daugiau kaip dešimtmetį nebuvo Kaune. Jiems šie pokyčiai tikrai daro įspūdį. Mes, kasdien čia vaikščiodami ir važinėdami, nebepastebime, kad gerėja susisiekimas, kyla nauji, keičiasi seni pastatai", – sako vyriausiasis miesto architektas.

1990 m.

Lietuvos ekonominė blokada neleido Kaunui atsitiesti, nors jau kvėpavome laisvės oru. Laisvės ir Žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklus Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje sujungė žymių tautos žmonių biustų alėja. Paminklų-biustų atstatymo projektus parengė architektas Algimantas Sprindys, jų granitiniuose postamentuose ornamentus ir tekstus iškalė skulptorius Zigmas Survila.

1990 m. lapkričio 23 d. perlaidoti Nežinomo kareivio palaikai, atgabenti iš Giedraičių (Molėtų r.). Rekonstruota ir sodelio teritorija (nuotr.) – įrengti inžineriniai tinklai, granito plokštėmis iškloti takai, įrengti gėlynai. Pagrindinių takų sankryžos viduryje įbetonuota bronzinė plokštė su įrašu: "Visi šio sodelio paminklai buvo nugriauti stalinizmui siautėjant. Lietuvos žmonių valia ir lėšomis jie atstatyti 1988–1990 metais".

Laisvės al. prie savivaldybės pastato iškilo paminklas Vytautui Didžiajam, prieš tai stovėjęs Panemunėje.

Prie VI forto, vietoj ant pjedestalo stovėjusio tanko "Josif Stalin" pastatytas medinis kryžius, davęs pradžią Kryžių kalneliui.

1991 m.

Tai metai, prasidėję kruvinaisiais Sausio 13-osios įvykiais, kai Kaunas tapo pagrindiniu šalies ruporu į žmones ir pasaulį. Tikrai ne statybos, ne gatvių ir šaligatvių būklė tuomet rūpėjo kauniečiams ir visai Lietuvai.

1992 m.

Sobore vėl sugaudė varpai – sovietmečiu Dailės muziejaus vitražo ir skulptūrų galerija paversta bažnyčia vėl tapo maldos namais. Netrukus pradėta ir bažnyčios renovacija.
Į Dainų slėnį iš Sporto g. atkelta skulptūra, vaizduojanti tris šokėjas (skulptorė Dalia Palukaitienė), tačiau tais pačiais metais Dainų slėnis buvo privatizuotas.

1993 m.

Kaunas, kaip ir visa Lietuva, laukė popiežiaus Jono Pauliaus II. Sutvarkytas Santakos parkas, nes čia Šventasis Tėvas aukojo šv. Mišias.

Nepriklausomybė suteikė galimybę įamžinti įvykius, kurie sovietmečiu buvo tapę tabu, tad Ąžuolyne atidengtas paminklas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui atminti.
Jonavos g. atidaryta pirmoji statybos ir ūkinių prekių parduotuvė "Senukai".

1994 m.

Prestižiniame privačių namų rajone, šalia senojo Ąžuolyno, įsikūrė pirmasis privatus šeiminis viešbutis Kaune "Perkūno namai".

Po truputį pradėjo krutėti privačių namų statybos.

1995 m.

Sovietinių daugiabučių pašonėje išdygo Palaimintojo Jurgio Matulaičio namai-vienuolynas Eiguliuose. Čia įsikūrė Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo seserys. Pasak N.Valatkevičiaus, tuomet šio statinio atsiradimas buvo svarbus įvykis.

1996 m.

Kaunas toliau stengėsi atiduoti savotišką duoklę tiems, kurie buvo pamiršti ir kurie prisidėjo prie Lietuvos laisvės. Kiemelyje prie Istorinės prezidentūros pastatytos skulptūros Antanui Smetonai (skulptorius Alfonsas Vaura), Aleksandrui Stulginskiui (skulptorius Vytautas Narutis) ir Kaziui Griniui (skulptorius Stasys Žirgulis) atminti.

Prie Vytauto Didžiojo universiteto rektorato rūmų K.Donelaičio g. atidengtas paminklas Stasiui Lozoraičiui.

1997 m.

Du modernūs daugiabučiai Archyvo g. ir Tvirtovės al. sankryžoje (nuotr.) gali būti vadinami savotiškais ledlaužiais. Tuo metu mieste nevyko jokios statybos.

N.Valatkevičius gerai pamena, kaip reikėjo raginti tarybos narius pritarti šios teritorijos detaliajam planui ir leisti pradėti statybas, kad pagaliau mieste iškiltų statybiniai kranai, apie kuriuos visi jau buvo pamiršę.

