K. Navako kapas – be paminklo, rožės – be žiedų

Treti metai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kapą Petrašiūnų kapinėse ženklina tik medinė lentelė. Nei antkapio, nei paminklo nėra.

Kratosi minties paremti

Institucijos kratosi minties paremti antkapinio paminklo statybą. Šiai statybai paremti ir K.Navako kūrybiniam palikimui tvarkyti įsteigto fondo sąskaitoje – vos pora šimtų eurų.

Netoli Petrašiūnų kapinių antrųjų vartų esantį Kęstučio Navako kapą iš pirmo žvilgsnio sunku pastebėti. Tarp sutvarkytų kapų, kuriuos ženklina paminklai, – pievelė su rožės krūmu ir pajuodusia medine lentele su poeto pavarde. Toks vaizdas – jau treti metai.

Šalia: kaimynines kapavietes seniai ženklina paminklai, poeto K.Navako kapas tarp jų tarsi prapuola. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Iniciatyvos statyti antkapinį paminklą ėmėsi antroji Kęstučio žmona architektė Danutė Rusevičiūtė, įstiegusi Kęstučio Navako atminimo paramos fondą.

„Norėtųsi šio be galo talentingo žmogaus atminimą įamžinti tinkamai, įvertinant jo reikšmę ir Lietuvos literatūriniam, ir atskirų žmonių gyvenimui. Visiems Kęstutį Navaką mylėjusiems ir vertinusiems geros valios žmonėms norime paskelbti, kad įkurtas Kęstučio Navako atminimo paramos fondas, kuriame surinktos lėšos bus panaudotos paminklo statybai. Todėl visus kviečiame ir prašome prisidėti. Net ir nedidelė auka – žingsnis link kilnaus tikslo“, – sausio mėnesį toks įrašas atsirado feisbuke, Kęstučio Navako atminimo paramos fondo puslapyje.

Tačiau fondo steigėja prisipažįsta: rinkti paramą sekasi nekaip. Praėjus penkiems mėnesiams nuo fondo įsteigimo jo sąskaitoje – vos 200 eurų.

„Taip, tik tiek paaukota. Ir tie 200 eurų – mūsų, saviškių, įnešti. Po 50 eurų įnešėme mes su kita fondo steigėja Vilma Margarita Gerče, 100 eurų įnešė Kęstučio bičiulis dailininkas Antanas Obcarskas. Matyt, kai prasidėjo karas Ukrainoje, žmonės aukoja tik Ukrainai. Žinau, yra žmonių, fondui skyrusių 1,2 proc. paramą. Ir mano šeima tam aukojo. Tačiau šie pinigai fondo sąskaitą pasieks vėliau, greičiausiai rudenį“, – prognozavo D.Rusevičiūtė.

Tokio kalibro menininkas, koks buvo Kęstutis, nusipelno ne tik antkapinio paminklo, bet ir paminklo mieste.

Ji abejojo, ar lėšų iš 1,2 proc. paramos užteks net ir labai kukliam antkapiniam paminklui pastatyti. „Svarstome kelis jo variantus – nuo paties kukliausio, kuriam galbūt užtektų 2 tūkst. eurų, iki solidesnių. Skulptūrai reikėtų mažiausiai 10 tūkst. eurų. Kadangi nežinome, kiek lėšų surinksime, sunku pasakyti, kokį paminklą galėsime statyti“, – apgailestavo Danutė.

Neaiški ir būsimo paminklo koncepcija. „Viskas šiuo atveju susiveda į pinigus. Kaip galime rengti projektą, jei nežinome, kiek tam paminklui galėsime skirti pinigų? Jei lėšų surinktume daugiau – projektas būtų solidesniam paminklui, jei nedaug – galbūt labai kukliam, – pasak D.Rusevičiūtės, kapą gali tekti tvarkyti etapais. – Galbūt šiais metais kapą minimaliai sutvarkysime, padarysime pamatą, pagarbiai užrašysime pavardę. O vėliau galbūt pavyks daugiau lėšų surinkti ir pastatyti paminklą. Galvojome ir apie labai kuklų laikiną paminkliuką. Tačiau labai nesinorėtų, kad laikinas taptų amžinu.“

Traukia: Kęstučio kapą lanko kūrybos gerbėjai – palieka mielų daikčiukų, ir stirnos – nugraužia gėlių žiedus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jeigu neišspręs Kaune

K.Navakas buvo vienas ryškiausių Kauno poetų, rašytojų. Nekalbant apie kitus laurus, 2014 m. jis pelnė tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ laureato vardą už eilėraščių knygą „100 du“ ir knygą „Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių“.

