Įtarimai dėl pasiutligės: pagalbos jau kreipėsi 250 gyventojų

Asmenų, galimai nukentėjusių nuo pasiutusių gyvūnų, skaičius Kauno mieste ir rajone jau keletą metų išlieka panašus, rodo Kauno visuomenės sveikatos centro duomenys.

2011 m. nuo gyvūnų nukentėjo 978 asmenys, 2012 m. – 1020 asmenų. Pernai nuo gyvūnų nukentėjo 1011 asmenų. Iš jų trečdalis vaikų iki 15 m. amžiaus (286 atvejai). Per šių metų keturis mėnesius medicininės pagalbos dėl sąlyčio su įtariamai pasiutlige sergančiais gyvūnais jau kreipėsi 250 Kauno miesto ir rajono gyventojų.

Kasmet daugiausia Kauno miesto ir rajono gyventojai nukenčia nuo šunų (79 proc.). Pusė jų būna apkandžioti žinomų sveikų savo, draugų, kaimynų ar giminaičių augintinių, o jų stebėjimas perduotas veterinarijos specialistams. Pernai iš 1011 nukentėjusiųjų, 322 atvejais apkandžiojusių gyvūnų savininkų nepavyko nustatyti ir visiems nukentėjusiesiems buvo skirtas profilaktinis (pokontaktinis) skiepijimas pasiutligės vakcina.

Nors pasiutligės grėsmės Kauno mieste ir rajone nėra jau pastaruosius trejus metus, tačiau nukentėjusiųjų asmenų skaičius pastaraisiais metais mažai kinta. Palanki epizootinė pasiutligės situacija visoje šalyje pasiekta dėl nuo 2006 m. šalyje pradėtos vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacijos prieš pasiutligę. 2013 m. Lietuvoje registruotas vienas gamtinis pasiutligės židinys (2012 m. – 5, 2011 m. – 14), kuomet Varėnos r. susirgo nepaskiepytas nuo pasiutligės naminis šuo. Pastaraisiais metais daugiausia gyvūnų pasiutligės atvejų nustatoma rytiniame ir pietrytiniame Lietuvos pakraštyje, tad galima daryti prielaidą, kad užkratas į šalį patenka iš Baltarusijos, kurioje laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės nevykdoma.

Įvertinus pernai besikreipusiųjų medicininės pagalbos asmenų nurodytas gyvūno apkandžiojimo aplinkybes, nustatyta, kad dažniausiai Kauno miesto ir rajono gyventojai nukentėjo nuo gyvūno pažeidus gyvūnų laikymo taisyklės, netinkamai su jais elgiantis ar praradus atsargumo jausmą. Anot specialistų, tik ketvirtadalis nukentėjusių gyventojų buvo užpulti be gyvūno agresiją paskatinančios priežasties, t. y. įtartinomis aplinkybėmis.

Pastebima, kad šeimininkus turintys gyvūnai dažniau gyventojus apkandžiojo buitinėmis sąlygomis, užpuolus svečiuose ar namuose, netinkamo elgesio (gyvūno nešimas, vežimas ir t.t.) ar žaidimo metu, o dauguma valkataujančių gyvūnų apkandžiojimo atvejų įvyko įtartinomis, neišprovokuotomis aplinkybėmis. Taip pat dalis Kauno miesto ir rajono gyventojų nukentėjo nuo valkataujančių gyvūnų ir dėl pačių gyventojų kaltės, norint vesti, nešti gyvūną, jį glostant ar šeriant.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Bagdonavičiūtė primena, kad už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus gresia administracinė atsakomybė. Gyventojai, turintys augintinių, privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, kaip tą numato Kauno miesto ir Kauno rajono gyvūno laikymo taisyklės. Specialistė taip pat primena, kad draudžiama įsigytą gyvūną išmesti į gatvę, o kiekvienas augintinis, potencialus pasiutligės viruso platintojas, turi būti kasmet paskiepytas nuo šios ligos.

Specialistai primena, kad siekiant išvengti nemalonaus sąlyčio su gyvūnais gamtoje ir gyvenamojoje aplinkoje su jais reiktų elgtis atsakingai, neerzinti jų, ypač ėdant, neiti artyn matant agresyvų gyvūną, nedaryti staigių judesių, nebėgti. Naminius gyvūnus reikia tinkamai prižiūrėti, nepalikti be priežiūros, nepamiršti kasmet paskiepyti nuo pasiutligės.