1998 m.

Šie metai pažymėti pirmojo stiklinio pastato įžengimu į Laisvės al. – duris atvėrė telekomunikacijų bendrovės "Omnitel" atstovybė Kaune (architektas Aidas Rimša ir kt.).

1999 m.

Metų statiniu neabejotinai laikytinas viešbutis "Kaunas" (nuotr.). Pagal architekto Virginijaus Juozaičio projektą renovuotas pastatas Laisvės al. vadintinas žingsniu į priekį atnaujinant miesto veidą.

2000 m.

Kaunas išgyveno savotišką krizę – Nuolatinei statybos komisijai architektai nepristatė nė vieno darbo, nesuderintas nė vienas statybų objektas. Bene ryškiausiai suspindo Kotryniečių seserų vienuolynas Šilainiuose (architektai Dalia Paulauskienė ir Eugenijus Miliūnas).

Planuota vienuolyną statyti su didžiuliais kupolais, netgi didesniais negu Florencijoje, tačiau, pasak N.Valatkevičiaus, tuometis kardinolas Vincentas Sladkevičius labai taktiškai nuramino architektų užmojus, pasakęs, kad Kaunui ir Šilainiams tai nelabai tinka.

Reikėjo raginti verslininkus ir architektus kaip nors judinti ir gaivinti viešąsias erdves, kurti lauko kavines. Tai neabejotinai davė rezultatų, nes praėjus dešimtmečiui prireikė griebtis apribojimų.

2001 m.

Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto priestatas Gimnazijos g. (architektė Rimantė Gudienė) pripažintas geriausiu naujo statinio istorinėje aplinkoje pavyzdžiu visoje Lietuvoje. Naujame korpuse, jungiančiame buvusius Šv.Zitos draugijos namus ir buvusią skalbyklą, įrengta erdvi Jono Mačiulio-Maironio auditorija su įstiklintu koridoriumi ir vestibiuliu. Šiuolaikiškas statinys neužgožė senosios architektūros, darniai įsikomponavo į Žaliakalnio aplinką.

Vieno pirmųjų Kauno naktinių klubų "Los Patrankos" Savanorių pr. interjerą (Audrys Karalius, Alvydas Jačiauskas, Deimilė Burbulytė, Nidas Karpavičius, Kęstutis Kajokas) architektai tais metais išrinko geriausiu, nors buvusio kino teatro išorė iš esmės liko tokia pati. Šį klubą visi žinojo ir ypač mėgdavo rinktis po "Žalgirio" rungtynių, nes kiek taškų laimėdavo "Žalgiris", tokia nuolaida būdavo taikoma "Los Patrankose".

Draugystės g. duris atvėrė vienas didžiausių ne tik Kaune, Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse prekybos centrų "Senukai".

2002 m.

Spalio 22 d. pagaliau atidarytas M.K.Čiurlionio tiltas (nuotr.). Pradėtas statyti 1991 m. kaip M.K.Čiurlionio g. tąsa, pagal pirminį projektą tiltas turėjo būti užbaigtas 1996 m., tačiau dėl lėšų stygiaus darbai buvo ne kartą stabdomi. 2000 m. darbai atnaujinti, įrengti prietilčių mazgai. Tilto atidarymas buvo itin svarbus Aleksotui, nes pagaliau atsiradęs normalus susisiekimas su miestu tapo postūmiu šio Kauno rajono plėtrai.

Tais pačiais metais Miesto sode, prie Kauno muzikinio teatro, atidengtas paminklas Romui Kalantai, sukėlęs tradicinių paminklų gerbėjų pasipiktinimą dėl neįprastos formos.

2003 m.

Šie metai gali būti vadinami savotiškų virsmų metais. Neliko vieno garsiausių Laisvės al. simbolių "Tulpės": ji uždaryta ir pertvarkyta į drabužių parduotuvę. Šis virsmas sulaukė audringos kauniečių reakcijos, inteligentija piktinosi tokiais verslininkų užmojais, tačiau kelio atgal jau nebuvo.

Nepaisant Kauno architektų bendruomenės pasipriešinimo, K.Baršausko g. neliko "Žalgirio" stadiono, o jo vietoje išdygo prekybos ir pramogų centras "Molas".

Miesto plėtrai labai svarbiu įvykiu tapo pirmasis per atkurtosios nepriklausomybės metus patvirtintas Kauno miesto bendrasis planas.

2004 m.

