Atšilus orams kauniečiai vis dažniau užsuka į Lietuvos zoologijos sodą, tikėdamiesi ne tik aplankyti mylimus gyvūnus, bet ir išvysti naujovių. Deja, šiemet matomų pokyčių dar nebus – vyksta parengiamieji darbai. Tikimasi, kad sodo atnaujinimas pajudės kitąmet.

Labiausiai laukia sutarties

"Techninį projektą jau turime nuo pernai spalio, šiuo metu rengiame investicinį projektą, statybos leidimai gauti, bet kol kas dar ne visi taškai sudėlioti – tikimės, kad šiemet jau pasirašysime ES finansavimo sutartį. Optimistinis scenarijus – trečiąjį šių metų ketvirtį, pesimistinis – iki šių metų pabaigos. Gavę finansavimą turėsime realią galimybę pradėti statybas", – pasakojo Lietuvos zoologijos sodo Kaune direktorius Aurimas Didžiokas.

Anot jo, nuveikta išties nemažai – parengta ir keturiolika kompleksinių techninių projektų, pagal kuriuos ir bus atnaujinamas Zoologijos sodas. "Nieko nerekonstruosime ir kosmetiniais remontais neužsiimame – griausime senus pastatus, o vietoj jų bus statomi nauji", – Zoologijos sodo atnaujinimo principą dėstė vadovas.

Techniniuose projektuose numatyta, kad sode turi iškilti 26 nauji statiniai, o nugriauti ketinama net 46 statinius. Pasak A.Didžioko, balandžio viduryje turėtų paaiškėti, nuo ko prasidės pirmieji sodo atnaujinimo darbai – norima pradėti nuo pačių svarbiausių.

"Tuose keturiolikoje techninių projektų planuojamas trijų ketvirtadalių sodo sutvarkymas. Viso sodo atnaujinimo mes dar nematome. Ir visiems parengtiems projektams kol kas neturime visų reikalingų pinigų, todėl ir reikia numatyti prioritetus, nuo ko pradėsime", – neslėpė A.Didžiokas.

Šią vasarą nesikeis

Kadangi pasirengimo darbams procedūros užtrunka, ir šių metų šiltąjį sezoną Zoologijos sodas lankytojus dar pasitiks toks, kaip įprastai – esminėmis naujovėmis čia dar nekvepės. Ar sutvarkius visus formalumus metų pabaigoje žiemą bus tinkamos sąlygos imtis senųjų pastatų griovimo ir naujų statybų?

"Techniniai dalykai išaiškės vėliau. Tikriausiai nėra blogo oro, svarbiausia – turėti pinigų statyboms", – šyptelėjo A.Didžiokas ir pridūrė, kad laukia dar vienas namų darbas – surasti darbų rangovą.

"Kol nėra ES finansavimo, negalime tikėtis kofinansavimo, o finansavimas nuo Briuselio iki mūsų sutarties pasirašymo keliauja apie dvejus metus. Tai jau ne mes reguliuojame, esame priklausomi nuo globalesnių dalykų", – pridūrė sodo direktorius.

Anot jo, šiuo metu sodo administracija yra rami dėl 11,5 mln. eurų sumos, kuri jau užfiksuota dokumentuose su Aplinkos ministerijos pagalba. "Kitų finansavimo šaltinių ieškome ir mes, ir ministerija, nes esame įsipareigoję įgyvendinti tuos parengtus techninius projektus. Mažesnių finansavimo šaltinių ieškome, pavyzdžiui, naujai tvorai, bet tai yra santykinai mažos lėšos palyginti su tuo, kiek reikia visiems sumanymams įgyvendinti", – pastebėjo A.Didžiokas.

Kur dėti gyvates?

Zoologijos sodo lankytojams, be abejo, labai smalsu, kur apsigyvens gyvūnai tuo metu, kai sode šeimininkaus statybininkai. "Vienas iš projektų numatytas toje vietoje, kur šiuo metu nestovi jokie statiniai, ten pirmiausia reikia pastatyti naujus pastatus ir įkurdinti gyvūnus, kad būtų galima imtis darbų kitose vietose", – planus atskleidė A.Didžiokas.

Vis dėlto direktorius neslepia, kad keblumų bus norint senojo tropikariumo-akvariumo vietoje pastatyti naujus namus čia įsikūrusiems gyvūnams, tad jau dabar sodo darbuotojai suka galvas, kur reikės dėti gyvates, krokodilą, žuvytes ir kitus tropikariumo-akvariumo gyventojus.

"Dalies gyvūnų teks atsisakyti, dalį galbūt perduosime kitiems sodams laikinai palaikyti. Sode nėra laisvos tokiems gyvūnams tinkamos vietos, kur jie galėtų būti apgyvendinti laikinai", – tikino vadovas.