Ar iškilaus poeto atminimo įamžinimu rūpinasi poeto bičiuliai, kolegos iš Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS)? Tuo labiau, kad su prašymu pasidalyti žinia apie įsteigtą fondą į LRS Kauno skyrių kreipėsi D.Rusevičiūtė.

Šios sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus teigė padaręs, ką galėjęs:

„Visiems LRS Kauno skyriaus nariams, visiems LRS nariams yra pateikta informacija apie fondą ir sąskaitą. Rašytojų sąjungos valdyba viską žino apie šią gražią iniciatyvą. Galėsime dar po kurio laiko vėl priminti, pakartoti.“

LRS pirmininkės Birutės Jonuškaitės-Augustinienės teigimu, esamu atveju K.Navako artimieji turėtų rodyti daugiau iniciatyvos. „Jeigu Kęstutis būtų buvęs visiškai vienišas žmogus, bandytume sąjungos vardu ar kitaip sutvarkyti jo kapą. Tačiau, kadangi yra artimųjų, nuo jų valios daug kas priklauso. Tokiu atveju mes dažnai pakliūname tarsi tarp girnų: bandome ką nors daryti, o iš artimųjų sulaukiame atsakymo: ko jūs kišatės, čia ne jūsų reikalas. Tai – subtilūs dalykai. Šiuo atveju prašymo iš artimųjų, kad LRS prie to prisidėtų, nebuvo“, – sakė B.Jonuškaitė-Augustinienė.

Pasak jos, jei reikia pagalbos dėl antkapinio paminklo, artimieji šiuo klausimu pirmiausia turėtų kalbėti su LRS Kauno skyriaus pirmininku. „Tam ir yra sąjungos skyriai, kad tokiais atvejais padėtų. Jeigu jau patys kauniečiai neišspręs, bandysime bendromis jėgomis spręsti atkapinio paminklo Kęstučiui klausimą. Juk jis buvo ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos rašytojas. Bendromis jėgomis su kolegomis iš Kauno gal ir išspręsime, bet pirmiausia turėtų pagalvoti artimieji, kaip tas paminkliukas turėtų atrodyti“, – teigė LRS pirmininkė.

Tačiau ji pabrėžė, kad LRS neturi finansinių išteklių paminklams statyti. „Tiesa, kartais darome akcijas – mūsų nariai renka pinigus į bėdą patekusiam kolegai. Rašytojai geranoriškai pagelbėja. Jei būtų kokia akcija, rinkliava Kęstučio paminklui, manau, atsirastų geranoriškų žmonių, kurie padėtų“, – sakė B.Jonuškaitė-Augustinienė.

Pasak jos, yra kas pasirūpina ir kultūriniu, kūrybiniu K.Navako palikimu. „Kai mirė poetas Stasys Stacevičius, kuris buvo vienišas, jo kūrybiniu palikimu mes iš karto pasirūpinome. Radome bendrą kalbą su jo seserimis ir neleidome, kad naujieji S.Stacevičiaus sodybos šeimininkai viską į šiukšlyną išmestų. Važiavome, rinkome jo daiktus, rankraščius – viską. Šiuo atveju yra, kas tuo pasirūpina – Kęstučio buvusi žmona Audronė Meškauskaitė yra literatūros pasaulio žmogus“, – įsitikinimu, kad poeto kultūriniu ir kūrybiniu palikimu bus pasirūpinta, pasidalijo LRS pirmininkė.

Daiktų perdavė muziejui

A.Meškauskaitė atskleidė, kad kai kurie asmeniniai poeto daiktai, rankraščiai jau Maironio lietuvių literatūros muziejuje. „Perdavėme Kęstučio rožinius akinius, kardą, Jūratės Rekevičiūtės jam sukurtą puodelį, prespapjė su George'o Gordono Byrono (kurį Kęstutis labai mėgo – net jo gimtadienius švęsdavo) portretu, kitų asmeninių daiktų, rankraščių“, – pasakojo Maironio lietuvių literatūros muziejuje dirbanti moteris.

Tarp daiktų – vaikystėje Kęstučio sukurtas sveikinimas jį auginusiai močiutei Kovo 8-osios proga su kreipiniu: „Mamyte“.

