Pasikartojantys išpuoliai
Į „Kauno dieną“ kreipėsi skaitytoja Jūratė (tikrasis vardas ir pavardė žinomi) ir papasakojo istoriją apie kaimyną, kuris galimai turi psichikos sutrikimų, tačiau nesutinka gydytis, todėl nuo jo veiksmų kenčia aplinkiniai gyventojai.
„Viskas tęsiasi jau apie pusantrų metų. Kaimynas pradėjo konfliktuoti su žmona, ją mušti, galiausiai jie išsiskyrė. Pas juos nuolat lankydavosi policija, greitosios medicinos pagalbos specialistai. Buvo etapas, kai jam nebuvo leidžiama artintis prie žmonos. Ji pasakojo, kad vyras yra grasinęs tiek jai, tiek vaikui.
Žmona mums skambindavo, klausdavo, ar vyras neslampinėja kur nors aplink namus. Ji keitė namus, bet tas mūsų kaimynas ją persekiodavo. Galiausiai ji paliko jam šitą būstą, pati kažkur išėjo. Kaimynas pradėjo daug gerti, rengti vakarėlius, garsiai leisti muziką, slampinėdavo mūsų gatvelėje. Kai neliko žmonos, jis pradėjo kabinėtis prie kaimynų. Vieną kaimynę buvo suėmęs už gerklės ir prirėmęs prie sienos. Ji išsigandusi paskambino savo vyrui“, – pasakojo Jūratė.
Moteris tikino, kad neadekvatus kaimynas, pavadinkime jį Sauliumi, net buvo pasisamdęs privačią apsaugą ir ko nors prisidirbęs bijodavo išeiti iš savo namų valdos. Jo apsaugininkas kaimynams buvo prisipažinęs, kad vyras elgiasi neadekvačiai, rekomendavo nuolat kviesti policiją, jei tik šis pradės siautėti. Apsaugininkas Jūratei pasakojo, kad nors ir dirba pas Saulių, jam neramu, kad vyras gali ką nors padaryti aplinkiniams, nes jis esą domisi ginklais.
„Nors jis rengdavo vakarėlius, mes užsidarydavome langus ir stengėmės su juo nekonfliktuoti, neiti į jokį kontaktą, bet vis tiek jam užkliuvome. Vieną dieną į mūsų langą pradėjo tarsi šratais šaudyti. Mano vyras ėjo pasikalbėti, bet Saulius, vaizdo kameromis ir tvoromis apsistatęs, bijodavo išeiti. Mano vyras paėmė akmenį ir metė į jo kiemą, nieko neišdaužė, bet Saulius išsikvietė policiją ir ją pats pasitiko su ginklu. Įsivaizduokite, tada pareigūnai jį prirėmė, išvežė. Nuo to karto aš pasidariau didžiausia prieše ir jo teroro auka“, – pasakojo Jūratė.
Moteris tikino, kad kaimynas pradėjo nuolat grasinti, kad ją nušaus, pagaus naktį ir ką nors padarys. Giraitės gyventoja sulaukė ir kaimyno žinučių, kurių turinys – irgi bauginantis.
„Man grasino, kad man ir mano vaikams paleis žarnas ar padegs namus ir aš juose su savo vaikais sudegsiu. Pradėjau viską fiksuoti ir pranešinėti policijai – tiek dėl žinučių, tiek dėl muzikos, tad policija čia pradėjo dar dažniau atvažiuoti“, – guodėsi nuo kaimyno teroro kenčianti moteris.
Žala turtui
Grasinančios žinutės – tik dalis to, ką nuolat tenka patirti Jūratei. Moteris „Kauno dienai“ pasakojo, kad ne kartą buvo fiziškai apgadintas jos šeimos turtas.
„Jis išsidrąsino ir prasidėjo fiziniai veiksmai. Vieną rytą prie automobilio radau tuščių butelių, kitą dieną – mūsų automobilis jau buvo apmėtytas akmenimis, suskaldytomis trinkelėmis. Išsikvietėme policiją, pareigūnai pas jį rado tokių pat plytelių. Jis iš pradžių neigė mėtęs, paskui policininkams prisipažino – pasakė, kad mėtė akmenis, nes yra durnas. Dar vieną vakarą prie automobilio radau primėtytų kulkų tūtelių, policininkai jų surinko 21. Tada policija sulaikė jį parai.
