Kaip keičiasi laidotuvių tradicijos?

Velionio šarvojimas namuose, gedėjimas prie karsto tris paras, kol vyrai padarys alų, ir maistu nukrauti stalai vidurnaktį baigus giedoti giesmes – tokias šermenų tradicijas jau net ne visi pamena. Kaip ir kur su artimaisiais atsisveikinama dabar?

Susitikti ir bendrauti

„Žmonės dabar skuba, gyvenimo tempas ir kiekvieno asmens galimybės koreguoja šermenų bei laidotuvių apeigas, formuoja naujas tradicijas“, – pastebi kasdien su artimojo netekusiais žmonėmis bendraujantis Gediminas Galdikas.

Anot jo, dabar šermenys dažniausiai apsiriboja vienu vakaru šarvojimo salėje, o kartais urna su palaikais šarvojama vos kelioms valandoms ir tą pačią dieną palydima į kapines. Kad ir kiek truktų atsisveikinimas, šermenys tampa susitikimų ir pabendravimo laiku.

„Stengėmės, kad laidojimo namuose būtų erdvių, tinkamų žmonėms pabendrauti. Įrengėme poilsio kambarius ir žaliąsias zonas – tai, pasak psichologų, nuteikia raminamai, padeda apmalšinti skausmą. Mini virtuvėlėse galima išsivirti kavos ar arbatos, užkąsti“, – pasakojo laidojimo namų „Sielų upė“ plėtros vadovė Inga Galdikienė.

„Vaikai mirtį, artimojo netektį supranta visiškai kitaip nei suaugusieji, jie ir pabėgioti, ir pažaisti nori. Atsižvelgėme į šeimų pageidavimus ir įrengėme vaikų laisvalaikio zoną bei motinos ir kūdikio kambarį, kur mažylį ramiai galima ir pervystyti, ir pamaitinti, netrikdant kitų žmonių“, – apie visiškai naują sprendimą laidojimo namuose pasakojo I.Galdikienė.

Prisimena gražiausias akimirkas

„Mūsų šarvojimo salėse viskas pritaikyta ir karstui, ir urnai pašarvoti. Kadangi daug dėmesio skiriame ekologijai, skatiname kremaciją. Galime pasiūlyti itin didelį urnų pasirinkimą, o ir kremavimo paslauga pas mus kainuoja pigiau“, – „Sielų upės“ pranašumus vardijo G. Galdikas.

Pasak jo, kadangi šarvojant urną jau susiformavo tradicija šarvojimo salėje rodyti fotografijas, prisimenant velionį gražiausiomis jo gyvenimo akimirkomis, laidojimo namai stengiasi neatsilikti nuo šios tendencijos.

„Įrengėme moderniausią vaizdo prieigą, o kadangi jau ne visuomet į šermenis ir laidotuves kviečiami giedotojai, kaip tai būdavo daroma seniau, pasirūpinome ir kokybiška įgarsinimo sistema. Tad šarvojimo salėje gali skambėti velionio mėgta muzika, klasikos kūriniai ar religinių giesmių įrašai“, – besikeičiančias tendencijas atskleidė pašnekovas.

Įrengėme poilsio kambarius ir žaliąsias zonas – tai, pasak psichologų, nuteikia raminamai, padeda apmalšinti skausmą.

Diktuoja gyvenimas

„Gėlių iš darželių prie karsto jau niekas nebeneša – tokios šių dienų tendencijos. Žmonių skoniai ir norai labai skirtingi. Galime pasirūpinti ne tik tradiciniais vainikais ar krepšeliais ir gėlių puokštėmis, bet ir išskirtinėmis floristinėmis kompozicijomis“, – apie paslaugas pasakojo G. Galdikas.

Anot jo, tik kelios ritualinių paslaugų bendrovės, tarp kurių – ir „Sielų upė“, Kaune gali pasiūlyti palaikų paruošimą šarvojimui juos balzamuojant, o esant poreikiui, ir atlikti autopsiją. Jeigu laidotuvių organizavimas užtrunka dėl to, kad artimieji nespėja grįžti iš užsienio ar dėl kitų svarbių aplinkybių, suteikiama laikino palaikų laikymo šaldytuvuose paslauga.

„Visada kalbamės ir tariamės su žmonėmis, o atsižvelgdami į jų norus, pasiūlome didelį laidojimo reikmenų bei paslaugų pasirinkimą ir lanksčią kainų politiką“, – tikino G. Galdikas.

Kad apimtų sakralumas

Eugenijaus Miliūno studijos architektė Dalia Paulauskienė, viena iš laidojimo namų „Sielų upė“ autorė, įsitikinusi, kad tokios paskirties pastatams ypač svarbūs specifiniai architektūriniai sprendiniai. „Pasirinktos labai modernios medžiagos interjerui, apgalvotos net mažiausios detalės, kurios ne tik tarnauja pagal tiesioginę funkciją, bet ir yra tarsi maži meno kūriniai, kuriantys subtilią erdvę“, – apie naujuosius laidojimo namus pasakojo architektė.

Mintis pastatui suteikti koplyčios įvaizdį kilo neatsitiktinai, mat šalia – Šv.Dvasios (Šilainių) bažnyčia ir kotryniečių vienuolynas. „Šis pastatas tapo vientiso ansamblio dalimi. Norėjome, kad urbanistinė kompozicija nebūtų atsitiktinė“, – pridūrė D.Paulauskienė.

Laidojimo namuose įrengtas holas ir kiemelis, kuriame vaizdas atsiveria į bažnyčią. „Ji ir buvo pagrindinė ašis, pagal kurią viskas komponuota, kad tas sakralumo jausmas apimtų vos įėjus“, – apie išskirtinę laidojimo namų „Sielų upė“ erdvę pasakojo architektė. Projektuotojų sprendimu, kiekviena šarvojimo salė turi ir natūralų apšvietimą. „Tebūnie ryšys su šviesa, su dangumi“, – pridūrė D. Paulauskienė.


Laidojimo namų „Sielų upė“ adresas: Milikonių g. 7B, Kaunas.

Automobilių parkavimo aikštelė su apšvietimu ir stebėjimo kameromis.

Strategiškai patogi vieta važiuojant ir viešuoju transportu, ir automobiliu – Žemaičių plento ir J. Grušo gatvės sankryža.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ką čia nusisnekat

Ką čia nusisnekat portretas
Ką čia nusisnekat juk parašyta kad siela prisikėlęs su kūnu skaitykite Bibliją

...

... portretas
Taaaip, medžių neliko, tai kauniečiams tik pasilaidot beliko... (krabas: "Miręs kaunietis - geras kaunietis")

Vika

Vika portretas
Neprisikels. Koks siauras jusu mastymas. Kaip jus isivaizduojate ta prisikelima? Kad prisikelia supuves kunas? Baisesnio vaizdo negali buti! Arba senas ir prisikelia senas ir jam vel laikas i kapus? Teisingai komentatoriai raso - prisikelia zmogaus siela,o ne tas suires kunas. Rasinejate nesamones ir tiek.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių