Urbanistinė šiukšlė yra pastatas, kuris mieste nebeturi jokios aiškios funkcijos. Jis ne biuras, nes ten niekas nedirba. Jis ne gyvenamasis namas, nes taip būti negali pagal projektą. Todėl tokie statiniai mieste stovi kaip urbanistiniai šašai. Sprendimas miestų istorijoje seniai išrastas ir labai paprastas-buldozeris.
Sprendimas iš tikrųjų taip pat labai paprastas. Už statinio ar patalpų naudojimą ne pagal paskirtį turėtų būti ne simbolinė bauda, o turto konfiskavimas.
Po pirmo tokio atvejo mieste per naktį išnyktų pusė „kūrybinių dirbtuvių“. Po antro – likusios. Staiga paaiškėtų, kad visi labai gerai supranta, kas yra biuras, o kas yra butas.
O kaip to atveju, jei pardavejas apgavo pirkeja, irenge patalpoje dusa ir tualeta ir paaiskino, kad cia butas. Pirkejas patikejo ir apsigyveno, o po metu pas ji atejo piktos dedes ir israse bauda, kad zmogus gyvena biure.
Čia tik PRADZIA ,tik GELYTES .....TUOJ dar dar dar PRIWAŽOUOS BELEKOKIU iš belekur ....bus kaip LONDĖJ - MIEGOS ir stotyse ant grindų ir AKROPUOLIUOSE po darbo valandų atsineš ciužinius ,,,kolidoriuose miegos !!!!! :-))))) ..... Čia tik PRADŽIA :-////
Loftai, studijos, kūrybinės dirbtuvės. Skamba beveik kaip kultūros programos katalogas. Šiuolaikinis miestas, kūryba, jauni žmonės, idėjos, industrinis romantizmas. Tik kažkodėl po šiais gražiais žodžiais vis dažniau pradeda sklisti labai pažįstamas kvapas. Aferizmo.
Mieste atsiranda pastatas. Ant fasado parašyta: „loftai“. Viduje – buvęs sandėlis, biuras arba pusiau pamiršta gamykla. Ten, kur kadaise stovėjo staklės ar archyvų lentynos, dabar atsiranda gipso kartono pertvaros ir čiužiniai. Tai vadinama urbanistine transformacija.
Gyvenimas ne pagal paskirtį? Ne, prašau taip grubiai nekalbėti. Tai kūrybinė erdvė.
„Studija“ šiandien yra stebuklingas žodis. Kai sakai „kambarys be lango su kriaukle“, skamba kaip problema. Bet kai sakai „studija“, atsiranda menas, architektūra, minimalizmas ir kažkokia miglota Berlyno aura. Kūrybinės dirbtuvės taip pat yra labai universalus terminas. Jose galima kurti grafiką, muziką, skulptūras ir, kaip paaiškėja, labai sėkmingai – nelegalią nuomos rinką.
Kur savivaldybės, policijos, priešgaisrinės ir statybos inspekcijos bendri reidai. Tikrinama, kas ten realiai gyvena. Jei patalpos naudojamos kaip butai – taikomas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis.
Rezultatas labai greitas:
baudos savininkams,
įpareigojimai nutraukti naudojimą,
priešgaisriniai draudimai eksploatuoti patalpas, nelegalų deportacijos.
Po kelių tokių patikrinimų „kūrybinės dirbtuvės“, kuriose miega 20 žmonių, stebuklingai virstų tikromis dirbtuvėmis.
Kur straipsnyje dingo 359 ANK? Straipsnis daug kalba apie problemą, bet kažkokiu būdu apeina vieną labai konkretų dalyką – teisinę atsakomybę.Jeigu biurai faktiškai naudojami kaip gyvenamos patalpos, tai klasikinis atvejis, kai turėtų būti taikomas:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis
Šis straipsnis numato atsakomybę už:
pastato ar patalpų naudojimą ne pagal paskirtį,nustatytos paskirties pažeidimą eksploatuojant statinį.Trumpai tariant: jei patalpos registruotos kaip administracinės, o jose gyvena žmonės, formaliai tai yra šio straipsnio objektas.Ko straipsnyje turėjo būti
Jei tai būtų tikra analizė, tekste turėjo atsirasti bent keli labai paprasti skaičiai:
kiek kartų Kaune per metus pritaikytas ANK 359 str.
kiek surašyta protokolų,
kiek paskirta baudų,
kiek atvejų nutrauktas neteisėtas naudojimas.
Keista ar ne? Gal tai mafija?
Tekstas atrodo tarsi bandymas vienu metu:
nepiktinti savivaldybės, nepiktinti verslo ,nepiktinti pažeidėjų.Kai visi stengiasi nieko neužgauti, gaunasi tai, kas lietuviškoje žurnalistikoje vadinama „problemos pristatymu“.Tai nėra tyrimas. Tai pažintinė ekskursija po problemos fasadą. Straipsnis daro tris klasines žurnalistines klaidas:
nėra masto
nėra atsakomybės
nėra ekonominės logikos analizės
Todėl tekstas primena ne analizę, o atsargų reportažą iš vietos, kur visi žino, kas vyksta, bet garsiai sakyti kažkaip nepatogu.Tekste pateikiami du ar trys pavieniai pavyzdžiai (Elektrėnų g., Naglio g.), bet nė vieno skaičiaus.Kiek tokių pastatų Kaune? 5? 50? 500? Be masto bet kokia diskusija tampa žurnalistine dekoracija. Tai tas pats, kaip kalbėti apie potvynį, bet nepaminėti vandens lygio.
gal laikas savivaldybėms rūpintis vaikų žaidimų aikštelių tinklu? vystytojai, statytojai gi sumoka infrastruktūros mokestį, o žaidimo ar poilsio aikštelės kas? ne socialinė infrastruktūra?
gaila žurnalistės,liejančios krokodilo ašaras dėl NELEGALŲ.po dvidešimt metų jų palikuonys išžudys tos žurnalistė palikuonis.gaila trisdešimtmečių lietuvių kartos,su praplautomis smegenimis.jūs nedagyvensit iki pensijos.būsit išžudyti,tų katruos gina vištos smegenimis žurnalistė.negaila tik DEBILŲ iš vsd,kurie padarė iš Lietuvos praeinamą kiemą.DEBILŲ iš vsd vaikai irgi bus išžudyti.arabams gi reikės teritorijos plėstis
nebus 10 arabų,NAUDINGAS IDIJOTE.bus 2-3 MILIJONAI arabų.po 20metų arabų pasaulyje bus MILIJARDAS.sacharos dykuma jų nepramaitins.vienintelis būdas išgyventi-keltis į europą ir gyventi išžudytų europiečių vietoje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)