Iškilo Ąžuolyno sporto centras (architektai Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė, Darius Čiuta). Tai labai subtilus ir tinkantis šiai vietai statinys – pataikyta kaip pirštu į akį (nuotr.).
Per Šv.Kalėdas iškilmingai pašventinta Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (nuotr.), nors net sovietmečiu paversta gamykla, visiems buvo žinoma kaip Laisvės ir Kauno simbolis.
Kaune ėmė dygti ir nauji modernūs biurų pastatai Technikos g., Savanorių pr. Naujais plačiais vartais iš Centro per M.K.Čiurlionio tiltą į Fredą ir Aleksotą tapo oficialiai atidarytas Europos pr.

2005 m.

Turtingi pokyčių metai. Per šiuos metus didžiausias permainas patyrė Aleksoto tiltas: vasarį uždarytas kapitaliniam remontui pagal architekto Rimvydo Jurgio Palio projektą, tiltas vėl atidarytas tų pačių metų spalio pabaigoje. Ta proga jam suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Daugiausiai diskusijų kilo dėl sovietinių ženklų saugojimo tilto architektūriniuose elementuose. Turėklai su sovietinėmis žvaigždėmis iškeliavo į Grūto parką, o sovietiniai herbai ant tilto pilonų likę ir šiandien. Po rekonstrukcijos tik istorijos vadovėliuose liko ir šio tilto pakėlimo mechanizmas.

Reikšmingu metų įvykiu Kauno kultūriniame gyvenime tapo M.K.Čiurlionio dailės galerijos rekonstrukcijos užbaigimas.

Po rekonstrukcijos atidaryta Istorinė prezidentūra.

Visų akys tais metais krypo ir į Šančius, kur naujam gyvenimui prikeltas pirmasis caro laikų kareivinių pastas.

Šilainiuose iškilo laisvalaikio ir pramogų centras "Oazė" (nuotr., architektai Audra Kaušpėdienė, Rūta Dambrauskaitė, Virginija Rimkienė, Arūnas Kavaliauskas ir dizaineris Gintautas Kažemėkas). Netoliese traukos centru ne tik kauniečiams, bet ir visos Lietuvos gyventojams tapo laisvalaikio ir pramogų centras "Mega".

2006 m.

Išskirtiniu šių metų statiniu galima pavadinti Kauno medicinos universiteto bibliotekos ir informacijos centro pastatą (nuotr., architektai Gražina Janulytė-Bernotienė, Ernestas Riepšas, Guoda Zykuvienė, Loreta Bulakienė, Rimantė Lydytė, Agnė Dlugoborskytė).

Miesto centre atnaujintas viešbutis "Santaka" (pagal architekto Rimvydo Jono Palio projektą).

Baigtas statyti naują alsavimą Aleksotui suteikęs "Fredos miestelis" (nuotr.) – išskirtinis gyvenamasis kvartalas Aukštojoje Fredoje (architektai Algimantas Kančas, Lina Kazakevičiūtė, Laimis Savickas).

Vytauto pr. senas "Buities" pastatas tapo "Verslo centru 32".

2007 m.

Metų įvykiu neabejotinai tapo pramogų ir prekybos centro "Akropolis" atidarymas. Toks gigantas miesto centre su didžiule nemokama automobilių stovėjimo aikštele tapo savotišku mirties nuosprendžiu Laisvės al. Centrinėje miesto pėsčiųjų gatvėje geso paskutiniai gyvybės ženklai – viena po kitos užsidarė kavinės ir parduotuvės.

2008 m.

Vieni turtingiausių metų. Solidžiausio metų statinio vardo neabejotinai vertas Kauno oro uostas Karmėlavoje, kurį iš esmės pakeitė architektų biuras "Natkevičius ir partneriai".

Miesto centre tais metais užbaigtuves šventė ne vienus metus aistras kaitinęs daugiafunkcis kompleksas "Bokštas" (arch. Gintautas Natkevičius) Kęstučio ir I.Kanto g. sankryžoje.

Verslo centras "1 000" Taikos ir Pramonės pr. sankirtoje dėl savo unikalaus išorės dizaino įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje kaip didžiausias vitražas. Šis pastatas dar unikalus ir tuo, kad labiau išgarsėjo pasaulyje nei pačiame Kaune. Pastatą projektavo architektas Rimas Adomaitis. Statinio fasadas iš Olandijoje pagamintų 4 500 stiklo lakštų atkartoja 1926–1941 m. apyvartoje buvusio 1 000 litų banknoto piešinį (banknoto autorius – tapytojas, grafikas Adomas Galdikas).