A.Didžiokas žada, kad kitąmet ir vykdant darbus sodas nebus uždaromas – teritorija, kur vyks griovimo ir statybos darbai, bus tiesiog aptverta. "Žinoma, esame nusiteikę, kad statybų metu žmonių sumažės, tačiau skaičiuojame, kad įgyvendinus projektus, lankytojų padaugės apie 42 tūkst. per metus", – tikisi direktorius. Jo duomenimis, dabar paprastai sodą aplanko 158 tūkst. lankytojų, o po penkerių metų, kai Zoologijos sodas jau turėtų būti atnaujintas, laukiama apie 200 tūkst. lankytojų per metus.

Suprantama, kad, pagausėjus lankytojų srautui, reikės ir daugiau vietos automobiliams pastatyti. Sodas planuoja Radvilėnų plente patraukti tvorą į savo pusę ir įrengti daugiau stovėjimo vietų. Pasak A.Didžioko, šiuo klausimu bendradarbiaujama ir su miesto savivaldybe, kuri turėtų pasirūpinti automobilio stovėjimo vietomis Zoologijos sodui nepriklausančioje teritorijoje.

Didysis augintinių kraustymasis

Lietuvos zoologijos sodo vadovas sako, kad, įgyvendinus visus dabartinius planus, sodas neatpažįstamai pasikeis.

"Didžiosios katės – tigrai, liūtai, irbiai, lūšys ir visi didieji plėšrūnai kraustysis žemyn, kur dabar yra tvenkiniai. Ten jiems bus statomi erdvūs voljerai su geromis šildomomis vidaus patalpomis, kurias galės matyti ir lankytojai. Plėšriųjų kačių skyriuje turėtų apsigyventi pumos", – apie planuojamas permainas pasakojo A.Didžiokas.

Jis tikisi, kad, pastačius naują tropikariumą-akvariumą, gyvūnų ekspozicija tikrai nenukentės, o naujus akvariumus, terariumus ir kitas patalpas netruks užpildyti sodo senbuviai ir naujos gyvūnų rūšys.

A.Didžiokas žada, kad naujovių bus ir žmonių numylėtinėms žirafoms. "Su žirafomis dirbame ir dabar – galvojame, kaip surasti draugą likusiam vienam mūsų augintiniui, nes šiems gyvūnams reikalinga draugija. Ateityje, kai įgyvendinsime kitus sodo rekonstrukcijos etapus, planuojama statyti naują žirafyną, bet ne dabartinėje vietoje, o viršutinėje sodo dalyje", – kalbėjo direktorius. Anot jo, dabar apačioje esantys pastatai, kuriuose įkurdinti kanopiniai gyvūnai, bus nugriauti.

"Sodas iš esmės pakeis savo veidą. Gyvūnai įsikurs tikrai ne tose pačiose vietose, kur yra dabar. Į vieną voljerą nesuleisime nesuderinamų gyvūnų, bet bandysime kurti mišrias gyvūnų ekspozicijas, kuriose kartu sugyventų skirtingų rūšių gyvūnai. Laukia nauji modernaus sodo iššūkiai", – permainoms nusiteikęs vadovas.

Dramblių čia nebus

Apsilankę kitų šalių Zoologijos soduose žmonės gerokai nusivilia mūsiškiu ir negaili kritikos. Ar iš tiesų po rekonstrukcijos galėsime didžiuotis savuoju sodu?

"Galiu pažadėti, kad einame ta kryptimi. Stengiamės ir stengsimės. Aišku, neslėpsiu, sodai, gaunantys didesnius finansavimus, gali labai greitai atsinaujinti, įrengti prašmatnius voljerus. Mūsų sodas yra išskirtinis, toks ir liks su savo istorija ir gražiu kraštovaizdžiu, nes išskirtinis yra šalia esantis Ąžuolyno parkas, ir paties Zoologijos sodo geografinė vieta mieste. Stengsimės išnaudoti tas galimybes, o minusus paversti pliusais", – kalbėjo A.Didžiokas.

Zoologijos sodo augintinių mylėtojus labai nuliūdino žinia apie baltojo lokio Kasparo netektį, tad gal planuojama įrengti naujus namus ir įkurdinti naują baltąjį lokį?

"Ateityje sode neplanuojame laikyti nei dramblių, nei baltojo lokio, nes jiems reikia ir ledų šaldymo įrangos, yra ir kitų problemų, kurių mes neįgyvendinsime. Tai dideli gyvūnai, jiems prižiūrėti ir specialistų reikia, ir auga išlaikymo išlaidos, nes reikia labai daug pašarų. O sąlygas gyvūnams geriname ir toliau gerinsime", – tikino direktorius.

Anot jo, norima, kad tai būtų jaukus sodas su tokiais gyvūnais, kurių laikymo taisyklėms nebus nusižengiama. "Stengsimės ieškoti ir rodyti lankytojams retesnius gyvūnus, bet negalime viso pasaulio gyvūnų turėti ir nėra tikslo sutalpinti kuo daugiau jų į šią teritoriją", – sakė A.Didžiokas.