Šiuo metu muziejaus lankytojai K.Navako daiktų ekspozicijose neišvys. Jie – fonduose, laukia momento, kai bus rengiama teminė paroda. Artimiausiu metu nereikėtų laukti ir naujų poeto kūrybos knygų. Pasak A.Meškauskaitės, bibliotekose ir knygynuose yra tiek prieš pat Kęstučio mirtį išleistos rinktinės „Poetas pamiršta pavarde“, tiek pomirtinės poezijos knygos „Šeši šeši“ egzempliorių.

„Po tokių subrandintų Kęstučio knygų išleidimo dar mažai laiko praėjo, tad kol kas nieko naujo neplanuojame, o neišleistų Kęstučio rankraščių nelabai likę. Tiesa, yra vertimų, tik jie neparengti spaudai – prie jų dar reikia padirbėti. Be to, manau, dar turi praeiti laiko. Kartoti Kęstučio kūrybos leidimų taip pat kol kas neplanuojame”, – sakė A.Meškauskaitė.

Praturtino: Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondus papildė asmeniniai poeto daiktai ir rankraščiai, tarp jų – trylikamečio Kęstučio močiutei skirtas atvirukas su kreipiniu „Mamyte“. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Svarsto kreiptis į savivaldybę

D.Rusevičiūtė dėl paramos antkapinio paminklo statybai sakė neseniai kreipusis į asociaciją LATGA, svarsto kreiptis ir į savivaldybę, nusiuntė užklausą Lietuvos kultūros tarybai (LKT).

Jos atstovai „Kauno dienai“ nepatikslino, ar skirtų lėšų antkapinio paminklo statybai. Pasiteiravus, ar (ir kokiomis sąlygomis) LKT skirtų lėšų K.Navako atkapinio paminklo arba paminklo viešojoje erdvėje Kaune statybai, LKT viešųjų ryšių koordinatorė Goda Dapšytė atsakė: „LKT finansavimą kultūros ir meno projektams skiria remdamasi LKT administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėmis ir jose nustatytomis finansavimo sąlygomis. Rekomendacijas, ar finansuoti konkrečią paraišką, ar jos nefinansuoti, Tarybai teikia kultūros ir meno ekspertai, kurie savo ruožtu vadovaujasi teisės aktuose nustatytais vertinimo kriterijais. Todėl apie (ne)skiriamą finansavimą galima kalbėti tik tuomet, kai jau yra pateikta ir įvertinta konkretaus kultūros projekto paraiška.“

G.Dapšytė pabrėžė, kad K.Navako atminimo įamžinimu besirūpinantis paramos fondas LKT paraiškų nėra teikęs.

„Tokio kalibro menininkas, koks buvo Kęstutis, nusipelno ne tik antkapinio paminklo, bet ir paminklo mieste. Pirmiausia, žinoma, reikėtų antkapinio paminklo. Įprasta, kad juo rūpinasi artimieji. Tačiau tokioje situacijoje, kai artimieji neturi pakankamai lėšų, ypač žinant Kęstučio kūrybinius nuopelnus, antkapinio paminklo statybą galėtų paremti ir miestas, ir Kultūros ministerija“, – įsitikinęs dailininkas A.Obcarskas.

Bus Kauno akcentas?

Kauno miesto savivaldybė K.Navaką kaip „Poezijos pavasario“ laureatą yra apdovanojusi Maironio premija. 2006 m. jis buvo išrinktas įsimintiniausiu Kauno menininku. Miestas kauniečių mėgiamo poeto, eseisto kūryboje buvo visada.

Situacija: kauniečių mėgstamas poetas, rašytojas K.Navakas (1964–2020) mirė prieš dvejus metus, tačiau jo atminties ženklo nėra net ant kapo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pasiteiravus, kaip vertina, kad, praėjus daugiau kaip dvejiems metams po mirties, šio menininko kapą Petrašiūnų kapinėse ženklina tik po laidotuvių pastatyta medinė lentelė, Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas atsakė: „Antkapiniais mirusiųjų paminklais rūpinasi artimieji. Įstatymų nustatyta tvarka valstybė įrengia antkapinius paminklus tik Nepriklausomybės akto signatarams.“

Pasak S.Rimo, K.Navako paminklo įrengimui miesto viešojoje erdvėje savivaldybė galėtų skirti lėšų, jei jis atitiktų tam tikras sąlygas.