Kovą Vilijampolės tiltas uždarytas remonto darbams. Metų pabaigoje jis buvo atvertas nušvitęs ryškia oranžine spalva. Gruodį miesto tarybos sprendimu tiltui grąžintas P.Vileišio vardas.
Tais metais Kaunas visoje Lietuvoje nuskambėjo pastatęs 0,5 mln. litų kainavusį konteinerinį – "auksinį" – tualetą prie Kauno pilies.

Mieste įtakingos ponios Laimutė Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė sėkmingai įgyvendino savo prieštaringai vertintą planą – Laisvės al. baigė statyti pastatą, dėl kurio teisėtumo suabejojo Specialiųjų tyrimų tarnyba. Aplinkos ministerija rado daug Laisvės al. 35 numeriu pažymėto pastato pažeidimų, tačiau jis stovi ir šiandien, o jame gyvena žmonės, pigiomis prekėmis prekiauja kinai.

2009 m.

Įsisiūbavusi pasaulinė ekonomikos krizė labai pristabdė ir Kauno gyvenimą. Kauniečiai skubėjo į Laisvės al. įsiamžinti prie "Merkurijaus", kuris netrukus virto duobe. Pažadai, nugriovus savotišką Laisvės al. simbolį, jo vietoje pastatyti naują ir modernų daugiafunkcį pastatą iki šiol sklando ore.

Šviežio oro gurkšniu krizės sustingdytoje statybų rinkoje tapo viešbutis "Europa Royale Kaunas", duris atvėręs "Spindulio" spaustuvės pastate. Architektai jį pripažino metų objektu mieste.

2010 m.

Metai, paženklinti ginčais ir piketais dėl Kauno pilies. Audringos diskusijos virė dėl to, kaip turi atrodyti pilis, nes niekas nežino, kokia ji buvo iš tikrųjų. Vis dėlto Kauno pilies rekonstrukcijos ir pritaikymo visuomenės poreikiams 1 etapas 2010-aisiais buvo užbaigtas.

2011 m.

Rugpjūtį naujoji Kauno "Žalgirio" arena Nemuno saloje (architektas Eugenijus Miliūnas) sukvietė visus į iškilmingą atidarymą, kurį vainikavo Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rinktinių kova. Arenos statybų pabaiga ir atidarymas neabejotinai buvo atsidūrę ne tik kauniečių, bet ir Lietuvos bei Europos dėmesio centre, nes rugsėjį į Kauną rinkosi visos Europos pajėgiausi krepšininkai – vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas.

Džiaugsmą dėl arenos gerokai apkartino savivaldybės pastato pašonėje Laisvės al. ant jau pusšimtį metų stovinčio pastato išdygęs stiklinis antstatas, kauniečių pakrikštytas nesusipratimu, architektūrine nelaime ir stiklainiu. Galima sakyti, kad jis pranoko net liūdnai pagarsėjusį vadinamąjį Laimutės ir Birutės daugiabutį kitame Laisvės al. gale.

2012 m.

Po ilgai trukusių kalbų apie blogą būklę, pradėtas griauti Panemunės tiltas. Buvo planuota statyti naują, pakreipiant jo ašį taip, kad būtų galima sujungti su Kauno aplinkkeliu, tačiau aplinkinių sklypų savininkai įtikino valdžią rekonstruoti senąjį. Vis dėlto galiausiai nuspręsta Panemunės tiltą perstatyti toje pat ašyje, iš septynių atramų paliekant penkias ir jas paplatinant.

Išgriautas tiltas gerokai apkartino Panemunės ir Vaišvydavos gyventojų kasdienybę. Žmonės nežino, kada sulauks naujo tilto – senasis sugriautas neturint aiškaus finansavimo naujo statybai.

2013 m.

Baigta A.Juozapavičiaus pr. rekonstrukcija (nuotr.), paskatinusi visų Šančių atsigavimą. Iki prospekto rekonstrukcijos didieji šio rajono pastatai merdėjo. Šiuo metu šis rajonas stipriai atsigauna.

Studentų g. suspindo naujo, modernaus Kauno technologijos universiteto Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro "Santaka" fasado stiklai (Gražina Janulytė-Bernotienė).

Kone pačiame senamiestyje vaizdą gerokai pakeitė vietoj audinių fabriko "Drobės" pastatytas prekybos centras "Prisma".

2014 m.

Nors metai tik prasidėjo, vasarį jau švęstos įkurtuvės. Šalia prekybos ir laisvalaikio centro "Mega" atidarytas "Senukų" administracinis pastatas (nuotr.). Statybos kainavo apie 88 mln. litų.