Kauno savivaldybės užsakymu baigiamas atlikti juodųjų dėmių miesto gatvėse tyrimas. Eismo saugumo komisijai pateiktos pirmosios išvados – pagrindinė problema yra pėstieji ir perėjos.

Kelių ir transporto tyrimų instituto specialistai, ištyrę per pastaruosius ketverius metus Kaune įvykusius eismo įvykius ir jų priežastis, nustatė 66 vietas, kur įvyksta daugiausia nelaimių. Vadinamajame juodųjų dėmių žemėlapyje – 36 sankryžos, kuriose įvyksta daugiausia automobilių susidūrimų, ir 30 gatvių ruožų, kur dažniausiai nukenčia pėstieji.

Per specialistų tiriamą laikotarpį Kaune žuvo 15 žmonių, 9 iš jų pėstieji. Specialistai vienareikšmiškai tvirtina, kad eismo saugumui užtikrinti reikia pradėti nuo pėsčiųjų perėjų. Daugiausia žmonių per pastaruosius ketverius metus nukentėjo Kęstučio ir A. Mickevičiaus, K.Baršausko ir Pašilės gatvių bei Pramonės ir Savanorių prospektų sankryžose.

Kaip pavyzdys analizuota R.Kalantos gatvė. Ji plati, tačiau specialistai vertina, kad tai dviejų eismo juostų gatvė. Tačiau maždaug 11 m gatvės plotis leidžia vairuotojams važiuoti keturiomis eismo juostomis. "Važiuojama šachmatais, lengva lenkti, tačiau ties perėjomis viena juosta važiuojantis automobilis užstoja pėsčiąjį ir kita mašina jau tampa realia grėsme žmogui", – pastebėjo Kelių ir transporto tyrimų instituto specialistas Raimundas Abukauskas.

Specialistų siūlymu, šią  gatvę reikia siaurinti iki aiškių dviejų juostų. Jų skaičiavimu, pravažumas R.Kalantos gatvėje nepablogėtų. Tai tik vienas pavyzdys, tačiau kiekvienai į juodąjį sąrašą papuolusiai gatvei specialistai yra parengę ekonomiškus ir maksimalaus biudžeto pasiūlymus.

Ekonomiškasis būtų saugumo salelių įrengimas, kryptinis apšvietimas, greitį mažinančių kalnelių įrengimas. Tobulajame apsaugos variante – šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja.

Specialistai siūlo atkreipti dėmesį ir į žiedines sankryžas. Geriausių rezultatų būtų galima pasiekti jas reguliuojant šviesoforais. "Skamba prieštaringai, tačiau užsienio patirtis rodo, kad tai pasiteisina", – aiškino R.Abukauskas. Ekonominis problemos sprendimo būdas būtų keisti žiedinių sankryžų žymėjimą, mažinti persirikiavimo galimybę.

Vienintelei žiedinei sankryžai – prie "Lituanicos" – specialistai neturėjo ko pasiūlyti. Ši sankryža viena iš nedaugelio, kai specialistai nenustato, kodėl čia įvyksta eismo įvykiai, – probleminė vieta ir netipiškas reguliavimas. "Jei bus minčių ir galimybių įrengti reguliavimą šviesoforu, tai siūlyčiau pradėti nuo šios sankryžos", – šyptelėjo R.Abukauskas.