„Tiek šią, tiek ir kitas iškilias asmenybes verta įamžinti, todėl galėtų atsirasti ir Jūsų minimas paminklas. Miestas tęsia programą „Kauno akcentai“, kviesdamas menininkus siūlyti originalių idėjų ir finansuodamas jų įgyvendinimą. Čia itin laukiama kūrybiškų sprendimų, kuriais būtų įamžintas Kaunui svarbių asmenybių atminimas. Tad ir šio paminklo iniciatoriai galėtų pateikti savo pasiūlymą dėl skulptūros įrengimo. Tradicinio atminimo ženklo (pvz., memorialinės lentos) įrengti negalėtume, nes nėra praėjęs 5 metų laikotarpis nuo asmens mirties“, – teigė savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Tik tiek paaukota. Tie 200 eurų – mūsų, saviškių, įnešti.

Ne ministerijos sritis

Ministras Simonas Kairys, išgirdęs klausimus apie paramą Nacionalinės, taip pat Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato K.Navako antkapinio paminklo statybai, dėl atsakymų į juos nukreipė į atstovę spaudai Viktoriją Vitkauskaitę.

Ji atsiuntė Kultūros ministerijos komentarą, kuriame bedama pirštu į savivaldybę: „Pagal galiojančius teisės aktus Kultūros ministerija nėra atsakinga už kapavietės tvarkymą ir paminklo pastatymą – kapinių priežiūros organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, o kapavietėmis, jų sutvarkymu ir atminimo įamžinimu įprastai rūpinasi mirusiųjų artimieji ar bičiuliai. Kultūros ministerija nėra gavusi prašymo iš Kęstučio Navako paramos fondo steigėjų dėl lėšų skyrimo antkapinio paminklo statybai. Kalbant apie paminklą poetui viešojoje erdvėje, Kultūros ministerijos manymu, tokia iniciatyva pirmiausia galėtų kilti iš vietos bendruomenės, poeto kūrybinio palikimo puoselėtojų.“

„Gauti paramą Kęstučio paminklui mieste galbūt bus paprasčiau nei antkapiniam paminklui. Tačiau pirmiausia norisi sutvarkyti kapą“, – prisipažino D.Rusevičiūtė.

Ji pasidžiaugė, kad, nuvažiavusi aplankyti kapo, randa ženklų, kad ir kiti žmonės jį lanko. „Randu tai akmenuką su veiduku, tai kokią smulkmeną, tai gėlių. Tiesa, gėlių žiedai ten ilgai nesilaiko – jie rūpi stirnoms. Jei tik padėsi ant kapo rožės žiedą – kitąkart rasi tik kotą su lapais. Taigi, kapas – be paminklo, rožės – be žiedų“, – atsiduso Danutė.


Laukia paramos

Paremti K.Navako antkapinio paminklo statybą ir kūrybinio palikimo išsaugojimą galima pervedant pinigų į šio fondo sąskaitą:

Kęstučio Navako atminimo paramos fondas

Kodas 305936700

AB SEB bankas LT977044090102577645

SWIFT kodas (BIC) CBVILT2X

Iki gegužės 2 d. 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) elektroniniu būdu fondui galima pervesti užpildžius Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymo formą (FR0512) sistemoje deklaravimas.vmi.lt.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tinginių šaika

Tinginių šaika portretas
Nevalos, pasiraitokit rankoves ir imkitės darbo. Aptverti kelis kvadratinius metrus ir įrengti bent minimalią kapavietę savo artimam žmogui nesudėtinga, tūkstančių nekainuoja ir darbo nekažką. Bet kurti fondus, kaulyti bapkių, ieškoti kvailių labiau prie veido tinka, ar ne? Nes mes tokios fainos, tokios prie meeno, kaip čia dabar imsim ir juodą darbą dirpsim.

R...

R... portretas
Nesu prieš,kad nusipelniusiam visuomenei žmogui būtų skiriamas didesnis dėmesys ir iš valdžios pusės-tuo labiau iš Savivaldybės,tačiau jei iki šiol net minimaliai kapas nepatvarkytas,artimiesiems turėtų būti didelė gėda.Nemanau,kad jie jau tokie dideli vargšai,kad neįstengtų to padaryti,nelaukiant iš kažkur išmaldos.

kada litvinai nustos rodytis kaip mylėjo mirusius

kada litvinai nustos rodytis kaip mylėjo mirusius portretas
Kapinės Rumšiškėse.Vakaruose dirbantis giminaitis nuo trijų artimųjų kapų nurovė tvoras, gėlynus.Paliko paminklus ir vejukę, kurią kapinių sargas nušienauja. Patikėkit - tikrai gražu. Jei ne gyvatynai aplink. Gyvatynai - nes tvoros bilia kokios,kapų linija - šuns numyžta ir t.t.
VISI KOMENTARAI 93

Galerijos

Daugiau straipsnių