Kai jis grįžo į namus, pradėjo ant manęs rėkti, keiktis ir pirštu parodė, tarsi mane nušauna. Žinote, vien jo balsą išgirstu ir man širdis daužytis pradeda. Tąkart jis savo kieme paėmė akmenį, metė į mane, tada dar kelis metė. Įbėgau į namus, pasiėmiau telefoną ir vėl kviečiau policiją. Per tą laiką jis vėl mano automobilį apmėtė. Į atvykusius pareigūnus kažkuo šovė. Policininkai išsikvietė pastiprinimą, į kiemus suvažiavo gal septyni ekipažai, viską apjuosė STOP juostomis. Saulius neišėjo iš namų, gal tik po kokių 40 minučių policijai pavyko jį iškrapštyti ir vėl išvežė kelioms dienoms į psichiatrijos ligoninę“, – kieme įvykusią dramą atpasakojo Jūratė.
Tuo kaimyno teroras nesibaigė. Jam grįžus į namus, vėl kilo incidentas, kai vos per plauką nenukentėjo Jūratės mažamečiai vaikai. Moteris pasakojo, kad su mažuoju vaiku susiruošė į parduotuvę ir buvo netoli nuvažiavusi, kai telefonu paskambino vyresnis vaikas ir isteriškai šaukdamas pasakė, kad kaimynas išdaužė namo langus.
„Greitai apsisukau ir grįžau namo. Žiūriu, jis užsidėjęs juodą kaukę, rankose laiko butelį. Pro šalį ėję žmonės pamatė jį siautėjantį ir išsigandę pabėgo. Ten, kur jis išdaužė langus, mano mažasis vaikas dažnai sėdi, ten jo kėdutė stovi. Kas būtų buvę, jei vaiką būčiau palikusi? Vyresnis vaikas išsigandęs, miegame toliau nuo lango, kad tik koks akmuo neįskristų“, – pasakojo Giraitės gyventoja ir pridūrė, kad po šio įvykio policija vėl išvežė jos kaimyną.
Neadekvatus vyras į namus sugrįžo po kelių dienų. Moteris matė, kaip Saulius klibina jos kiemo vartelius, išėjusią į lauką vėl pasitiko akmenų kruša, skriejanti į jos kiemą. Vėl nukentėjo šeimos automobilis, teko kviestis pareigūnus.
„Taip ir kartojasi: išveža, paleidžia, vėl išveža. Nežinau, ko dar reikia tikėtis. Aišku, galima būtų išsikraustyti, bet namus neseniai įsirengėme, o ir pati problema – neadekvatus kaimynas – niekur nedings, tada terorizuos kitus žmones. Kol kas pastatėme aplink namus vaizdo stebėjimo kameras.
Laukiame, kol teismai nurodys jį priverstinai gydyti, nes dabar nuveža, jis ten kelias dienas pabūna ir grįžta. Girdėjome kalbų, kad psichiatrijos ligoninėje dirba kažkokia jo giminaitė, tai jis ten kaip sanatorijoje jaučiasi, muzikos sau pasiklauso, ir tiek“, – pasakojo Jūratė.
Man grasino, kad man ir mano vaikams paleis žarnas ar padegs namus ir aš juose su savo vaikais sudegsiu. Pradėjau viską fiksuoti ir pranešinėti policijai.
Ji skaičiavo, kad, kai kaimynas mėtė akmenis pirmą kartą, apskaičiuota automobiliui padaryta žala – 3 tūkst. eurų, tačiau buvo dar keli kartai. Dar vertinama žala, kai buvo išdaužyti namo langų ir durų stiklai.
Policijai žinomas
Jūratė dienraščiui nurodė, jog dėl minėto kaimyno vyksta teismai, kad jis būtų priverstinai gydomas dėl psichikos sutrikimų. Nukentėjusiais asmenimis pripažinta Jūratė ir buvusi kaimyno žmona, kuri Sauliaus terorą kentė anksčiau. Taip pat, moters žiniomis, byloje nukentėjusiaisiais įvardyti ir du policijos pareigūnai, kuriems Saulius vieno iškvietimo metu grasino ginklu.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovai dienraščiui patvirtino, kad minėto Giraitės gyventojo Sauliaus situaciją žino ir ne kartą teko vykti raminti įsisiautėjusio vyro.
„Šiais metais Giraitės kaime gauta daugiau kaip 30 pranešimų, kurių dauguma – dėl įvairių viešosios tvarkos pažeidimų. Duomenų, kad šiais metais, reaguojant į įvykius, būtų užpulti pareigūnai, nėra. Asmuo dažnai elgiasi agresyviai pareigūnų atžvilgiu.
Policijos pareigūnai negali vienašališkai žmogaus uždaryti į ligoninę. Tokiais atvejais būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas – policijos, medikų, savivaldybės ir socialinių paslaugų teikėjų. Tik taip galima siekti, kad žmogus gautų ilgalaikę pagalbą, o aplinkiniai jaustųsi saugiai“, – nurodė policijos atstovai.
Jie pažymėjo, kad ikiteisminiais tyrimais vyro atžvilgiu rūpinasi Kauno apygardos prokuratūra.
Priverstinis gydymas
„Kauno diena“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kad paaiškintų, ką galima padaryti susiklosčius tokiai situacijai, kai žmonės elgiasi neadekvačiai, tačiau nesutinka gydytis. Kokiais atvejais galimas priverstinis gydymas?
„Tokiose situacijose, kai žmogus dėl psichikos sveikatos sutrikimų elgiasi agresyviai ar kelia pavojų aplinkiniams, bet nesutinka gydytis, taikomos teisės aktuose numatytos priverstinio hospitalizavimo ir gydymo procedūros. Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, asmuo gali būti laikinai hospitalizuotas be jo sutikimo, jei jo elgesys kelia realią grėsmę jam pačiam ar kitiems žmonėms. Sprendimą dėl ilgesnio priverstinio hospitalizavimo priima teismas, įvertinęs gydytojų psichiatrų išvadas.
Svarbu pabrėžti, kad už viešosios tvarkos pažeidimus ar smurtinius veiksmus asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jis turi psichikos sveikatos sutrikimų. Agresyvus ar destruktyvus elgesys ne visada yra ligos simptomas, todėl kiekvienas atvejis vertinamas individualiai“, – dienraščiui komentavo SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė.
Ji pridūrė, kad, esant tokioms situacijoms, svarbus tarpžinybinis bendradarbiavimas – policijos, sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybės socialinių tarnybų – siekiant užtikrinti ir visuomenės saugumą, ir pačiam asmeniui reikalingą pagalbą.
M. Oleškevičienės teigimu, šiuo metu galiojantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas yra subalansuotas žmogaus teisių ir viešojo intereso požiūriu. Jame aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais asmuo gali būti hospitalizuojamas be sutikimo – tik tuomet, kai jo elgesys kelia realią grėsmę jo paties ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei.
„Šiuo metu neplanuojama keisti priverstinės hospitalizacijos indikacijų, ypač viešosios tvarkos pažeidėjams, kurie yra veiksnūs ir suvokia savo veiksmus. Tokie asmenys už juos atsako civilinio ir baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, ar turi psichikos sveikatos sutrikimų.
30 – tiek kartų vien per šiuos metus gyventojai kreipėsi į policiją dėl neadekvataus kaimyno elgesio.
Tais atvejais, kai kyla klausimas dėl asmens pakaltinamumo, sprendimą priima teismas. Pagal Baudžiamojo kodekso 98 straipsnį, teismas gali pripažinti asmenį nepakaltinamu dėl psichikos sutrikimo ir skirti jam priverčiamąsias medicinos priemones, jei nustatoma, kad nusikalstama veika padaryta dėl ligos. Taip užtikrinama ir teisingumo, ir visuomenės saugumo pusiausvyra“, – aiškino SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja.
Ji pridūrė, kad kai asmens elgesys sistemingai trikdo viešąją tvarką, kelia grėsmę aplinkiniams ar pažeidžia gyventojų teisę į saugią aplinką, prokurorai turi teisę ginti viešąjį interesą. Tokiais atvejais prokurorai gali inicijuoti taikyti įstatymuose numatytas priemones, įskaitant kreipimąsi į teismą dėl priverstinio gydymo ar kitų ribojimų, kai tai būtina siekiant apsaugoti aplinkinius.
„Tuo pačiu metu SAM kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Policijos departamentu vysto smurto prevencijos algoritmą, kuris skirtas geriau atpažinti rizikos veiksnius, koordinuoti institucijų veiksmus“, – teigė M. Oleškevičienė.
Mobilioji pagalba
SAM skelbė, kad 3,6 mln. eurų ES lėšų bus skirta steigti šalyje devyniolika mobiliųjų komandų psichikos ir elgesio turintiems žmonėms bendruomenėje gydyti. „Kauno diena“ pasiteiravo, ar šis projektas jau vykdomas.
„Pirmosios komandos pradės veiklą Vilniaus miesto savivaldybėje šį rudenį. Tai yra nacionalinio projekto dalis, numatanti devyniolika mobiliųjų psichikos sveikatos priežiūros komandų veiklą visoje šalyje, steigiant jas apskričių centruose.
Komandos vykdys individualizuotą psichikos sveikatos priežiūrą ir psichiatrinę slaugą sunkiomis psichikos ligomis sergantiems pacientams, kurių sutrikęs socialinis funkcionavimas. Priežiūros trukmė pacientui – iki dvejų metų“, – nurodė SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja.
Pagalba teikiama trimis būdais – atvykstant pas pacientą, pacientui atvykus į įstaigą arba nuotoliu, priklausomai nuo to, kas pacientui būtina, optimalu ir priimtina.
Mobiliosios komandos galės teikti paslaugas, kurios apima diagnostiką (pvz., psichiatrinės anamnezės rinkimas, psichikos būklės vertinimas, psichiatrinės diagnozės nustatymas), farmakoterapiją, somatinės sveikatos būklės įvertinimą pagal kompetenciją. Taip pat galės atlikti vertinimus, susijusius su savižudybės grėsme, psichosocialine aplinka ar psichologinio vertinimo metodus, socialinio darbuotojo, psichikos sveikatos slaugytojo, ergoterapeuto paslaugų poreikį ir sudaryti individualų paciento gydymo planą. Be to, ši komanda galės prižiūrėti, ar pacientas vartoja jam išrašytus medikamentus, suteiks kitas reikiamas psichikos sveikatos slaugos paslaugas.
„Komandos nariai dirbs dviem režimais: įprastu ir intensyviu. Įprastu režimu prižiūrės pacientus teikdamos individualius poreikius atitinkančią pagalbą pagal sudaryta gydymo ir pagalbos planą – pagalba skirsis pagal tai, ko konkrečiam pacientui reikia: vienam užtektų vaistų vartojimo priežiūros, kitam – ir savipriežiūros įgūdžių lavinimo, socialinės pagalbos ir pan. Paslaugos intensyviu režimu teikiamos ištikus krizei ar paūmėjimui – pagalba intensyvinama, kol būklė stabilizuojasi.
Tokios komandos gali padėti ir tuo atveju, kai žmogus nesutinka gydytis stacionare, – jos palaipsniui įtraukia asmenį į pagalbos procesą, motyvuoja gydytis, stiprina socialinius ryšius ir taip padeda išvengti pasikartojančių krizių. Atkreiptinas dėmesys, kad komandų paslaugos, kaip ir visos gydymo paslaugos Lietuvoje (išskyrus priverstinį hospitalizavimą ir priverčiamąsias medicinos priemones pagal BK 98 straipsnį), teikiamos informuoto asmens sutikimo pagrindu“, – aiškino M. Oleškevičienė.
Smurto priežastis
SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja „Kauno dienai“ priminė, kad dėl psichikos sveikatos visuomenėje vis dar yra daug mitų ir stigmų. Dažnu atveju psichikos liga nesukelia agresijos, o kartu ir pavojaus kitiems žmonėms.
„Visuomenėje kartais kyla nuogąstavimų, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys gali būti pavojingi, tačiau tyrimai rodo priešingai – dauguma jų nelinkę į agresiją ir nesmurtauja.
Pavyzdžiui, žurnale „JAMA Psychiatry“ publikuotoje apžvalgoje pažymima, kad dauguma asmenų, sergančių psichikos ligomis, nesiskiria nuo bendros populiacijos pagal smurtinio elgesio riziką, o padidėjusi rizika dažniausiai susijusi su priklausomybėmis ar socialiniais veiksniais, tačiau ne su pačia diagnoze.
Kitame tyrime, publikuotame „The Lancet Psychiatry“, pabrėžiama, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys sudaro tik labai mažą dalį visų smurtinių nusikaltimų vykdytojų, o smurto ir psichikos ligų ryšys dažnai pervertinamas viešajame diskurse“, – mokslinius tyrimus apie psichikos sutrikimus turinčių asmenų elgesį įvardijo M. Oleškevičienė.
Ji pateikė ir dar vieno atlikto tyrimo pavyzdį. Nacionalinio sveikatos instituto (National Institutes of Health – angl.) mokslininkai taip pat teigia, kad dauguma pacientų, sergančių stabiliomis psichikos ligomis, nesukelia padidintos smurto rizikos, o dažnesni smurto atvejai pasitaiko tarp žmonių, turinčių priklausomybių ar asmenybės sutrikimų.
„Apibendrinant galima pasakyti, kad psichikos liga savaime nėra smurto priežastis, o daugumą smurtinių nusikaltimų atlieka asmenys, kuriems nediagnozuotos psichikos ligos. Tokį požiūrį palaiko ir daugelis tarptautinių psichiatrijos organizacijų, siekiančių mažinti stigmatizaciją ir skatinti ankstyvą pagalbos paiešką.
Svarbiausia, kad psichikos sveikatos klausimai būtų sprendžiami ne tik krizės metu, bet nuosekliai stiprinant paslaugų prieinamumą, mažinant stigmą ir užtikrinant visuomenės saugumą“, – teigė SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja.
Naujausi komentarai